Gudronas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gudronas (rus. гудрон; iš pranc. goudron d'houille) – naftos perdirbimo likutis, susidarantis iš naftos vakuuminės distiliacijos atskyrus frakcijas, kurios garuoja temperatūroje iki +450–600 °C. Maksimali temperatūra skiriasi skirtingose naftose.

Naftos gudronas

Gudrono išeiga – 10-45 % naftos masės procentai. Gudronas – klampus skystis ar kieta juoda asfaltiškos išvaizdos medžiaga su blizgančiu lūžio paviršiumi.
Gudroną sudaro:

45-95 % – alkanai, naftenai ir aromatiniai angliavandeniliai
3-17 % – asfaltenai
2-38 % – naftos dervos
0,5 % – nedegios medžiagos

Elementinė sudėtis (masės procentais):

C – 85-87
H – 9,3-11,8
S – 0,2-6,3
N – 0,2-0,7
O – 0,08-1,25

Gudrone lieka visi naftoje buvo metalai. Pvz., vanadžio kiekis gali siekti 0,046 %, nikelio – 0,014 %.

Gudrono savybės priklauso nuo naftos prigimties, dyzelinių frakcijų atskyrimo laipsnio:

tankis – nuo 0,95 iki 1,03 g/cm³
koksuojamumas – nuo 8 iki 26 % (masės procentai)
sustingimo temperatūra – 12–55 °C
pliūpsnio temperatūra – 290–350 °C.

Gudronas naudojamas gaminant:

kelių dangos, stogų dangos, statybinius bitumus
mažai peleningą koksą
tepimo medžiagas
degiąsias dujas
degalus

Rūgštusis gudronas

Rūgštusis gudronas – medžiaga, kuri susidaro koncentruota sieros rūgštimi H₂SO₄ valant kai kuriuos naftos produktus (pvz., alyvas). Tai klampus juodas skystis, kurio sudėtyje yra 15-70 % sieros rūgšties.

Kiti gudronai

Gudronais kartais vadinamos juodos ir tamsiai rudos skystos ar pusskystės medžiagos, gaunamos kaitinant medieną, durpes, degiuosius skalūnus, kaulus, akmens anglį ar panašias organines medžiagas.