Andrew Wyeth
| Endriu Vajetas | |
|---|---|
| |
| Endriu Vajetas (dešinėje) su JAV prezidentu Dž. Bušu Jaunesniuoju 2007 metais | |
| Gimė | 1917 m. liepos 12 d. Čads Fordas, Pensilvanija |
| Mirė | 2009 m. sausio 16 d. (91 metai) Čads Fordas, Pensilvanija |
| Tautybė | amerikietis |
| Veikla | tapytojas |
Endriu Vajetas (angl. Andrew Newell Wyeth, 1917 m. liepos 12 d. − 2009 m. sausio 16 d.) − XX a. JAV realistinis tapytojas. Garsiausiu jo kūriniu įvardijamas paveikslas „Kristinos pasaulis“ (1948 m.).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Endriu Vajetas gimė 1917 m. liepos 12 d. Čads Forde Pensilvanijoje. Jo tėvas Niuvelas Vajetas buvo tarptautinio žinomumo tapytojas ir iliustratorius. Šeima buvo kūrybinga, Endriu seserys Henrietė ir Karolin tapo tapytojomis, Ana − kompozitore. Endriu mokėsi tėvo studijoje ir pasivaikščiojimo metu užklydo į Karlo ir Anos Kerner ūkį. Su Karlu Kerneriu, vokiečių imigrantu ir pirmojo pasaulinio karo veteranu, Endriu Vajetas užmezgė ilgalaikę draugystę. Kernerių ūkio vaizdai, pastatai, gyvuliai pavaizduoti šimtuose dailininko kūrinių per daugiau nei 75 metus.
Vasaras Vajetų šeima leisdavo Meino valstijoje ir ankstyviausios Endriu akvarelės buvo paveiktos Vinslou Homerio kūrybos. Pirmą kartą jo akvarelės buvo eksponuotos 1936 m. Filadelfijoje.[1] Pirmosios Endriu personalinės parodos metu 1937 m. Niujorko William Macbethšie galerijoje šie kūriniai sulaukė aukšto kritikų įvertinimo. Jaunasis dailininkas buvo savikritiškas ir grįžo į tėvo studiją tobulinti technikos, pradėjo dirbti su tempera, kuri ilgainiui tapo pagrindine jo raiškos technika. Pasak Endriu, ji privertė jį sulėtinti tapybos tempą ir leido pasiekti puikius vaizduojamų tekstūrų efektus.
1940 m. Endriu Vajetas vedė Betsi Džeims, kuri ji supažindino su ilgamete drauge Kristina Olson. Pastaroji įkvėpė daugelį Endriu paveikslų, tarp jų „Kristinos pasaulį“. Ji menininkui išreiškė „senąjį Meiną“. Po 1948 m. sukurto „Kristinos pasaulio“ Endriu Vajetas sulaukė aukšto pripažinimo ir buvo vienas populiariausių JAV dailininkų. 1955 m. Harvardo universitetas jam suteikė garbės laipsnį.[1] 1963 m. Džonas F. Kenedis E. Vajetui, pirmajam iš dailininkų, skyrė Prezidento Laisvės medalį, aukščiausią JAV civilinį apdovanojimą. 1965 m. jis apdovanotas Nacionalinio menų ir literatūros instituto aukso medaliu. 1970 m. įvyko E. Vajeto, pirmojo gyvenančio menininko, paroda Baltuosiuose rūmuose Vašingtone. 1977 m. jis pirmą kartą keliavo į Europą priėmimo į Prancūzijos dailės akademijos narius proga. 1978 m. jis buvo pripažintas SSRS dailės akademijos garbės nariu. 1986 m. dailininkas netikėtai atskleidė grupę kūrinių, kuriems pozavo vokiečių imigrantė Helga Testorf iš kaimynystės Čads Forde. Jis juos kūrė apie 15 metų, tikėtina, nežinant žmonai.
1990 m. E. Vajetas apdovanotas JAV Kongreso aukso medaliu, 2007 m. − Nacionaliniu menų medaliu. Jo parodos vyko Nacionaliniame šiuolaikinio meno muziejuje Tokijuje, Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge, Karališkuosiuose rūmuose Milane, dailės akademijose Paryžiuje ir Londone. 2006 m. paroda Filadelfijos dailės muziejuje sutraukė 177 000 lankytojų per 15 savaičių. Endriu Vajeto garsiausi kūriniai yra Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje („Kristinos pasaulis“, 1948 m.) ir Vašingtono nacionalinėje dailės galerijoje („Vėjas nuo jūros“, 1947 m.). Endriu Vajetas mirė 2009 m. sausio 16 d. savo namuose Čads Forde Pensilvanijoje. Jo realistiniam stiliui būdingas paprastumo ir abstrakcijos siekimas. Beveik visus savo kūrinių motyvus E. Vajetas ėmė iš aplinkos apie 1 mylią aplink savo namus Čads Forde ir iš Kušingo miestelio Meino valstijoje, kuriame vasarodavo (pastarajame gyveno Kristina Olson).
Kūrinių galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Vėjas nuo jūros“, 1947 m., Nacionalinė Vašingtono dailės galerija
- „Kristinos pasaulis“, 1948 m., Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
- „Kepti kaštainiai“, 1956 m., Brendivaino upės dailės muziejus Archyvuota kopija 2016-10-09 iš Wayback Machine projekto.
- „Siri“, 1970 m., Brendivaino upės dailės muziejus Archyvuota kopija 2016-10-09 iš Wayback Machine projekto.
- „Indėnų vasara“, 1970 m., Brendivaino upės dailės muziejus Archyvuota kopija 2016-10-09 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 [http://www.nytimes.com/2009/01/17/arts/design/17wyeth.html Andrew Wyeth, Painter, Dies at 91, The New York Times, JAN. 16, 2009]