[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Bruchzalis

Koordinatės: 49°08′0″ š. pl. 8°36′0″ r. ilg. / 49.13333°š. pl. 8.60000°r. ilg. / 49.13333; 8.60000 (Bruchzalis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
18:43, 20 gegužės 2022 versija, sukurta CommonsDelinker (aptarimas | indėlis) (Vaizdas Stadtwappen_Bruchsal.svg keičiamas DEU_Bruchsal_COA.svg)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
Bruchzalis
vok. Bruchsal
      
Miesto reginys
Bruchzalis
Bruchzalis
49°08′0″ š. pl. 8°36′0″ r. ilg. / 49.13333°š. pl. 8.60000°r. ilg. / 49.13333; 8.60000 (Bruchzalis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Badenas-Viurtembergas Badenas-Viurtembergas
Apskritis Karlsruhės apskritis
Regionas Karlsruhės regionas
Gyventojų (2014) 43 030
Plotas 93 km²
Tankumas (2014) 463 žm./km²
Vikiteka Bruchzalis

Bruchzalis (vok. Bruchsal) – miestas pietvakarių Vokietijoje, Badeno-Viurtembergo žemėje, 20 km į šiaurės rytus nuo Karlsruhės. Per miestą nutiestas Karlsruhės–Haidelbergo plentas ir geležinkelis. Svarbus šparagų (vienas svarbiausių Europoje), apynių, tabako, vynuogių auginimo židinys. Vystoma chemijos, tekstilės, elektronikos, tabako, popieriaus, medienos apdirbimo pramonė, surenkamos žemės ūkio mašinos. Veikia 1988 m. įkurtas universitetas, miesto muziejus. Bruchzalio įžymybė – 1722 m. pastatyta barokinė rezidencinė pilis, suprojektuota Maksimiljano fon Velšo, su Baltazaro Noimano 1733 m. sukurtais laiptais. Taip pat yra to paties Noimano suprojektuota Šv. Petro bažnyčia (1746 m.).

Bruchzalis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 796 m. Miesto teisės suteiktos 1248 m. Nuo 1056 iki 1802 m. Bruchzalis priklausė Špajerio vyskupystei, nuo 1723 m. buvo jos sostine. 1624, 1676, 1688 m. miestą nusiaubė gaisrai. Nuo 1803 m. tapo Badeno dalimi.[1] XIX a. suklestėjo tabako ir apynių auginimas ir apdirbimas.

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Bruchsal. Bruchzalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003