1528 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1528 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nedatuota
- LDK suregtas pirmasis ginklų inventorius, tuo pačiu metu atlikta ir pirmasis dalies gyventojų surašymas.[1]
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nedatuota
- Akeči Micuhide, kurio pravardė buvo Jūbei ar Koretō Hyūga no Kami (惟任日向守), buvo Sengoku laikotarpio samurajus. Jis buvo daimio Odos Nobunagos, kurį išdavė ir privertė padaryti sepuku, generolas (m. 1582 m.).
- Chuanas de Garajus, ispanų keliautojas ir konkistadoras (m. 1583 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Balandžio 6 d. – Albrechtas Diureris, vokiečių tapytojas, grafikas bei matematikas. Vienas iškiliausių Vokietijos menininkų, graviūros meistrų. Taip pat darė vitražus. Nemažai darbų pašventė grafikai. Daugiausiai tapė religine tematika, tobulino spaustuvinę grafiką. Jo parašytas veikalas „Keturios knygos apie žmogaus proporcijas“ vėliau tapo menotyros vadovu (g. 1471 m.).
- Rugpjūčio 31 d. – Matijas Griunevaldas, vienas žymiausių vokiečių renesanso tapytojų ir grafikų. Šalia Albrechto Diurerio ir Bernhardo Štrigelio laikomas vienų žymiausių renesanso tapytojų. Tapė daugiausia religine tema (g. 1475 m.).
Nedatuota
- Kasparas, vienas pirmųjų Sembos valstiečių sukilimo vadų.
- Martinas Fernandesas de Ensisas, ispanų kartografas ir keliautojas (g. 1470 m.).
- Pánfilo de Narváez, ispanų konkistadoras. Jis labiausiai pasižymėjo vadovaudamas dviem ekspedicijoms – 1520 m. į Meksiką, prieš Hernaną Kortesą ir 1527 m. į dabartinės Floridos teritoriją, kur ir žuvo (g. 1470 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 33.