El Altaras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| El Altaras | |
|---|---|
| |
| Šalis |  Ekvadoras
|
| Aukštis | 5319 m |
| Tipas | stratovulkanas |
| Amžius | pliocenas, paleogenas |
| Aktyvumas | užgesęs |
| Paskutinis išsiveržimas |
- m. |
  | |
| Koordinatės: | 1°40′0″ p. pl. 78°25′0″ v. ilg. / 1.66667°š. pl. 78.41667°r. ilg. |
El Altaras (isp. El Altar, keč. Qhapaq Urqu) – užgesęs ugnikalnis Anduose, vidurio Ekvadore, Čimboraso provincijoje, 45 km į pietryčius nuo Riobambos. Aukštis – 5319 m.
Tai didelis plioceno-pleistoceno stratovulkanas su kaldera vakaruose. Sudaro 9 kūgiai, viršijantys 5000 m aukštį, 3 km skersmens pusračiu išsidėstę aplink vulkaninį ežerą, vadinamą Koljaneso lagūna.
Svarbiausios viršūnės:
- Obsipas („vyskupas“) – 5319 m
- Moncha Grandė („didžioji vienuolė“) – 5160 m
- Moncha Čika („mažoji vienuolė“) – 5080 m
- Tabernakulas („tabernakulis“) – 5180 m
- Fraile Orientalis („rytų vienuolis“) – 5060 m
- Fraile Beatas („atsidavęs vienuolis“) – 5050 m
- Fraile Centralis („vidurinysis vienuolis“) – 5070 m
- Fraile Grandė („didysis vienuolis“) – 5180 m
- Kanonigas („kanauninkas“) – 5260 m
Pavadinimas ispanų kalba reiškia „altorius“, nes konkistadorams viršukalnės priminė vyskupą ir vienuolius aplink jį. Kečujai kalną vadina „kalnų viešpačiu“.