Gelvonai

55°04′01″š. pl. 24°41′31″r. ilg. / 55.067°š. pl. 24.692°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Širvintų rajono savivaldybė

Seniūnija

Gelvonų seniūnija

Gyventojų

245

Vikiteka

Gelvonai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Gélvonai
Kilmininkas:	Gélvonų
Naudininkas:	Gélvonams
Galininkas:	Gélvonus
Įnagininkas:	Gélvonais
Vietininkas:	Gélvonuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Гельваны^[2], rus. Жабовъ^[3]

Gelvonai – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Širvintų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-19023).

Etimologija

Miestelio vardas siejamas su tarmišku žodžiu gelvonis („bitės geluonis“), kiti jį kildina nuo Gelvės ežero (vandenvardinis vietovardis), prie kurio galėjo būti pirminė dabartinio miestelio užuomazga.^[4] XX a. 1-ojoje pusėje miestelis minimas kaip Gelvonys.^[5]

Istorija

Gelvonai (Gelwen) minimi 1385 m. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose ^[6]. Nuo XVII a. šalia kaimo minimas dvaras, kuris iki XVIII a. pabaigoje priklausė Žabams, dėl to kartais vadintas Žabais, Žabava.^[7] 1642 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. 1686 m. pastatyta katalikų bažnyčia (sudegė 1895 m.), įsteigtas pranciškonų vienuolynas, uždarytas 1832 m. po 1831 m. sukilimo, jame Rusijos valdžia įrengė kareivines. 1690 m. minimas Gelvonų dvaras, buvęs Bagaslaviškyje.

1744 m. lapkričio 22 d. Augustas III Gelvonams suteikė miestelio privilegiją ir teisę rengti turgus. 1781 m., 1782 m. minima parapinė, 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1897 m. didžioji Gelvonų dalis sudegė. XIX a. pabaigoje Gelvonai buvo Vilniaus apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.^[8]

1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1921 m. progimnazija, nuo 1929 m. vėl pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, nuo 1948 m. Gelvonų vidurinė mokykla.

1897 m. pastatyta Gelvonų bažnyčia. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Po II pasaulinio karo Gelvonų apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos Lietuvos partizanai. 1940 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai.^[9]

2016 m. patvirtintas Gelvonų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m.	Gelvonų valsčiaus centras	Vilniaus apskritis
1919–1948 m.		Ukmergės apskritis
1948–1950 m.		Širvintų apskritis
1950–1955 m.	Gelvonų apylinkės centras	Smėlių rajonas
1955–1995 m.	Gelvonų apylinkės centras	Širvintų rajonas
1995–	Gelvonų seniūnijos centras	Širvintų rajono savivaldybė

Architektūra

Gelvonų bažnyčia, vaizdas iš šono. Dešinėje – Pliaterių koplyčia

Gelvonų plano struktūra linijinė. Prie centrinės aikštės yra:

Mūrinė tašytų akmenų neoklasicistinė su neobaroko elementais Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pastatyta 1897 m., architektas A. Polozovas; statybą rėmė grafas Plateris. Bebokštės halinės vienanavės lotyniškojo kryžiaus plano bažnyčios sienos iš tašytų akmenų ir raudonų plytų. Viduje – medinis cilindrinis skliautas su tapytais kesonais, neobarokinis didysis altorius.
Šventoriuje:
- varpinė,
- XIX a. grafų Platerių koplyčia, kurioje yra medinis vėlyvojo baroko altorius su paveikslais. Koplyčioje įmūrytas akmuo su vadinamąja Švč. Mergelės Marijos pėda.
- XIX a. Pliaterių-Žabų koplyčia-mauzoliejus su kripta.
Paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams, ryšininkams ir rėmėjams, skulptorius Jonas Jagėla, 1998 m.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.

1833 m.

1862 m.*^[3]

1866 m.

1892 m.*^[2]

1905 m.^[10]

1923 m.^sur.^[11]

1939 m.

1959 m.^sur.^[12]

1970 m.^sur.^[13]

256

259

286

535

91

737
622 (miestelyje)
115 (dvare)

678

407

349

1977 m.^[14]

1979 m.^sur.^[15]

1985 m.^[16]

1989 m.^sur.^[17]

2001 m.^sur.^[18]

2004 m.

2011 m.^sur.^[19]

2021 m.^sur.

-

400

409

317

438

380

390

284

245

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Antanas Baranauskas, kunigas ir poetas, gyvenęs Gelvonuose (išlikęs jo namas).
Kazys Morkūnas, kalbininkas.
Antanas Mikalauskas, geologas, geomorfologas.
Rytas Tamašauskas, kraštotyrininkas, pedagogas.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ ^2,0 ^2,1 Гельваны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 8 (15) : Гальберг — Германий. С.-Петербургъ, 1892., 282 psl. (rus.)
↑ ^3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 623 psl.
↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 532
↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/gelvonai.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 435 psl.
↑ Żabów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 725 psl. (lenk.)
↑ Giełwany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 555 psl. (lenk.)
↑ Vincas Brazauskas ir kiti. Gelvonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 518 psl.
↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Gelvonai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 544 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Gelvonai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 40 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Vincas Brazauskas ir kt. Gelvonai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 596
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

Gelvonai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 538 psl.
Gelvonų žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
Monografija „Gelvonai“
Gelvonai
Gelvonų aikštė
Gelvonų dvaras

Aplinkinės gyvenvietės

VEPRIAI - 14 km

Pabaiskas – 12 km
Antakalnis – 4 km

Kultuvėnai – 10 km

Liukonys – 5 km
Čiobiškis – 15 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[ESBE-2] 2,0 ^2,1 Гельваны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 8 (15) : Гальберг — Германий. С.-Петербургъ, 1892., 282 psl. (rus.)

[GSSRI-3] 3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 623 psl.

[4] Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 532

[5] ttp://lithuanianphilately.com/postal-history/gelvonai.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.

[6] „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 435 psl.

[7] Żabów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 725 psl. (lenk.)

[8] Giełwany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 555 psl. (lenk.)

[9] Vincas Brazauskas ir kiti. Gelvonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 518 psl.

[10] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[11] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-12] Gelvonai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 544 psl.

[13] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-14] Gelvonai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 40 psl.

[15] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-16] Vincas Brazauskas ir kt. Gelvonai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 596

[17] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[18] Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[19] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]