Gudronas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gudronas (rus. гудрон; iš pranc. goudron d'houille) – naftos perdirbimo likutis, susidarantis iš naftos vakuuminės distiliacijos atskyrus frakcijas, kurios garuoja temperatūroje iki +450–600 °C. Maksimali temperatūra skiriasi skirtingose naftose.
Naftos gudronas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gudrono išeiga – 10-45 % naftos masės procentai. Gudronas – klampus skystis ar kieta juoda asfaltiškos išvaizdos medžiaga su blizgančiu lūžio paviršiumi.
Gudroną sudaro:
- 45-95 % – alkanai, naftenai ir aromatiniai angliavandeniliai
- 3-17 % – asfaltenai
- 2-38 % – naftos dervos
- 0,5 % – nedegios medžiagos
Elementinė sudėtis (masės procentais):
Gudrone lieka visi naftoje buvo metalai. Pvz., vanadžio kiekis gali siekti 0,046 %, nikelio – 0,014 %.
Gudrono savybės priklauso nuo naftos prigimties, dyzelinių frakcijų atskyrimo laipsnio:
- tankis – nuo 0,95 iki 1,03 g/cm³
- koksuojamumas – nuo 8 iki 26 % (masės procentai)
- sustingimo temperatūra – 12–55 °C
- pliūpsnio temperatūra – 290–350 °C.
Gudronas naudojamas gaminant:
- kelių dangos, stogų dangos, statybinius bitumus
- mažai peleningą koksą
- tepimo medžiagas
- degiąsias dujas
- degalus
Rūgštusis gudronas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rūgštusis gudronas – medžiaga, kuri susidaro koncentruota sieros rūgštimi H₂SO₄ valant kai kuriuos naftos produktus (pvz., alyvas). Tai klampus juodas skystis, kurio sudėtyje yra 15-70 % sieros rūgšties.
Kiti gudronai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gudronais kartais vadinamos juodos ir tamsiai rudos skystos ar pusskystės medžiagos, gaunamos kaitinant medieną, durpes, degiuosius skalūnus, kaulus, akmens anglį ar panašias organines medžiagas.