De Longo salos

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

De Longo salos (rus. Острова Де-Лонга) – negyvenamas salynas, Naujojo Sibiro salyno rytinė dalis. Yra į šiaurės rytus nuo Naujojo Sibiro salos.

Penkios salos sudaro 228 km² ploto salyną. Žanetos sala (о. Жаннетты), Henrietos sala (о. Генриетты) Ir Beneto sala (о. Беннетта) atrastos 1881 m. „Žanetos“ ekspedicijoje, vadovaujamoje leitenanto vado Džordžo W. DeLongo. Dalinai padengtos ledynais, yra kalvotų iškilimų. Henrietos sala buvo tyrinėjimo stočių vieta nuo 1937 iki 1963 m. Didžiausia ir aukščiausia (426 m) šio salyno sala – Beneto sala (75 km²).

Vilkickio (о. Вилькицкого) ir Žochovo salos (о. Жохова) atrastos atitinkamai: 1913 m. 1914 m. Jos išsidėsčiusios nedaug piečiau (apie 76°N), neapledėjusios, ir žemame lygyje.