Civilinė sauga
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Civilinė sauga – valstybinės gynybos ir valdymo sistemos dalis, kurios tikslas yra apsaugoti šalies gyventojus bei materialines gėrybes taikos ir karo metu. Civilinės saugos veiksmų esmė – aktyvus visų valstybės gyventojų dalyvavimas gelbėjimo darbų organizavime ir žmonių gelbėjime iš pagrindinių nelaimės vietų, avarijų, katastrofų likvidavime.
Skiriami šeši civilinės saugos signalai:
- Radiacinis (branduolinis) pavojus – tiesioginio radiacinio užterštumo grėsmės signalas. (Plačiau - priešradiacinė apsauga)
- Cheminis pavojus – tiesioginės cheminio užterštumo grėsmės signalas.
- Oro pavojus – tiesioginės priešo užpuolimo grėsmės signalas.
- Potvynių pavojus – potvynio, atsiradusio dėl polaidžio ar intensyvių liūčių upėse iki pavojingos ribos pakilus vandens lygiui, grėsmės signalas.
- Uragano pavojus – ekstremalaus meteorologinio reiškinio signalas.
- Biologinis pavojus – ūminių ir užkrečiamųjų ligų (maro, choleros, raupų, geltonosios karštligės, virusinės hemoraginės karštligės, Marburgo, Ebolos, Lasos virusinių ligų) epideminis signalas.
Pagal 1949 m. Ženevos konvencijos papildomą protokolą, patvirtintą 1977 m., civilinės saugos personalas ir institucijos yra ginamos tarptautinės teisės normomis. Civilinės saugos ženklas – mėlynas lygiašonis trikampis oranžiniame fone.
Kaune veikia civilinės saugos muziejus „Atominis bunkeris“.