Juozas Širvinskas
Juozas Širvinskas | |
---|---|
Gimė | 1943 m. lapkričio 13 d. Musninkai, Ukmergės apskritis |
Sutuoktinis (-ė) | Rūta |
Vaikai | Aistė, Mikas, Dominykas |
Veikla | kompozitorius, filmų garso režisierius ir operatorius, kultūros vadybininkas |
Partija | 1977 m. SSKP |
Alma mater | 1969 m. LSSR konservatorija |
Juozas Širvinskas (g. 1943 m. lapkričio 13 d. Musninkuose) – Lietuvos kompozitorius, filmų garso režisierius ir operatorius, kultūros vadybininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1950–1961 m. mokėsi Vilniaus vidurinėje meno mokykloje, 1961–1963 ir 1966–1969 m. studijavo LSSR konservatorijoje (Eduardo Balsio kompozicijos klasė).
Nuo 1968 m. dirbo Lietuvos televizijos ir radijo komitete – muzikos redaktoriumi, 1970–1977 m. garso operatoriumi ir režisieriumi. 1977–1990 m. Lietuvos kino studijos garso operatorius, Scenarijų redakcinės kolegijos redaktorius.[1]
1990–1997 m. Lietuvos operos ir baleto teatro meno vadovas. 1997–2002 m. Kultūros viceministras [2], 2002–2009 m. LR Kultūros ministerijos sekretorius. Nuo 1972 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, 1979 m. išrinktas šios sąjungos Muzikos fondo valdybos pirmininku. Nuo 1982 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.[3]
Žmona Rūta. Vaikai Aistė, Mikas, Dominykas.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Instrumentiniai kūriniai: Baladė fortepijonui ir kameriniam orkestrui (1968–1969 m.), Sonata smuikui ir fortepijonui (1969 m.), Spalvos: pjesių ciklas fortepijonui (1972 m.), Sonata violončelei ir fortepijonui, Keturios miniatiūros styginių kvartetui (1973 m.), Keturi šokiai fortepijonui (1974 m.), Kvartetas fleitai, obojui, violončelei ir klavesinui, Daina ir Šokis smuikui ir fortepijonui, Trys pjesės fleitai ir fortepijonui (1976 m.), Pirmasis styginių kvartetas (1977 m.), Improvizacija violončelei solo (1978 m.), Kamerinė simfonija (skirta Vilniaus universiteto 400-osioms metinėms, 1979 m.), Toccata barbara altui solo (1980 m.), Antrasis styginių kvartetas (1984 m.), Trečiasis styginių kvartetas „Mano krašto dainos“ (1992 m.).
Teatrui ir televizijai: baletas „Mergaitė su degtukais“ (libretas pagal H. K. Anderseną, 1968–1969 m.), miuziklas „Kelionė į Atata“ (Kazio Sajos libretas, 1978 m.), miuziklas televizijai „Paskutinė lapė“ (V. Žilinskaitės libretas, 1977 m.).
Muzika televizijos filmams: Iš skruzdėlių gyvenimo (1994 m.), Iš elfų gyvenimo (1995 m.), Velnio išvarymas iš Mykolų kaimo (1996 m.), Venera su katinu (1996 m.), Iš avinėlių gyvenimo (1998 m.), Kelionių magija (1999 m.).
- 1981 m. Kiek iki Memelio? rež. Antanas Maciulevičius
- 1983 m. Moteris ir keturi jos vyrai, rež. Algimantas Puipa
- 1983 m. Jo žmonos išpažintis, rež. Almantas Grikevičius
- 1985 m. Sūnus paklydėlis, rež. Marijonas Giedrys
- 1986 m. Vilkolakio pėdsakai, rež. Almantas Grikevičius
- 1987 m. Savaitgalis pragare, rež. Vytautas Žalakevičius
- 1987 m. Amžinoji šviesa, rež. Algimantas Puipa
- 1988 m. Geležinė princesė, rež. Algirdas Araminas
- 1989 m. Žuvies diena, rež. Algimantas Puipa
- 1990 m. Marius, rež. Marijonas Giedrys, Jonas Pakulis
- 1990 m. Bilietas iki Tadž Mahalo, rež. Algimantas Puipa
- 1991 m. Ir ten krantai smėlėti, rež. Algimantas Puipa
- 1994 m. Procesas, rež. Algimantas Puipa
- 1995 m. Žaibo nušviesti, rež. Algimantas Puipa
- 1997 m. Vilko dantų karoliai, rež. Algimantas Puipa
- 1997 m. Vyrai, rež. Inesa Kurklietytė
- 1998 m. Jurgis Dovydaitis. Palikimas, rež. Algirdas Tarvydas
- 1999 m. Elzė iš Gilijos, rež. Algimantas Puipa
- 2001 m. Žolės prakalbėjimas, rež. Algirdas Tarvydas
- 2007 m. Nuodėmės užkalbėjimas, rež. Algimantas Puipa
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Arvydas Karaška. Juozas Širvinskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. - 206
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=40422
- ↑ http://www.lks.lt/index.php?page=juozas-sirvinskas Archyvuota kopija 2016-04-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Composer&ID=596
- ↑ Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius: Mintis, 1986. – 104 psl.