Friulio hercogystė
| it. Ducato del Friuli ' Friulio hercogystė | |||||
| Lombardijos karalystės, vėliau - Frankų imperijos vasalas | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | Cividale del Friuli | ||||
| Kalbos | italų | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| hercogas | |||||
| 568–584 | Grasulfas I ar Gisulfas I | ||||
| 584–590 | Gisulfas I | ||||
| Era | viduramžiai | ||||
| - Lombardų karalius Alboinas užkariavo teritoriją ir paskytė sūnėną Gisulfą I | 569 m., 569 | ||||
| - Suskaldyta į atskiras grafystės. | 828 m. | ||||
Friulio hercogystė, Friulio hercogija (it. Ducato del Friuli) – seniausia ir viena didžiausių lombardų hercogijų, buvusi buferiu tarp Italijos ir slavų žemių[1]. Kaip ir Spoleto, Benevento ir Trento hercogijos Friulio valdovai kelis kartus bandė atsiskirti nuo Lombardų karalystės, kurios sostinė buvop Pavijoje.
Friulį Italijoje lombardai, vedami Alboino, 568 m. užkariavo pirmiausia. Prieš skverbdamasis gilyn į Italiją Alboinas užkariautos srities valdytoju paskyrė savo sūnėną Gisulfą I (Gisulf I), kuriam leido pasirinkti kilmingųjų šeimas, kurios apgyvendins tą kraštą.[2] Pradžioje hercogija šiaurėje ir rytuose buvo apribota Karnijos Alpėmis ir Džiulijos Alpėmis, pro kur įsiveržti priuešams buvo sunku. Pietuose buvo Ravenos egzarchatas, kur hercogija pradžioje neturėjo pakrantės. Rytuose, palei Adrijos jūrą, buvo lyguma, besijungianti su Panonijos lyguma, pro kur buvo patogu veržtis užpuolikams (chorvatams, avarams, o vėliau – madjarams). Vakarinė siena pradžioje buvo neapibrėžta, kol po vėlesnių užkariavimų buvo įkurta Čenedos hercogija, kurios žemės plytėjo už Taljamento upės (Tagliamento), tarp Livencos (Livenza) ir Pjavos (Piave) upių.
Pradžioje pagrindinis miestas buvo romėnų Akvilėja (Aquileia), bet vėliau ja tapo Forum Julii, o dabar vadinasi Čividale del Friulis (it. Cividale del Friuli).
Hercogai savo teritoriją plėtė į pietus egzarchato sąskaita: 615 m. buvo užkariauta Konkordija (Concordia), 642 m. – Opitergijus (Opitergium, dabartinis Oderzo). 663 m. Čividalę trumpam užgrovė avarai, bet Benevento hercogas Grimoaldas I miestą iš avarų atėmė.
Hercogas Hrodgaudas (Hrodgaud) 776 m. sukilo prieš Karolį Didįjį ir žuvo mūšyje. Karolis Didysis nauju hercogu paskyrė Makarijų (Macarius). Hercogija toliau gyvavo Frankų imperijoje iki 828 m., kai ją padalino į atskiras grafystes ir taip panaikino.
846 m. vientisumas buvo atkurtas, bet tai jau buvo Friulio marka.