Denisovo žmogus
Denisovo žmogus – priešistorinis hominidas, kurio palaikai rasti Sibire, Denisovo urve (Altajaus kraštas).
Šio tipo žmonės gyveno maždaug prieš 500–30 tūkst. metų, o jų arealas sutapo su neandartaliečių ir šiuolaikinių žmonių (Homo sapiens) gyvenamąja teritorija.[1] Iš Denisovo žmogaus palaikų rasta (2008 m.) tik dalis pirštakaulio ir dantis[2] (didesnis, nei neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių).[3] Tačiau iš šių negausių radinių pavyko nustatyti šio žmogaus DNR. Nustatyta, kad Denisovo žmogaus mitochondrinė DNR skiriasi nuo šiuolaikinio žmogaus 385 nukleotidais, tačiau neandertaliečių ir Homo sapiens skirtumas yra 202 nukleotidai.[4]
Manoma, kad Denisovo žmonės ir neandartaliečiai atsiskyrė prieš 500–400 tūkst. metų. Denisoviečiai, neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės galėjo kilti iš Homo heidelbergensis arba bendro protėvio su šia rūšimi, gyvenusio prieš 750–600 tūkst. metų. Veikiausiai viena Homo heidelbergensis grupė iš Afrikos migravo į Vakarų Aziją ir Europą, kur evoliucionavo į neandertaliečius, o kita – į rytus, kur evoliucionavo į denisoviečius. Iš likusiųjų Afrikoje kilo šiuolaikiniai žmonės.[1]
Rasta Denisovo žmogaus ir Homo sapiens hibridizacijos požymių. Tibetiečių, melaneziečių ir Australijos aborigenų genome rasti 3-5 % Denisovo žmogaus žinomo genomo dalies, o europiečių ir azijiečių populiacijose šis skaičius svyruoja tarp 1-4 %.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 The Denisovans. The Australian Museum. Nuoroda tikrinta 2023-04-09.
- ↑ DNA from a Huge Tooth Confirms a New Ancient Cousin. Smithsonian Magazine. Nuoroda tikrinta 2023-04-09.
- ↑ DNA Reveals Mysterious Human Cousin With Huge Teeth. National Geographic. Nuoroda tikrinta 2023-04-09.
- ↑ Krause, J., Fu, Q., Good, J. et al. The complete mitochondrial DNA genome of an unknown hominin from southern Siberia. Nature 464, 894–897 (2010). [1]