Briaras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Briaras – šunų veislė, kilusi iš Prancūzijos.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Patino aukštis ties gogu 62-68 cm, patelės 56-64 cm.
Kailis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kailio plaukai ilgi, banguoti, pavilnė reta. Šuo vienspalvis, kailio spalvų gali būti įvairių, išskyrus baltą ir kaštoninę. Dažniausiai pasitaiko juodi ir rudi briarai.
Kailio priežiūrai reikia skirti daug laiko ir jauną šunį nuo mažumės pratinti prie priežiūros ritualo. Kas savaitę jį reikia šukuoti. Retkarčiais iškarpomi plaukai iš ausų, tarpupirščių. Po kiekvieno pasivaikščiojimo iš kailio pašalinamos prikibusios šakelės, kibiai ir kiti svetimkūniai.
Po šėrimo būtina valyti barzdą. Kartais reikia šiek tiek patrumpinti plaukus ant kaktos, kad jie šuniui netrukdytų matyti.
Sveikata
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tvirta briaro išvaizda gali klaidinti – gana dažnai tarp jų, ypač patelių, būna jautrių individų.
Kai kurių linijų briarai serga inkstų ligomis. Briarams, kaip ir kitiems šunims, vyresniame amžiuje prasideda sąnarių ligos.
Charakteris
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuovokus, sumanus, budrus, šiek tiek užsispyręs šuo. Netinka laikyti būdoje, labai nemėgsta erzinimo. Tinkamai išauklėtas briaras puikiai sutaria su kambariniais gyvūnėliais, bet kitų šunų nemėgsta. Svetimų žmonių atžvilgiu jis santūrus ir nepatiklus.
Dresūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dresūrai turėtų vadovauti treneris, turintis patirties dirbti su ta veisle. Briarai mėgsta visas sporto rūšis. Aktyviems, gamtą mylintiems žmonėms briaras yra nenuilstantis ir ištikimas palydovas, turintis natūralų sarginio ir apsaugos šuns instiktą.
Briarą reikia auklėti nuosekliai, kantriai ir kartu griežtai. Į prievartą šie gyvūnai reaguoja sutrikusia arba užsispyrusia elgsena. Netinkamai prižiūrimas šuo gali tapti bailiu ir net agresyviu.