Joseph Joffre
Joseph Joffre | |
---|---|
Gimė | 1852 m. sausio 12 d. Rivzaltas, Prancūzija |
Mirė | 1931 m. sausio 3 d. (78 metai) Paryžius, Prancūzija |
Tautybė | prancūzas |
Sutuoktinis (-ė) | Henriette Penon |
Šeima | Gilles Joseph Félix Joffre (tėvas) Catherine Plas (motina) |
Kariuomenės štabo viršininkas | |
Ėjo pareigas | 1911 m. liepos 29 d. - 1916 m. gruodžio 14 d. (5 metai) |
Ankstesnis | Augustin Dubail |
Vėlesnis | Robert Nivelle |
Veikla | karininkas |
Aktyvumo metai | 1869–1916 |
Alma mater | École polytechnique |
Vikiteka | Joseph Joffre |
Žozefas Žakas Sezeras Žofras (pranc. Joseph Jacques Césaire Joffre, 1852 m. sausio 12 d.[1] – 1931 m. sausio 3 d.[2]) – prancūzų generolas, nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki 1916 m. pabaigos ėjęs Prancūzijos pajėgų Vakarų fronte vyriausiojo vado pareigas.[3] Jis geriausiai žinomas dėl to, kad pergrupavo besitraukiančias Sąjungininkų kariuomenes ir 1914 m. rugsėjo mėn. nugalėjo vokiečius strategiškai lemiamame Pirmajame Marnos mūšyje.[4][5][6][7]
Jo įtaka susilpnėjo po nesėkmingų 1915 m. puolimų,[8] 1916 m. vokiečių puolimo Verdene ir nuviliančių 1916 m. anglų–prancūzų puolimo Somoje rezultatų. 1916 m. pabaigoje Žofras paaukštintas į Prancūzijos maršalus (tai buvo pirmas toks paaukštinimas Trečiojoje Respublikoje) ir perėjo į patarėjo pareigas, iš kurių greitai atsistatydino.[9] Vėliau karo metu vadovavo svarbiai misijai Jungtinėse Amerikos Valstijose.[10]
Mirtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žozefas Žofras mirė 1931 m. sausio 3 d. Paryžiuje, sulaukęs 78 metų.[11] 1932 m. po mirties išleisti du memuarai.[12]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Prancūzijos sunkioji kavalerija parade Paryžiuje prieš išvykstant į frontą 1914 m. rugpjūčio mėn.
-
Ž. Žofro portretas 1915 m.
-
Žozefo Žofro portretas
-
Generolas Jungtinėse Amerikos Valstijose 1917 m.
-
Žofras prie Benjamin Franklin kapo 1917 m.
-
Prancūzijos maršalas Žozefas Žofras
-
Ž. Žofras Japonijoje 1922 m.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Government of the French Republic. „Birth certificate of Joffre, Joseph Jacques Césaire“. culture.gouv.fr (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2020-09-29.
- ↑ Government of the French Republic. „Death certificate of Joffre, Joseph Jacques Césaire“. culture.gouv.fr (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2020-09-29.
- ↑ Doughty 2005, pp. 229–31
- ↑ Tuchman 1962, pp. 416–17
- ↑ Herwig 2009, p. 229
- ↑ Doughty 2005, pp. 87–90
- ↑ Senior 2012, pp. 190–91
- ↑ Bourachot, André (2014-06-30). Marshal Joffre: The Triumphs, Failures and Controversies of France's Commander-in-Chief in the Great War (anglų). Pen and Sword. ISBN 978-1-4738-3826-0.
- ↑ Doughty 2005, pp. 320–21
- ↑ Eisenhower 2001, pp. 11–13
- ↑ World War I: The Definitive Visual History from Sarajevo to Versailles
- ↑ Terraine 1960, pp. 88–99
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aldrich, Robert (1996). Greater France: A History of French Overseas Expansion. Macmillan, London. ISBN 0-333-56740-4.[neveikianti nuoroda]
- Clayton, Anthony (2003). Paths of Glory. Cassell, London. ISBN 0-304-35949-1.
- Eisenhower, John S.D. (2001). Yanks. Simon & Schuster. ISBN 978-0-743-22385-0.
- Hastings, Max (2013). Catastrophe 1914: Europe Goes To War. New York: Alfred A. Knopf. ISBN 978-0-307-59705-2.
- Herwig, Holger (2009). The Marne. Random House. ISBN 978-0-8129-7829-2.
- Jeffery, Keith (2006). Field Marshal Sir Henry Wilson: A Political Soldier. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-820358-2.