[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Blender

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Blender
Autorius(-iai)Ton Roosendaal
Kūrėjas(-ai)Blender Foundation, bendruomenė
Išleista1994 m. sausio 2 d.; prieš 30 metų (1994-01-02)[1]
Stabili versija
4.3[2] taisyti Vikiduomenis / 2024-11-19
Peržiūros versija
4.2.1 / 2024 m. rugpjūčio 20 d.; prieš 3 mėnesius (2024-08-20)
Repozitorija
Programavimo kalba(-os)C++, Python
Operacinė sistemaLinux, macOS, Windows,[3] BSD,[4][5][6][7] Haiku[8]
Dydis294–934 MiB (priklausomai nuo operacinės sistemos)[9][10]
Kalbos36 kalba(-ų)
Kalbų sąrašas
Abchazų, arabų, baskų, Brazilijos portugalų, Kastilijos ispanų, katalonų, kroatų, čekų, olandų, anglų (oficiali), esperanto, prancūzų, vokiečių, hausų, hebrajų, hindi, vengrų, indoneziečių, italų, japonų, korėjiečių, kirgizų, persų, lenkų, portugalų, rumunų, rusų, serbų, kinų, slovakų, ispanų, švedų, tajų, turkų, ukrainiečių, vietnamiečių
TipasTrimatės kompiuterinės grafikos programinė įranga
LicencijaGPL-2.0 arba naujesnė[11]
SvetainėOficiali svetainė taisyti Vikiduomenis

Blender – 3D grafikos ir kompiuterinės animacijos (CGI) kūrimo, redagavimo ir renderinimo programa. Ji turi integruotą kompiuterinių žaidimų kūrimo funkciją. Programa platinama pagal GNU GPL licenziją. Programos galimybės prilygsta komerciniams „Hi-End“ 3D modeliavimo programų paketams (pvz.: 3ds Max, Maya, Cinema 4D, Lightwave).

Pradinė programos versija buvo sukurta Europoje (Nyderlanduose) animacija užsiimančios įmonės „NeoGeo“. Vienas iš „NeoGeo“ įkūrėjų Tonas Rozendalis (Ton Roosendaal) įkūrė naują įmonę (NaN – Not a Number), kuri turėjo užsiimti išskirtinai Blender programos kūrimu bei platinimu (tuo pačiu suteikiant teisę kiekvienam naudoti programą leidžiant ją parsisiųsti internetu). Deja, „NaN“ kompanijos ambicijos ir pajėgumai neatitiko įmonės galimybių ir rinkos realybės, todėl 2001 metų spalio mėnesį „NaN“ įmonė buvo uždaryta.

2002 metais Tonas Rozendalis įkūrė nepelno siekiantį Blender programos fondą (Blender Foundation), kurio tikslas buvo atgaivinti Blender programą kaip atviro kodo projektą. Su kompanijos investuotojais pavyko sutarti, kad programos išeities kodai bus išpirkti, jei pavyks surinkti 100 000 eurų sumą. Entuziastingos savanorių grupės (tarp jų ir keleto buvusių „NaN“ darbuotojų) bei aukų iš tūkstančių Blender naudotojų visame pasaulyje dėka 100 000 eurų suma buvo surinkta per 7 savaites. Iš karto po to Blender programa buvo paviešinta plačiajai visuomenei pagal GNU viešosios licenzijos sąlygas.

Blender programos darbo rezultatas
Kadras iš pirmojo atviro kodo filmo „Dramblių svajonė

Programos savybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Programa palyginti su analogais yra tikrai nedidelė – ji užima apie 27 MB kietajame diske, o sparčiai besivystydama funkcijų gausa ir galimybėmis juos greitai vejasi. Tiesa, prie programos nepridedama gigabaitai tekstūrų ir pavyzdžių, tačiau visa tai galima rasti internete.

Kaip ir kitos 3D turinio kūrimo programos, Blender programa turi sąsają, leidžiančią kiekvienam rašyti skriptus, suteikiančius papildomų funkcijų (pavyzdžiui, įvairūs importavimo/eksportavimo skriptai iš/į įvairius formatus). Ši sąsaja yra puikiai dokumentuota, o skriptai rašomi Python programavimo kalba.

Blender programa turi integruotą renderinimo (atvaizdavimo) mechanizmą, bet taip pat suderinama ir su sparčiai populiarėjančiu YafRay.

Blender turi integruotą žaidimų kūrimo funkciją. Jos pagalba galima kurti žaidimus: su garsais, fizika, 3D objektais, animacija. Žinoma, tokie žaidimai yra lėtesni nei parašyti tikra programavimo kalba kaip C/C++, bet užtat nereikia gilių programavimo žinių norint sukurti žaidimą.

Pagrindinis Blender programos trūkumas yra labai savita grafinė vartotojo sąsaja, kurią perprasti naujokui yra gana sudėtinga, tačiau internete daugėja informacijos ir pradžiamokslių. Be to, vartotojo sąsaja taip pat pastebimai tobulėja. Planuojamoje Blender 2.50 versijoje žadamas kardinalus vartotojo sąsajos pakeitimas bei supaprastinimas.

„Dramblių svajonė“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. rugsėjį buvo pradėtas kurti trumpametražis kompiuterinės animacijos filmas „Dramblių svajonė“. Jo kūrimui buvo naudojama tik atviro kodo programinė įranga, pirmiausia Blender. Filmas pasirodė 2006 m. kovo 24 d. Šis projektas žymiai prisidėjo prie programos tobulinimo. Daug funkcijų pridėta pirmiausia dėl filmo kūrimo.

Šiuo metu planuojamas antrasis trumpametražis atviro kodo filmas „Peach“, kuriuo šį kartą bus siekta sukurti linksmą, animacijos stilistika primenantį tokius filmus kaip „Ledynmetis“ atviro kodo animacinį filmą. Vienas naujojo filmo kūrimo tikslų tobulinti Blender programos galimybes vaizduojant plaukus, kailius, perteikiant kitokias fizikines savybes.

  1. „Blender's 25th birthday!“. blender.org. January 2, 2019. Nuoroda tikrinta January 7, 2019.
  2. „A Stroke of Genius“. 19 lapkričio 2024. Nuoroda tikrinta 19 lapkričio 2024.
  3. „Index of /demo/android/“. download.blender.org. Nuoroda tikrinta 2020-09-23.
  4. „FreshPorts -- graphics/blender: 3D modeling/rendering/animation/gaming package“. www.freshports.org.
  5. „OpenPorts.se | The OpenBSD package collection“. openports.se. Suarchyvuotas originalas 2020-07-26. Nuoroda tikrinta 2019-06-19.
  6. „pkgsrc.se | The NetBSD package collection“. pkgsrc.se.
  7. „The dedicated application build system for DragonFly BSD: DragonFlyBSD/DPorts“. July 23, 2019 – via GitHub.
  8. „GitHub - haikuports/haikuports: Software ports for the Haiku operating system“. July 27, 2019 – via GitHub.
  9. „Blender 4.1 Release Index“. blender.org. Nuoroda tikrinta June 6, 2024.
  10. „Download — blender.org“. blender.org. Nuoroda tikrinta June 6, 2024.
  11. „License - blender.org“. Nuoroda tikrinta May 17, 2014.