Deir al Bachri

Deir al Bachri
Hačepsutos šventykla
Deir al Bachri
Koordinatės	25°44′18″ š. pl. 32°36′28″ r. ilg.
Vieta	Egiptas, Luksoro muchafaza
Regionas	Aukštutinis Egiptas
Istorija
Statytojas	Mentuhotepas II
Pastatytas	XXI a. pr. m. e.
Laikotarpis	senovė
Informacija
Tirtas	nuo 1858 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Deir al Bachri (arab. الدير البحري = ad-dayr al-baḥrī – „šiaurinis vienuolynas“) – senovės Egipto archeologinis kompleksas, įsikūręs Aukštutiniame Egipte, Nilo kairiajame krante, Tėbų vakaruose (priešais Luksorą), sudarė Tėbų nekropolio centrą.

Deir al Bachri vietovėje yra išlikę trijų Amono šventyklų griuvėsiai. Jas pastatė faraonai, Mentuhotepas II (XXI a. pr. m. e.), Hačepsuta (XV a. pr. m. e.) ir Tutmozis III (XV a. pr. m. e.). Kartu tai buvo faraonų laidojimo šventyklos. Aukščiau uolose rasta karališkųjų mumijų slėptuvė su Naujosios Egipto karalystės valdovų mumijomis (XVI–XI a. pr. m. e.). Taip pat Deir al Bachri rasta XXI a. pr. m. e. didikų kapų (tarp jų Hačepsutos šventyklos architekto Senmuto). Yra ir vėlesnių, graikų-romėnų laikotarpio (IV a. pr. m. e.) kapų. Aptikta daug reljefų ir skulptūrų (tarp jų ir Hačepsutos) liekanų, lentelių su įrašais, grafitų, papirusų.

VI-XII a. Deir el Bachri buvo koptų vienuolynas, nuo jo ir kilo dabartinis vietovės pavadinimas.

Deir el Bachri 1858 m. tyrinėjo prancūzų egiptologas Ogiustas Marjetas, 1881 m. – Gastonas Maspero, 1893–1898 m. ir 1903–1908 m. – Egipto tyrimų fondas, 1911–1931 m. Metropolitano meno muziejus (JAV), nuo 1961 m. tiria ir konservuoja lenkų ekspedicijos mokslininkai.

• 
  Mentuhotepo II šventyklos liekanos
• 
  Hačepsutos šventykla
• 
  Kapavietės
• 
  Anubio reljefas