Hetitų kalba
| Hetitų kalba nešili | |
| Kalbama | Hetitų imperija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 0 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
| Kilmė | indoeuropiečių Anatolijos hetitų |
| Rašto sistemos | hetitų dantiraštis |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | hit |
| ISO 639-3 | oht, hit, htx, nei |
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kurią vartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje). Šios kalbos rašto paminklai žinomi iš XVIII–XIII a. pr. m. e.,[1] nors jau XX a. pr. m. e. asirų tekstuose randama hetitiškų skolinių. Vėlyvajame bronzos amžiuje hetitų kalbą nukonkuravo luvių kalba, o žlugus Hetitų imperijai – visai išnyko.
Tai seniausia raštiškai paliudyta indoeuropiečių kalba.
Hetitų kalba buvo užrašoma hetitų dantiraščiu, paremtu skiemeniniu užrašymu, todėl hetitų fonetiką atkurti sudėtinga. Svarbiausi hetitų rašytiniai šaltiniai yra Anitos tekstas (XVII a. pr. m. e., seniausias žinomas indoeuropietiškas įrašas), Hetitų karinis priesaikas, įstatymų rinkiniai, Ilujankos mitas, tai pat įvairūs laiškai, įstatymai iš Naujosios Hetitų karalystės. Hetitų įrašų randama egiptiečių, akadų tekstuose.
Hetitų kalba priskiriama Anatolijos kalbų grupei, į kurią taip pat patenka luvių, likų, lydų, karų ir kt. senovės Mažosios Azijos kalbos. Ji neturi kai kurių, indoeuropiečių prokalbei būdingų savybių – pvz., skirties tarp vyriškosios ir moteriškosios giminių. Pagal populiariausią hipotezę, Anatolijos kalbos labai anksti atsiskyrė nuo indoeuropiečių prokalbės ir nepatyrė kai kurių jos pokyčių. Yra ir priešinga teorija, kad hetitai atsiskyrę nuo likusių indoeuropiečių savo kalbą supaprastino. Pagal kitą versiją, Anatolijos ir indoeuropiečių kalbos vystėsi paraleliai, todėl kalbų šeima turėtų vadintis indohetitų. Hetitų kalboje gausu skolinių (ypač religinių) iš huritų ir hatų kalbų (abidvi neaiškios kilmės).
Hetitų kalboje yra bevardė ir bendroji giminė, kuri kitose indoeuropiečių kalbose skilo į vyriškąją ir moteriškąją. Daiktavardžiai kaitomi linksniais (vardininkas, galininkas, kilmininkas, naudininkas-vietininkas, abliatyvas, aliatyvas, įnagininkas, kartais sutinkamas šauksmininkas), turi gramatinius skaičius. Veiksmažodžiai turi dvi nuosakas (liepiamąją ir tiesioginę), aktyvo ir pasyvo formas, du laikus (esamąjį ir būtąjį). Sutinkamos dvi bendraties formos, supinas, dalyvis.
Žemiau pateiktas įvairių kamienų daiktavardžių – attaš („tėvas“), pedan („vieta“), ḫalkiš („grūdas“), ḫuwāši („stela“), pankuš („susirinkimas“), genuwa („kelis“), lingaiš („prakeiksmas“), ḫaštai („kaulas“), watar („vanduo“) – linksniavimas.
| -a- | -i- | -u- | -ai- | -r/n- | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| bendr. | bev. | bendr. | bev. | bendr. | bev. | bendr. | bev. | bev. | |
| Vardininkas (vns.) | attaš | pedan | ḫalkiš | ḫuwāši | pankuš | genuwa | *lingaiš | ḫaštai | watar |
| Galininkas (vns.) | attan | pedan | ḫalkin | ḫuwāši | pankun | genuwa | lingain | ḫaštai | watar |
| Kilmininkas (vns.) | attaš | pedaš | ḫalkiaš | ḫuwaši(y)aš | pankuš, pankawaš | genuwaš | linkiyaš, lingayaš | ḫaštiyaš | witenaš |
| Naudininkas-vietininkas (vns.) | atti | pedi | ḫalkiya, ḫalki | ḫuwašiya, ḫuwaši | pankawi | genuwaš | linkiya, lengai | ḫaštai | weteni, wetena |
| Abliatyvas | *attaz | pedaz | ḫalkiyaz | pankuwaz | ginuwaz | linkiyaz | ḫaštiyaz | wetenaz | |
| Įnagininkas | *attit | *pedit | ḫalkit | pankut | ganut | linkit | *ḫaštit | wetenit, wedand | |
| Vardininkas (dgs.) | atteš, attaš, attuš | peda | ḫalkiš | ḫuwašiḪLA | pankawēš | witar | |||
| Galininkas (dgs.) | attuš | peda | ḫalkiuš | ḫuwašiḪLA | pankuš | witar | |||
| Kilmininkas (dgs.) | attaš | pankawaš | |||||||
| Naudininkas-vietininkas (dgs.) | attaš | pankawaš | |||||||
Veiksmažodžių ēpmi („griebiu“), daḫḫi („imu“) ir iɪ̯aḫḫari („einu“) asmenavimas.
| -mi | -ḫi | Pasyvas | ||
|---|---|---|---|---|
| Esamasis laikas | 1. vns. | ēpmi | daḫḫi | iyaḫḫari |
| 2. vns. | ēpši | dai | iyattati | |
| 3. vns. | ēpzi | datti | iyatta(ri) | |
| 1. dgs. | appueni | daweni | iyawašta(ti) | |
| 2. dgs. | apteni | datteni | iyadduma | |
| 3. dgs. | appanzi | danzi | iyanta(ri) | |
| Būtasis laikas | 1. vns. | ēppun | daḫḫun | iyaḫḫat |
| 2. vns. | ēpta | daš | *iyattart | |
| 3. vns. | ēpta | daš | iyattat | |
| 1. dgs. | ēppuen | dawen | *iyawaštat | |
| 2. dgs. | ēpten | datten | *iyaddumat | |
| 3. dgs. | ēppir | dair | iyantat |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Hetitų tekstai Archyvuota kopija 2010-04-12 iš Wayback Machine projekto.
- Hetitų gramatika Archyvuota kopija 2011-05-20 iš Wayback Machine projekto.
- Hetitų žodynėlis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 67.