Bihoro kalnai
| Bihoro kalnai | |
|---|---|
 | |
| Žemynas | Europa |
| Šalys |  Rumunija
|
| Aukščiausias taškas | Kurkubeta Marė (1849 m) |
| Koordinatės | 46°27′ š. pl. 22°41′ r. ilg. / 46.450°š. pl. 22.683°r. ilg. |
| Iškasenos | boksitas, polimetalų rūda |
Bihoro kalnai (rumun. Munții Bihorului) – kalnų masyvas vakarinėje Rumunijoje; Vakarų Karpatų (Apusenų kalnų) aukščiausioji dalis. Masyvas nusidriekęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 25 km, plotis iki 14 km. Aukščiausios viršūnės: Kurkubeta Marė (1849 m), Vlediasa (1834 m; užgesęs ugnikalnis), Muntelė Marė (1825 m).
Kalnai sudaryti daugiausia iš nuosėdinių (klinties) ir vulkaninių uolienų. Gausu karstinių reljefo formų, urvų (pvz., Skarišoaros urvas), ponorų, sausųjų slėnių. Yra boksito, polimetalų rūdų telkinių. Trykšta mineralinės versmės. Bihoro kalnuose išteka Arješo, Juodojo Krišo upės. Šlaituose iki 1000 m aukščio plyti dirbamieji laukai, aukščiau (iki 1600 m) auga miškai.
Cetailės ponorą ir urvą, kuriuo teka požeminės upės, 1995 m. tyrė Lietuvos speleologai[1].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bihoro kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003