Kadisas
| Kadisas isp. Cádiz | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Ispanija
|
| Regionas |  Andalūzijos regionas
|
| Provincija | Kadiso provincija |
| Įkūrimo data | 1104 m. pr. m. e. |
| meras | José María González |
| Gyventojų | 116 979 |
| Plotas | 12,10 km² |
| Tankumas | 9 668 žm./km² |
| Altitudė | 11 m |
| Pašto kodas | 11071 |
 Vikiteka |
Kadisas |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Servandas ir Šv. Germanas |
| Kirčiavimas | Kãdisas |
Kadisas (isp. Cádiz, lot. Gades) – uostamiestis Andalūzijoje (pietų Ispanija), prie Kadiso įlankos (Atlanto vandenynas), netoli Gibraltaro; provincijos centras. Didelis jūrų uostas, išvystyta laivybos ir žvejybos pramonė, yra Ispanijos karinė bazė. Daugelis prekių, keliaujančių iš Ispanijos į Ameriką, patenka į Kadiso uostą. Pagrindinės eksporto prekės: cheresas, alyvuogės, datulės, žuvis, druska. Importuojama geležis, anglis, mediena, kava, grūdai, technika.
Žymiausi pastatai: katedra, rotušė, teatras, konstitucijos paminklas (1812 m.), „Žemės vartai“. Miesto ūkiui svarbus turizmo sektorius, yra paplūdimių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1104 m. pr. m. e. miestą įkūrė finikiečiai iš Tyro kaip Gadir ar Agadir[1][2] (vietovardis siejamas su finik. 𐤀𐤂𐤃𐤓 = ʾgdr 'siena, įtvirtinimas; tvirtovė').[3][4] Kadisas laikomas seniausiu iki šiol stovinčiu miestu Vakarų Europoje.[5] Finikiečiai uostą pastatė VII a. pr. m. e.[6] Iš čia prasidėjo Himilko kelionės Ispanijos ir Prancūzijos krantais ir Hano kelionė aplink Vakarų Afriką. Gadiro finikiečiai prekiavo su Tartesu, miestu-valstybe, kurio tiksli vieta nežinoma, bet spėjama, kad ji buvusi kažkur prie Gvadalkivyro žiočių.
Žinomiausias Antikinio Kadiso simbolis buvo Melkvarto, kuris graikų ir romėnų tapatinamas su Herakliu bei vadintas Tyro Herakliu ar Herakliu Gaditaniečiu, šventykla pietinėje salos dalyje. Ji turėjo orakulą ir garsėjo turtais.[7] Graikų mitologijoje kartais laikomas Gadeiros įkūrėju. Teigiama, kad tai jis padarė, po dešimto žygdarbio, trigalvės pabaisos Geriono nužudymo. Pilkapis šalia Gadeiros buvo laikomas Geriono kapu. Filostratas teigė, kad Melkvarto šventykla I a. dar stovėjo. Kai kurie mokslininkai mano, kad šventyklos kolonos įkvėpė mitą apie Heraklio stulpus.[8]
Kadisą užėmė Hamilkaras Barka po Pirmojo pūnų karo. Miestas buvo Hanibalo sandėliu jam užkariaujant Pietų Iberiją ir Melkvarto šventykloje jis aukojo prieš išsiruošdamas į žygį per Alpes 216 m. pr. m. e. Kadisą užėmė Scipionas Afrikietis 206 m. pr. m. e. Valdant romėnams uostas klestėjo kaip Gades. Gajus Svetonijus Trankvilas teigia, kad Gadeso kvestorius Cezaris pamatęs Aleksandro Makedoniečio statulą nuliūdo, kad būdamas tokio pat amžiaus nieko žymaus nepasiekė.[9]
Cezaris suteikė Gadeso gyventojams Romos pilietybę 49 m. pr. m. e.[7]
410 m. vizigotai nuvertė romėnų valdžią Betikos Ispanijoje ir tuo metu buvo sugriautas miestas, labai mažai kas liko iš ankstesnių laikų. Justinianas atkariavo Kadisą ir prijungė prie Ispanijos provincijos 551 m. Leovigildas grąžino miestą vizigotams 572 m.
Maurai miestą valdė 711–1262 m. ir vadino Qādis. Iš čia kilo ispaniškas miesto pavadinimas.
Didžiųjų geografinių atradimų laikais Kristupas Kolumbas plaukė į antrąją ir ketvirtąją kelionę iš Kadiso. Miestas tapo Ispanijos iždo laivyno pagrindiniu uostu, tad jį puldinėjo Ispanijos priešai. XVI a. jį nesėkmingai bandė užimti Berberų piratai. 1569 m. sudegė beveik visas senamiestis. 1587 balandį Kadisą trims dienoms užėmė Francis Drake, kuris užėmė 6 laivus, sunaikino 31. Tai atidėjo Nenugalimosios armados išplaukimą metams.
1596 m. Kadisą užėmė anglų-olandų laivynas. Buvo sunaikinti 32 laivai, miestas buvo okupuotas mėnesį. Kai karalius atsisakė sumokėti išpirką, anglai miestą sudegino. Trečias anglų bandymas užimti miestą 1625 m. buvo nesėkmingas.
XVIII a. Kadisas iš Sevilijos perėmė prekybą su Amerika, nes jos uostą užpustė smėlis. Nors Ispanijos imperija smuko, miestui tai buvo naujas aukso amžius. Dauguma Kadiso senamiesčio pastatų yra išlikę iš to laikotarpio.
Per Napoleono karus britai blokavo Kadiso uostą 1797–1802 m. ir 1803–1808 m. Per Pusiasalio karą jis buvo vienas iš kelių miestų, kurį neužėmė prancūzai. Kadise tuo metu buvo įsikūrusi kariuomenės vadovybė ir parlamentas. Čia buvo paskelbta liberali 1812 m. konstitucija. Piliečiai sukilo 1820 m., kad būtų užtikrintas konstitucijos atnaujinimas ir Ispanijos karalius Ferdinandas VII buvo įkalintas Kadise. Ispanijos rojalistai ir prancūzai nugalėjo revoliucionierius Trocadero mūšyje 1823 m. bei kuriam laikui numalšino liberalizmą. 1868 m. mieste vėl kilo revoliucija ir karalienė Izabelė II atsisakė sosto, bet po dvejų metų Kadiso parlamentas atkūrė monarchiją ir išrinko karaliumi Amadėjų I.
Pastaraisiais metais Kadise vyksta daug rekonstrukcijų.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Cádiz CF (futbolas)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Strabo, Geographica 3.5.5
- ↑ Pseudo Scymnus or Pausanias of Damascus, Circuit of the Earth, 160–164
- ↑ „Phoenician and Punic Inscriptions“, p. 141. Journal of the Royal Asiatic Society of Great Britain and Ireland.
- ↑ В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
- ↑ Espinosa, Pedro (2007). EL PAIS. Hallado en Cádiz un muro de 3.000 años
- ↑ Krensky, Stephen (1987). Who Really Discovered America?. Illustrated by Steve Sullivan. Scholastic Inc. p. 30. ISBN 0-590-40854-2.
- ↑ 7,0 7,1 Smith, William. Dictionary of Greek and Roman Geography: „Gades“.
- ↑ From the Life of Apollonius of Tyana: „ … the pillars in the temple were made of gold and silver smelted together so as to be of one color, and they were over a cubit high, of square form, resembling anvils; and their capitals were inscribed with letters which were neither Egyptian nor Indian nor of any kind which he could decipher. But Apollonius, since the priests would tell him nothing, remarked: 'Heracles of Egypt does not permit me not to tell all I know. These pillars are ties between earth and ocean, and they were inscribed by Heracles in the house of the Fates, to prevent any discord arising between the elements, and to save their mutual affection for one another from violation.'“
- ↑ Suetonius, Divi Iuli, Vita Divi Iuli 7.