Brindizis
| Brindizis it. Brindisi | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Apulija
|
| Provincija | Brindizio provincija |
| Meras | Bruno Pezzuto |
| Gyventojų | 89 846 |
| Plotas | 328 km² |
| Tankumas | 274 žm./km² |
| Altitudė | 15 m |
| Pašto kodas | 72100 |
| Tel. kodas | 0831 |
| Tinklalapis | www.comune.brindisi.it |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Laurynas Brindizietis |
Brindizis (it. Brindisi) – miestas Italijoje, Apulijoje; Brindizio provincijos sostinė.[1] Tai Adrijos jūros uostas. Istoriškai miestas buvo svarbus kultūrai ir prekybai dėl geografinės padėties Italijos pusiasalyje ir natūralaus uosto. Dabar per šį svarbų uostą prekiaujama su Graikija ir Vidurio Rytais. Mieste išvystyta žemės ūkio, chemijos ir energetikos pramonė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra daug mitų apie Brindizio įkūrimą. Vienas jų teigia, kad įkūrėjas buvo Diomedas.
Brindizis buvo senovės graikų miestas įkurtas prieš romėnų ekspansiją. Lotyniškas pavadinimas Brundisium kilo nuo graikiško Brentesion (Βρεντήσιον), kuris reiškia „elnio galva“, nes miesto uostas panašios formos į gyvūno galvą. 267 m. pr. m. e. (245 m. pr. m. e. pagal kitus šaltinius) Brindizį užėmė romėnai[2]. Puntos kyšulyje, kuris yra už uosto, rastas Bronzos amžiaus kaimo (XVI a. pr. m. e.) liekanos su mikėniškos keramikos likučiais. Herodotas mini vietinių gyventojų mikėnišką kilmę. Tor Pisanos nekropolis (į pietus nuo Brindizio senamiesčio) grąžino korintietiškus ąsočius VII a. pr. m. e. pirmoje pusėje. Brindizio mesapiai palaikė tvirtus ryšius su Egėjo jūros graikais.
Po Pūnų karų miestas tapo romėnų karinio laivyno ir jūrinės prekybos centru. Per Sąjungininkų karą miestiečiams buvo suteikta romėnų pilietybė, o Sula paskelbė Brindizį laisvu uostu. Tačiau jis nukentėjo nuo Cezario apgulties 49 m. pr. m. e. ir vėl buvo užpultas 42 m. pr. m. e. ir 40 m. pr. m. e.
Čia gimė poetas Pacuvijus 220 m. pr. m. e. ir mirė poetas Vergilijus 19 m. pr. m. e. Romėnams valdant tai buvo svarbus uostas su 100 tūkst. gyventojų, per kurį buvo keliaujama į Graikiją per Dyrachiumą ar Kerkyrą. Uostą su Roma jungė Via Appia ir Via Traiana. Via Appia kelio pabaigą prie jūros žymėjo dvi kolonos, kurių viena išliko, o kita perkelta į Lečę.
Vėliau miestą užėmė ostgotai ir atkariavo Bizantija VI a. 674 m. miestą sugriovė Romualdo I vadovaujami lombardai iš Benevento, bet Brindizį greitai atstatė. IX a. netoliese buvo saracėnų gyvenvietė, piratai miestą užpuolė 836 m.
1070 m. miestą užėmė normanai, jis tapo Taranto ir Apulijos kunigaikštysčių dalimi, o valdė Konversano grafai. Po baronų sukilimo 1132 m. Brindizį valdė Sicilijos karalius Rodžeris II. Kryžiuočių laikais miestas vėl suklestėjo, kai vėl tapo archivyskupystės centru, buvo pastatyta katedra ir pilis su svarbiu nauju arsenalu, o uostas tapo pageidautinu tarpiniu punktu kelyje į Šventąją žemę. Šioje katedroje vedė Sicilijos princas Rodžeris III. Imperatorius Frydrichas II iš čia pradėjo Šeštąjį kryžiaus žygį 1227 m.[3] Kaip kitus Apulijos uostus Brindizį trumpai valdė Venecijos respublika, kol jį užėmė Ispanija.
Maras ir žemės drebėjimas nusiaubė miestą 1348 ir 1456 m.
1707–1734 m. Brindizį valdė Austrijos imperija, o po to Burbonai. Tarp 1943 m. rugsėjo ir 1944 m. vasario miestas buvo laikinoji Italijos sostinė.
XXI a. Brindizis yra San Marko brigados, jūrinės brigados pakeitusios pavadinimą po Venecijos gynimo per Pirmąjį pasaulinį karą[4], bazė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Brindisi (Brindizis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 488 psl.
- ↑ „Brundisium (Brindisi) Puglia, Italy“. Perseus Digital Library. Nuoroda tikrinta 2006-04-19.
- ↑ Documento sulla VI Crociata partita da Brindisi
- ↑ „Kosovo Force: San Marco“. KFOR Chronicle. Nuoroda tikrinta 2006-04-19.