Bartolino liauka
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bartolino liaukos (arba didžiosios (makšties) prieangio liaukos; lot. glandulae vestibulares majores) – dvi moters pridėtinės lytinės liaukos, išsidėsčiusios truputį į apačią ir į šonus nuo makšties prieangio, tarp mažųjų lytinių lūpų. Jų dydis 1,5–2 cm, išėjimo latakai yra 1,5–2,5 cm ilgio, atsiveria vidiniame mažųjų lytinių lūpų paviršiuje. Liaukutes paspaudus išsiskiria klampus, pilkos spalvos baltymingas skystis. Šis skystis, primenantis gleives, taip pat išsiskiria moteriai lytiškai susijaudinus bei sueities metu. Bartolino liaukos kartu su Skeno liaukomis sąlygoja makšties lubrikaciją ir tinkamą makšties prieangio gleivinės drėgmę, kuri savo ruožtu, sudaro sąlygas penetracijai.
Pirmasis šias liaukas aprašė danų anatomas Kasparas Bartolinas Jaunesnysis (Caspar Bartholin, 1655–1738). Šios liaukos yra vyro Kuperio liaukų analogas.
Moters:
Bartolino liaukos -
Gimda -
Gimdos kaklelis -
Kiaušintakiai -
Kiaušidės -
Lytinės lūpos -
Makšties prieangis -
Makštis -
Mergystės plėvė -
Vulva -
Skeno liaukos -
Varputė
Vyro:
Kapšelis -
Kuperio liaukos -
Priešinė liauka -
Sėklidės -
Sėklidės prielipas -
Sėklinės pūslelės -
Sėklinis latakas -
Šlaplė -
Varpa