Peržiūrėti šaltinį Azija

Jūs neturite leidimo keisti šį puslapį dėl šios priežasties:
Your IP address is in a range that has been blocked on all Wikimedia Foundation wikis.
The block was made by ‪Superpes15‬. The reason given is No open proxies .
Start of block: 13:40, 10 vasario 2024
Expiry of block: 13:40, 10 vasario 2026
Your current IP address is 142.171.178.55. The blocked range is 142.171.0.0/16.
Prašome nurodyti visas aukščiau esančias detales į savo užklausose. If you believe you were blocked by mistake, you can find additional information and instructions in the No open proxies global policy.
Otherwise, to discuss the block please post a request for review on Meta-Wiki. You could also send an email to the stewards VRT queue at stewards@wikimedia.org including all above details.
Jūs galite peržiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą.
{{kiti}}
{{Infolentelė
| bodyclass = geografija
| above = Azija
| image = [[File:Asia (orthographic projection).svg|220px|center]]
| label1 = Plotas
| data1  = 44 579 000 km²<ref name=NG264>{{cite book |publisher=National Geographic Society (U.S.) |title=National Geographic Family Reference Atlas of the World |location=Washington, DC |year=2006 |page=264}}</ref>
| label2 = Gyventojų
| data2  = 4 560 667 108 <small>(2018)</small><ref name = "UN WPP 2019">{{Cite web|title = World Population prospects – Population division|url = https://population.un.org/wpp/|accessdate = 2019-07-16|publisher = [[United Nations]]|archive-url = https://web.archive.org/web/20190205234912/https://population.un.org/wpp/|archive-date = 2019-02-05}}</ref><ref name = "UN WPP 2019 2">{{Cite web|title = Overall total population|url = https://population.un.org/wpp/Download/Files/1_Indicators%20(Standard)/EXCEL_FILES/1_Population/WPP2019_POP_F01_1_TOTAL_POPULATION_BOTH_SEXES.xlsx|format = xlsx|accessdate = 2019-07-16|publisher = [[United Nations]]}}</ref>
| label3 = [[Gyventojų tankumas|Tankumas]]
| data3  = ~100 žm./km²
| label4 = Valstybės
| data4  = 49
| label6 = {{nobr|[[BVP]] ([[PPP]])}}
| data6  = 65,44 trln. JAV dol. <small>(2019)</small><ref name=IMF_Data/>
| label7 = {{nobr|BVP (nominalus)}}
| data7  = 31,58 trln. JAV dol. <small>(2019)</small><ref name=IMF_Data/>
| label8 = {{nobr|BVP gyventojui}}
| data8  = 7350 JAV dol.<ref name=IMF_Data>{{cite web|title=IMF (WEO October 2019 Edition) GDP nominal per capita – international dollar|url=https://www.imf.org/external/datamapper/datasets/WEO/1}}</ref>
| label9 = Kalbos
| data9  = [[kinų kalba|kinų]]<br />[[hindi]]<br />[[japonų kalba|japonų]]<br />[[arabų kalba|arabų]]<br />[[bengalų kalba|bengalų]]<br />[[indoneziečių kalba|indoneziečių]] ir kt.
| label10 = [[Laiko juosta|Laiko juostos]]
| data10  = nuo [[UTC+2]] iki [[UTC+12]]
}}
'''Azija''' – didžiausia pasaulio dalis (~33 % viso Žemės paviršiaus be Antarktidos<ref name=vle />), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų. Su [[Europa]] sudaro [[Eurazija|Eurazijos]] žemyną. Riba tarp Azijos ir Europos žemynų nėra vienareikšmiškai apibrėžta. Nuo [[Amerika|Amerikos]] Aziją skiria [[Beringo sąsiauris]]. Nuo Afrikos – [[Sueco kanalas]].

== Samprata ==
Kaip ir Europos, Azijos samprata kultūrinė, o ne geografinė, todėl riba tarp Azijos ir Europos neaiški. Žodis „[[Azija (mitologija)|Azija]]“ ({{grc|Ἀσία, Ἀσίη}}) Senovės Graikijoje reiškė mitinę [[okeanidė|okeanidę]]. Geografine prasme šį žodį pirmąsyk žinomuose šaltiniuose pavartojo [[Herodotas]]. Šiuo žodžiu jis nusakė [[Anatolija|Anatoliją]] (dab. Mažąją Aziją) ir Persiją. [[Homeras]] „[[Iliada|Iliadoje]]“ taip pat mini du [[frygai|frygus]] vardu Asijus ({{grc|Ἄσιος}}), taip pat [[Lydija|Lydijoje]] minima šlapynė pavadinimu {{grc|ασιος}}. [[Strabonas]] savo „Geografijoje“ mini, kad riba tarp Azijos ir Europos eina [[Donas|Dono]] upe.

[[Vaizdas:Gulf5..JPG|thumb|240px|Azija [[Klaudijus Ptolemėjus|Ptolemėjaus]] žemėlapyje]]

Vietovardis kildinamas iš [[asirų kalba|asirų kalbos]] žodžio ''asu'', reiškiančio „rytai“. Pasak kitos versijos, vietiniai gyventojai taip vadinę [[Efesas|Efeso]] lygumas, kurias graikai ir romėnai pirmiausiai ir pradėję vadinti Azija.<ref>[https://www.britannica.com/place/Asia Asia], ''[[Encyclopædia Britannica]]''.</ref> Azijos pavadinimą bandyta sieti ir su hetitų vietovardžiu ''Assuwa'' (taip vadinta konfederacija)<ref> Bossert, Helmut T., ''Asia'', Istanbul, 1946.</ref> bei [[akadų kalba|akadų]] žodžiu ''(w)aṣû(m)'' („išeiti, pakilti“). Dabartinė Azijos samprata atsirado tik po didžiųjų geografinių atradimų, kai šis graikų žodis pritaikytas ne tik Vakarų Azijai, bet visai pasaulio daliai. [[XVIII a.]] buvo nustatyta apytikslė Europos ir Azijos riba. Kai kurios geografiškai Azijoje esančios valstybės (pvz., [[Izraelis]], [[Užkaukazė]]s šalys, [[Turkija]]) save kultūriškai sieja su Europa.

[[Europocentrizmas|Europocentristiniu]] požiūriu Azija tapatinta su [[Orientas|Orientu]] – egzotiškais, „barbariškais“ kraštais, į kuriuos buvo linkstama projektuoti visas europietiškai sąmonei svetimas blogybes (žr. [[orientalizmas]]).

== Geografija ==
[[Vaizdas:Asia satellite orthographic.jpg|thumb|240px|Azija palydovinėje nuotraukoje]]

=== Padėtis ===
Aziją iš trijų pusių supa vandenynai – šiaurėje [[Arkties vandenynas|Arkties]], rytuose – [[Ramusis vandenynas|Ramusis]], pietuose – [[Indijos vandenynas]], pietvakariuose – [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] jūros ([[Viduržemio jūra|Viduržemio]], [[Egėjo jūra|Egėjo]], [[Marmuro jūra|Marmuro]], [[Juodoji jūra|Juodoji]] ir [[Azovo jūra|Azovo]]). 92 km pločio [[Beringo sąsiauris]] skiria Aziją nuo Amerikos. [[Sueco sąsmauka]] jungia Aziją su [[Afrika]] (riba tarp jų eina [[Sueco kanalas|Sueco kanalu]]). Vakaruose Azija ribojasi su Europa, su kuria sudaro Eurazijos žemyną. Sutartinė riba tarp Azijos ir [[Europa|Europos]] eina [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]] rytinėje papėdėje, [[Emba|Embos upe]] ir [[Kumos–Manyčiaus įduba]], šiauriniu Kaukazo kalnų pakraščiu ([[Kaukazas]] priskiriamas Azijai). Pietryčiuose Malajų salynas Aziją skiria nuo [[Australija|Australijos]] (riba vedama per [[Timoro jūra|Timoro jūrą]], [[Arafuros jūra|Arafuros jūrą]] bei [[Dampiro sąsiauris (Indonezija)|Dampiro sąsiaurį]], tarp Malajų salyno ir [[Naujoji Gvinėja|Naujosios Gvinėjos]]).<ref name=vle>{{VLE|2|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Azija-67504 Azija]}}</ref>

Azijos plotas – 43,4 mln. km²<ref name=gec>{{GEC|15}}</ref> (kitais apskaičiavimais – 44,4 mln. km²<ref name=vle />, 44,57 mln. km²<ref>''National Geographic Family Reference Atlas of the World''. Washington, DC: National Geographic Society (U.S.). 2006. p. 264.</ref> ar 44,61 mln. km²<ref name="britannica">''Asia''. In: Britannica Concise Encyclopedia, 2006. ISBN 978-1-59339-492-9</ref>).

Tolimiausi Azijos sausumos taškai yra:
* šiaurėje – [[Čeliuskino kyšulys]] (75° 43′ š. pl.)
* pietuose – [[Piajaus kyšulys]] (1° 16′ š. pl.)
* rytuose – [[Dežniovo kyšulys]] (169° 40′ v. ilg.)
* vakaruose – [[Babo kyšulys]] (26° r. ilg.).

Dėl neaiškių ribų bei geografinės projekcijos įnešamų paklaidų nustatyti Azijos geografinį centrą tiksliai neįmanoma. Yra keletas vietovių, kurios pagal vienokius ar kitokius apskaičiavimus nurodomos kaip šios pasaulio dalies centras: [[Kyzylas]] arba Saldamas ([[Tuva]], Rusija),<ref>Маркус С. Центр Азии // ''Тува: словарь культуры''. – М.: Академический проект, 2006. – С. 745.</ref> [[Urumčis|Urumčio]] apylinkės ([[Sindziangas]], Kinija).<ref>[http://bbs.chinadaily.com.cn/thread-725957-1-1.html [Travel Guide] [Xinjiang] Geographic Center of Asian Continent] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160303230426/http://bbs.chinadaily.com.cn/thread-725957-1-1.html |date=2016-03-03 }}, ''Bbs.chinadaily.com.cn.''</ref>

Praktiškai visa Azija, išskyrus Malajų salyną, išsitenka [[šiaurės pusrutulis|šiaurės pusrutulyje]].

=== Krantai ir salos ===

Azijos krantų ilgis ~62 800 km. Apie 8 mln. km² Azijos ploto tenka pusiasaliams ir ~2 mln. km² – saloms. Plačiausioje vietoje (iš šiaurės rytų į pietryčius) Azija yra 11 455 km pločio. [[Gurbantiungiutas|Gurbantiungiuto]] dykumoje Sindziange (šiaurės vakarų Kinija) yra toliausiai nuo jūrų nutolusi ne tik Azijos, bet ir viso pasaulio vieta.<ref>''Guinness Book of World Records'', 1991. By Donald McFarlan, Norris McWhirter</ref>

Prie Azijos šiaurinių krantų yra [[Karos jūra]], [[Laptevų jūra]], [[Rytų Sibiro jūra]] ir [[Čiukčių jūra]] (Arkties vandenynas), prie rytinių – [[Beringo jūra]], [[Ochotsko jūra]], [[Japonijos jūra]], [[Geltonoji jūra]], [[Rytų Kinijos jūra]], [[Pietų Kinijos jūra]] (Ramusis vandenynas); pietryčiuose tarp Malajų salyno ir Filipinų salų – [[Sulu jūra]], [[Sulavesio jūra]], [[Molukų jūra]], [[Seramo jūra]], [[Bandos jūra]], [[Floreso jūra]] ir [[Javos jūra]]. Prie Azijos pietinių krantų yra [[Andamanų jūra]], [[Bengalijos įlanka]], [[Arabijos jūra]] ([[Indijos vandenynas]]).

Didžiausi pusiasaliai: [[Jamalo pusiasalis|Jamalo]], [[Taimyro pusiasalis|Taimyro]], [[Čiukčių pusiasalis|Čiukčių]], [[Kamčiatkos pusiasalis|Kamčiatkos]], [[Korėjos pusiasalis|Korėjos]], [[Indokinijos pusiasalis|Indokinijos]] ir [[Malakos pusiasalis|Malakos]], [[Indostano pusiasalis|Indostano]], [[Arabijos pusiasalis|Arabijos]], [[Mažosios Azijos pusiasalis|Mažosios Azijos]].

[[Vaizdas:120408 Pheriche Pano 4k.jpg|thumb|240px|Khumbu slėnis Himalajuose (Nepalas)]]
[[Vaizdas:RedRock.jpg|thumb|240px|Altajaus kraštovaizdžiai Rusijoje]]

Salos sudaro ~7 % Azijos ploto (užima ~2 mln. km²).<ref name=gec /> Daugiausia stambių salų yra [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. Didžiausios salos ir salynai:
* Arkties vandenyne: [[Šiaurės Žemė]], [[Naujojo Sibiro salos]], [[Vrangelio sala]],
* Ramiajame vandenyne: [[Kurilų salos|Kurilai]], [[Sachalinas (sala)|Sachalinas]], [[Japonijos salynas]], [[Taivanas]], [[Hainanas]], [[Malajų salynas]], [[Filipinai]];
* Indijos vandenyne: [[Andamanų salos]], [[Nikobarų salos]], [[Šri Lanka]].
Taip pat geografiškai prie Azijos priskiriama [[Kipras|Kipro]] sala Viduržemio jūroje.<ref name=vle />

=== Paviršius ===
Absoliutinių aukščių atžvilgiu Azija – kontrastingiausia pasaulio dalis. Joje yra aukščiausia pasaulio viršūnė [[Džomolungma]] (8850 m, Himalajuose), giliausios įdubos, užlietos vandeniu, – [[Baikalo ežeras]] (gylis 1620 m), [[Negyvoji jūra]] (altitudė -400 m<ref name=britannica/>) ir sausa [[Turfano įduba]] (-154 m). Krantai mažai išraižyti.

Azijos paviršių sudaro daugiausia kalnai ir plokščiakalniai – jie užima ~3/4 viso žemyno ploto. Patys aukščiausi iš jų yra Pietų ir vidurio Azijoje. Azijos kalnai sudaro dvi dideles juostas. Pirmoji juosta prasideda nuo Mažosios Azijos, [[Armėnijos kalnynas|Armėnijos]] kalnynais ir eina į rytus per [[Irano kalnynas|Irano kalnyną]], [[Pamyras|Pamyrą]], [[Karakorumas|Karakorumą]], [[Hindukušas|Hindukušą]] [[Tibeto plokščiakalnis|Tibeto plokščiakalnį]] ir jį supančius [[Himalajai|Himalajų]] ir [[Kunlunas|Kunluno]] kalnus, toliau pasuka į pietus ir pereina į Malajų salyną. Antroji juosta eina šiaurės rytų kryptimi per [[Tian Šanis|Tian Šanį]], Pietų Sibiro kalnus ([[Altajaus kalnai|Altajų]], [[Sajanai|Sajanus]], [[Stano kalnynas|Stano kalnyną]]), [[Džugdžūras|Džugdžūrą]], [[Kolymos kalnynas|Kolymos kalnyną]] iki Čiukčių pusiasalio. Šiaurės vakaruose prie jos šliejasi [[Vidurio Sibiro plokščiakalnis]], atsišakoja [[Verchojansko kalnagūbris|Verchojansko]] ir [[Čerskio kalnagūbris|Čerskio]] kalnagūbriai.<ref name=gec />

Tarp abiejų kalnų juostų plyti Centrinės Azijos aukštosios lygumos ir plokščiakalniai; iš rytų Centrinę Aziją supa Kinijos–Tibeto, [[Taihangšanas|Taichangšano]], [[Janšanas|Janšano]], [[Didysis Chinganas|Didžiojo Chingano]] kalnagūbriai. Azijos rytiniame pakraštyje yra [[Koriakų kalnynas]], [[Sichote Alinis|Sichote Alino]], [[Mandžiūrijos–Korėjos kalnai|Mandžiūrijos–Korėjos]], [[Nanlingas|Nanlingo]] ir [[Anamo kalnai]]. Salų, juosiančių Ramiojo vandenyno pakraščio jūras, paviršius daugiausia kalnuotas. Indostano ir Arabijos pusiasalius užima [[Dekano plokščiakalnis|Dekano]] ir Sirijos-Arabijos plokščiakalniai.

[[Vaizdas:Природные красоты Тувы.jpg|thumb|left|240px|Plynaukštės ir kalnai [[Tuva|Tuvoje]]]]

Azijos paviršiaus vidutinis aukštis 990 m; po Antarktidos – aukščiausia pasaulio dalis.<ref name=vle /> Himalajų–Karakorumo linijoje išlikę aukščiausi Azijos ir viso pasaulio kalnai – [[Džomolungma]] (8848 m), [[Čogoris]] (8611 m), [[Kančendžanga]] (8586 m), [[Lotsė]] (8516 m).

~1/5 Azijos ploto užima lygumos (iki 200 m aukščio). Didžiausia lyguma – [[Vakarų Sibiro lyguma|Vakarų Sibiro]], pietuose pereinanti į [[Turano žemuma|Turano žemumą]]. Kitos lygumos užima jūrų pakrantes ([[Šiaurės Sibiro žemuma|Šiaurės Sibiro]], [[Janos-Indigirkos žemuma|Janos–Indigirkos]], [[Kolymos žemuma|Kolymos]], [[Didžioji Kinijos lyguma|Didžioji Kinijos]]) arba priekalnių įdubas ([[Mesopotamijos žemuma|Mesopotamijos]], [[Indo-Gangos žemuma|Indo–Gangos]]). Aukščiau iškilusios Centrinės ir Vidurinės Azijos tarpukalnių lygumos ([[Kašgarijos lyguma|Kašgarijos]], [[Džungarijos lyguma|Džungarijos]], Gobio, [[Caidamo baseinas|Caidamo]], [[Ferganos slėnis|Ferganos]]).<ref name=gec />

Žemiausia Azijos ir viso pasaulio sausumos vieta yra [[Negyvoji jūra|Negyvosios jūros]] pakrantė (jūros vandens paviršiaus altitudė –405 m).

[[Vaizdas:Semeru Bromo Temple.JPG|thumb|240px|Ugnikalnių gausa [[Java (sala)|Javos saloje]] (Indonezija): [[Bromas (ugnikalnis)|Bromas]], [[Semeru]], Batoko kūgis]]

Pagrindiniai Azijos kalnų ir lygumų bruožai susiformavo [[mezozojinė kalnodara|mezozojinės]] ir [[alpinė kalnodara|alpinės kalnodaros]] metu. Dabartinis reljefas susidarė dėl senovinių [[denudacija|denudacijos]] procesų, vertikaliųjų ir horizontaliųjų Žemės plutos judesių [[neogenas|neogene]] ir [[kvarteras|kvartere]], erozijos ir nuosėdų kaupimosi. Senoviniai denudaciniai paviršiai geriausiai išliko Azijos kalnų vidinėse dalyse, Dekano, Sirijos–Arabijos, Vidurinio Sibiro plokščiakalniuose. Stipriausi neogeno ir kvartero vertikalieji judesiai buvo Pamyre, Tibete, Himalajuose, [[Kopetdagas|Kopetdage]], [[Ferganos kalnagūbris|Ferganos kalnagūbryje]], Tian Šanyje, [[Gisaro Alajus|Gisaro Alajuje]]. Intensyvi erozija daugelį senųjų plokščiakalnių labai suskaidė; gilių tarpeklių yra Pamyre, Tibete, Himalajuose, Kunlune, [[Vakarų Sajanas|Vakarų Sajane]], [[Stano kalnynas|Stano kalnyne]], [[Čerskio kalnagūbris|Čerskio kalnagūbryje]], Vakarų Azijos kalnynuose. Didelius Vidurinės ir Centrinės Azijos plotus (ypač Chvangchės baseine) dengia [[liosas]]. Yra vadinamų prastųjų žemių (bedlendų), dykumose – eolinių, klinčių ir gipso paplitimo vietose – [[karstas (geologija)|karstinių]] reljefo formų. Šiaurės vakarų Azija į šiaurę nuo 60° š. pl. kvartere buvo apledėjusi. Į rytus nuo [[Chatanga|Chatangos]] upės buvo tik pavienių apledėjimo židinių. Kitose Azijos dalyse senovinių ledyninės kilmės reljefo formų yra aukštikalnėse. Didelę įtaką reljefo formavimuisi turėjo [[vulkanizmas]]. Senųjų lavų paviršių ir magmos klodų intarpų yra Indostane ir Vidurio Sibire.

Dabar veikiančių [[ugnikalnis|ugnikalnių]] daugiausia Rytų Azijos salose ([[Fudzijama]], [[Pektusanas]], [[Asas (ugnikalnis)|Asas]] ir kt.), [[Kamčiatkos pusiasalis|Kamčiatkoje]] ([[Kronokų Sopka]], [[Kliučių Sopka]], [[Avačos Sopka]]), Filipinuose ([[Pinatubas]], [[Majonas]], [[Taalio ugnikalnis]]), Didžiosiose ir Mažosiose Sundos salose ([[Krakatau]], [[Bromas (ugnikalnis)|Bromas]], [[Semeru]], [[Tambora]] ir daug kt.).

=== Geologinė sandara ===
[[Vaizdas:Kyrgyzstan - Alatau mountains.jpg|thumb|240px|Tian Šanis Kirgizijoje]]
[[Vaizdas:Yardangs in the Tsaidam Desert.jpg|thumb|240px|Jardangai Caidamo įduboje (Kinija)]]
Žemės plutą Azijoje sudaro dvejopos struktūros: seniausi branduoliai – [[Siberija|Sibiro plokštė]] (žemyno šiaurėje), Kinijos-Korėjos plokštė, [[Pietų Kinijos plokštė]] (rytuose), [[Indijos plokštė]] (pietuose), [[Arabijos plokštė]] (pietvakariuose; Afrikos platformos dalis) ir tarp jų ar atskirų jų dalių raukšlėtosios sritys. Sibiro plokštę iš pietų ir vakarų juosia vėlyvojo [[proterozojus|proterozojaus]] ir ankstyvojo [[paleozojus|paleozojaus]] konjunkcijos zonos. Panašaus amžiaus yra [[Pabaikalė]], [[Sajanai]], [[Jenisiejaus kalvagūbris]], [[Kuznecko Alatau]], [[Kalnų Altajus]], didesnioji [[Mongolijos Altajus|Mongolijos Altajaus]], [[Changajus|Changajaus]] ir [[Tanu Ola|Tanu Olos]] dalis. Kaledonidų yra vidurio Kazachstane, Tian Šanio šiaurėje, pietryčių ir centrinėje Kinijoje. Šių regionų nuogulos labai dislokuotos; gausu [[intruzija|intruzijų]]. Tarp kaledonidų yra didelių tektoninių įdubų: [[Kuznecko įduba|Kuznecko]], [[Minusinsko įduba|Minusinsko]], [[Tuvos dubuma|Vidurio Tuvos]]; jose susiklosčiusios kontinentinės nuogulos dislokuotos t. y. [[devonas|devone]], [[karbonas|karbone]] ir [[permas|perme]]. Hercinidai eina plačiu lanku: [[Taimyro pusiasalis|Taimyras]], [[Uralo kalnai|Uralas]], [[Kazachstanas]], [[Salairo kalvagūbris]], [[Altajaus kalnai|Altajus]], [[Tian Šanis]], [[Kunlunas]], [[Nanšanas]]. Vakarų Sibire ir Turgajaus įlinkyje juos dengia horizontalūs [[mezozojus|mezozojaus]] ir [[kainozojus|kainozojaus]] sluoksniai. Mezozojinio Žemės plutos metu iškilo Verchojansko, Kolymos, Čiukčių pusiasalio, Sichote Alino, Indokinijos pusiasalio kalnai. Jų raukšles kerta [[granitas|granitų]] intruzijos. Tarp jų yra paleozojinių masyvų. Altajuje, Tian Šanyje ir kitur yra iškilusių paleozoidų. Kainozojaus metus vyko Alpių ir Himalajų kalnų formavimasis.

Azijos rytinis pakraštys yra tektoniškai aktyvus, nes įeina į [[Eurazijos plokštė|Eurazijos]] ir Ramiojo vandenyno litosferos plokščių sandūros (subdukcijos) zoną. Šioje zonoje Ramiajame vandenyne yra gilių povandeninių lovių ([[Kurilų–Kamčiatkos lovys|Kurilų–Kamčiatkos]], Japonijos, Bonino, [[Marianų įduba|Marianų]], [[Filipinų lovys|Filipinų]]), ties kuriais vandenyno [[litosferos plokštė]] stačiu kampu grimzta (7–8 cm per metus) ir panyra po Eurazijos žemyno kraštu iki 600 km gylio. Tai sukelia viso Azijos rytinio pakraščio seisminį ir vulkaninį aktyvumą. Dėl to žemyne formuojasi didžiulės vulkaninių kalnų grandinės, o vandenyne, netoli Azijos krantų – salų lankai. Panašūs tektoniniai ir kalnodaros procesai vyksta ir Azijos pietrytiniame pakraštyje, kur Indijos vandenyno plokštė panyra po Azijos pakraščiu palei [[Sundos lovys|Sundos povandeninį lovį]]. Žemyno viduje yra [[riftas|riftų]]; į pietus nuo Rytų Sibiro yra Baikalo riftų sistema (apie 2000 km), kurios didžiausioje įduboje telkšo Baikalas.<ref name=vle />

==== Naudingosios iškasenos ====

{| class="wikitable"
|-
! Svarbiausios naudingosios iškasenos
! Šalys ir teritorijos
|-
| [[Akmens anglis]] ||  Daugiausia yra [[Kazachstanas|Kazachstane]], [[Sibiras|Sibire]], Kuznecko ir Minusinsko baseinuose, [[Kinija|Kinijos]] rytuose, Indokinijos rytuose, Vid. Azijoje, Kansko-Ačinsko baseine, Tol. Rytuose, [[Vietnamas|Vietname]], [[Japonija|Japonijoje]], [[Sachalinas|Sachaline]].
|-
| [[Nafta]] ||  Užkaukazėje, V. Sibire, [[Turkmėnija|Turkmėnijoje]], Mangyšlake, Pakaspijyje, Sachaline, [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]], [[Kuveitas|Kuveite]], [[Irakas|Irake]], [[Iranas|Irane]], Kinijoje, [[Sumatra|Sumatroje]], [[Indija|Indijoje]], Japonijoje, [[Borneo]]
|-
| [[Gamtinės dujos]] ||  [[Uzbekija|Uzbekijoje]] (Bucharos depresijoje), V. Sibiro žemumoje.
|-
| [[Geležis|Geležies]] rūda ||  Kazachstane ([[Kostanajaus sritis|Kostanajaus sr.]]), [[Sibiras|Sibire]] (prie Angaros ir [[Ilimas|Ilimo]], [[Aldano skydas|Aldano skyde]]), Kinijoje, [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]], Indijoje.
|-
| [[Manganas|Mangano]], [[Chromas|chromo]] rūda ||  Kazachstane, [[Turkija|Turkijoje]], [[Filipinai|Filipinuose]], Irane.
|}

[[Vaizdas:Sulphur Mining at Kawah Ijen 4.jpg|thumb|240px|Kavah Idženo sieros kasykla (Indonezija)]]
'''Kitos naudingosios iškasenos''':

* [[nikelis]] – Sibire (ties [[Norilskas|Norilsku]]),
* [[Varis|vario]] rūdos – Kazachstane ([[Žezkazganas|Žezkazgane]], Kounrade), Japonijoje,
* [[polimetalų rūda|polimetalai]] – Vid. Azijoje, [[Rūdinis Altajus|Rūdiniame Altajuje]], Japonijoje, Kinijoje, [[Mianmaras|Mianmare]], Vietname,
* [[Žėrutis|žėrutis]] – palei Baikalą ([[Sliudianka|Sliudiankos]] kasyklos),
* [[boksitas]] – prie [[Krasnojarskas|Krasnojarsko]], [[Indija|Indijoje]], [[Mianmaras|Mianmare]],
* [[alavas]] – Rytų Sibire, Rytų Azijoje,
* [[stibis]], [[gyvsidabris]] – Kinijoje,
* [[volframas]] – Mianmare, [[Tailandas|Tailande]], [[Indonezija|Indonezijoje]],
* [[auksas]] – pagal Aldano ir Lenos upes, [[Primorės kraštas|Primorėje]], [[Uzbekija|Uzbekijoje]], Šiaurės Korėjoje, Japonijoje,
* [[akmens druska]] – Sibire, [[Pakistanas|Pakistane]], [[Irakas|Irake]], Pakaspijyje,
* [[Fosforitas|fosforitai]] – [[Karatau]] kalnyne (Kazachstano pietuose),
* [[Deimantas|deimantai]] – [[Jakutija|Jakutijoje]], [[Uralo kalnai|Urale]].

=== Klimatas ===
[[Vaizdas:Eravikulam and Clouds.jpg|thumb|240px|Musoniniai debesys pietų Indijoje ([[Kerala]])]]
Kadangi Azija tęsiasi nuo pat [[Arktis|Arkties]] iki [[pusiaujas|pusiaujo]], joje driekiasi visos [[klimato juostos]]. Didžiojoje Azijos dalyje (ypač, [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų juostoje]]) būdingas žemyninis klimatas su šaltomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Čia metinis kritulių kiekis neviršija 300 mm, žiemą atšąla žemiau –40 °C (žemiausia temperatūra (iki –70&nbsp;°C – Š. pusrutulio šalčio polius) yra buvusi Azijos šiaurės rytuose – [[Verchojanskas|Verchojanske]] ir [[Oimiakonas|Oimiakone]]). Vasarą sušyla iki +40 °C.<ref name=gec /> Labiausiai žemyninis yra Šiaurės rytų Sibiro klimatas; čia absoliučioji temperatūrų amplitudė daugiau kaip 100 °C (Verchojanske 101,7 °C).<ref name=vle /> Vidutinių platumų juostoje žiemą, atšalus sausumai, virš Šiaurės ir Centrinės Azijos susiformuoja aukšto atmosferos slėgio sritis ([[Azijos anticiklonas]]) su giedrais, šaltais ir be vėjo orais. Jos centras būna virš [[Mongolija|Mongolijos]]. Pačioje šiaurėje vyrauja [[arktinis klimatas]]. [[Poliarinė naktis]] trunka 110 parų; vidutinė temperatūra žemesnė nei –40 °C; liepos vidutinė temperatūra ne aukštesnė kaip 10 °C, metinis kritulių kiekis 150–300 milimetrų.

[[Vaizdas:В полночь у озера Ожогино.jpg|thumb|left|240px|Sniegas vidurvasary prie [[Ožoginas|Ožogino]] ežero ([[Jakutija]], Rusija)]]

Jūrinis oras iš [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] pasiekia Azija jau pavirtęs kontinentiniu, o [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] įtaka jaučiama tik Azijos rytiniame pakraštyje. Iš šiaurės kartais patenka arktinis oras; į žemyno gilumą jis neprasiskverbia, nes užstoja lygiagrečių krypties kalnagūbriai.

Pietų ir Pietryčių Azijos klimatas musoninis, žiema sausa; kritulių per vasaros pusmetį iškrinta apie 1000 mm, vidutinė metinė temperatūra iki 20 °C, pavasarį ir rudenį būna [[taifūnas|taifūnų]]. Pietvakarių Azijos Viduržemio jūros pakrantėse (Mažojoje Azijoje) klimatas sausas, metinis kritulių kiekis mažiau kaip 250 mm (įdubose mažiau kaip 100 mm), liepos vidutinė temperatūra daugiau kaip 30 °C; žiema šilta, vėjuota, būna [[dulkių audra|dulkių audrų]]. Vasarą ypač karšta Arabijos pusiasalyje, [[Levantas|Levante]], Irane, kur oras įkaista >50 °C (aukščiausia užfiksuota temperatūra +54 °C [[Ahvazas|Ahvaze]] Irane ir [[Tirat Cvi]] Izraelyje).<ref>[https://www.wunderground.com/blog/weatherhistorian/hottest-reliably-measured-air-temperatures-on-earth-part-two.html Hottest Reliably Measured Air Temperatures on Earth]</ref> Didžiuosiuose Azijos kalnynuose (Himalajai, Tibetas, Karakorumas ir kt.) klimatas šaltas ir sausas, šlaituose, esančiuose priešais drėgnąsias oro mases, gausu kritulių. Ypač gausiai lyja per [[musonas|musoną]] pietryčių Himalajų papėdėse – Indijos šiaurės rytuose, [[Čerapundžis|Čerapundžyje]] vidutinis metinis kritulių kiekis 11 777 mm (didžiausias Žemėje).<ref name=vle /> Šiauriniuose šlaituose būdingas sausas ir kontrastingas žemyninis klimatas.

=== Gyvoji gamta ===
[[Vaizdas:Step pomiędzy Ułan Bator a Karakorum 07.JPG|thumb|240px|Mongolijos stepės]]
[[Vaizdas:Nilgai or blue bull (Boselaphus tragocamelus) male and female from keoladeo national park JEG2996.jpg|thumb|240px|Antilopės [[Keoladeo nacionalinis parkas|Keoladeo nacionaliniame parke]] (Indija)]]
Didžioji dalis Azijos patenka į holarktinę floristinę ir zoogeografinę sritį. Arabijos pusiasalio pietūs, Indostano, Indokinijos pusiasaliai ir Malajų salynas yra paleotropinėje floristinėje srityje, o Pietų Azijoje išskiriama savita Indijos–Malajų zoogeografinė sritis. Arabijos pietūs yra Etiopijos zoogeografinėje srityje.<ref name=gec />

Azijoje sutinkamos beveik visos [[gamtinė zona|gamtinės sritys]]. Arkties vandenyno pakrantėje driekiasi [[tundra|tundros]] juosta, iš pietų juosiama siauros [[miškatundrė]]s. Toliau pietuose beveik per visą Sibirą (taip pat Mongolijos, [[Mandžiūrija|Mandžiūrijos]] pakraščius) driekiasi miškingiausia Azijos sritis – [[taiga]]. Toliau į pietus yra [[miškastepė]]s augalijos zona, ši pereina į bemiškę [[stepė|stepių]] zoną (kserofitinės žolės ir puskrūmiai). Pagrindinė Azijos stepių juosta vadinama [[Ponto stepė|Ponto stepe]] (Kazachstanas, pietų Sibiras). Azijos vakaruose ir vidurinėje dalyje stepės pereina į [[pusdykumė|pusdykumes]] ir [[dykuma]]s. Šios labiausiai paplitusios vidinėse Azijos srityse: [[Gobio dykuma]], [[Karakumai]], [[Taklamakanas]], [[Kyzylkumai]], [[Dešte Lutas]], [[Dešte Keviras]], [[Tharo dykuma]], [[Sirijos dykuma]], [[Arabijos dykuma]]. Vidurinės Azijos aukštikalnės yra daugiausia bemiškės, tik jų išoriniai (priešvėjiniai) šlaitai (pvz., Tibeto rytuose, Himalajų pietuose) apaugę daugiausia [[spygliuočių miškai]]s. Vakarų subtropikuose (Viduržemio jūros pakrančių srityje) būdingi subtropiniai krūmynai ir giraitės ([[pistacija|pistacijos]], [[kadagys|kadagiai]], [[alyvmedis|alyvmedžiai]], [[makija]] ir kt.), o rytuose – musoniniai plačialapių ir mišrieji miškai. Pietryčių Azijoje auga daugiausia [[drėgnieji visžaliai miškai]] (ypač Malajų salyne), juose gausu įvairių medžių rūšių. Į šiaurę nuo jų, beveik iki Pietų Kinijos, auga visžaliai miškai. Salose ir pusiasaliuose paplitę lapus metantys [[musoniniai miškai]]. Indokinijos pusiasalio sausiausiose vietose auga [[savana|savanų]] augalija, pelkėtose jūrų pakrantėse – [[mangrovė]]s. Kalnuose ryškiai išreikštas [[vertikalusis zoniškumas]].<ref name=gec />

[[Vaizdas:Impressive bamboo canopy (Unsplash).jpg|thumb|left|240px|Bambukų miškas Japonijoje]]

Dideli Azijos plotai (ypač Rytų ir Pietų Azijoje) sukultūrinti. Iš Azijos kilę [[ryžiai]], [[sojos]], [[kininis arbatmedis|arbatmedžiai]], [[tikrasis citrinmedis|tikrieji]] ir [[apelsininis citrinmedis|apelsininiai citrinmedžiai]], [[bananai]], [[kokospalmė]]s, [[cukranendrė]]s, [[kviečiai]], [[avižos]], [[miežiai]], [[kanapė]]s, [[agurkas|agurkai]].<ref name=vle />

Azijos tundroje gyvena [[šiaurinis elnias|šiauriniai elniai]], [[poliarinė lapė|poliarinės lapės]], [[baltasis kiškis|baltieji kiškiai]], [[Tikrieji lemingai|lemingai]], Arkties jūrų pakrantėse – [[baltasis lokys|baltieji lokiai]], [[Ruoniniai|ruoniai]], peri [[jūriniai paukščiai]] ([[alka|alkos]], [[kirai]], [[narai]]), taigoje veisiasi [[rudasis lokys|rudieji lokiai]], [[vilkas|vilkai]], [[lūšys]], [[elniai]], [[briedis|briedžiai]], [[bebras|bebrai]], [[barsukai]], [[šernas|šernai]], [[ernis|erniai]], [[sabalas|sabalai]], peri [[tetervinas|tetervinai]], [[kurtinys|kurtiniai]]. Stepėse būdingi vilkai, [[šakalai]], [[antilopės]], [[švilpikai]], [[starai]], dykumose – [[saiga|saigos]], [[gazelės]], [[džeiranas|džeiranai]], [[kulanas|kulanai]], [[kupranugariai]]. Tibeto kalnynui ir aplinkiniam masyvams būdingi [[jakai]], Rytų Azijai – [[tigras|tigrai]], [[mangutas|mangutai]], [[fazanai]], Artimiesiems Rytams – [[vienkupris kupranugaris|vienkupriai kupranugariai]]. Į pietus nuo Himalajų esančioje Azijos dalyje gyvūnija labai įvairi ir gausi. Gausu [[beždžionės|beždžionių]] ([[gibonai|gibonų]], [[makakos|makakų]], [[orangutanai|orangutanų]]), yra [[azijinis dramblys|azijinių dramblių]], [[baltaliemenis tapyras|baltaliemenių tapyrų]], [[raganosis|raganosių]], [[azijinis buivolas|buivolų]], tigrų, įvairių antilopių,<ref name=vle /> vietomis išlikę [[gepardas|gepardų]], [[azijinis liūtas|azijinių liūtų]]. Daug roplių rūšių ([[pitonai]], [[kobros]], [[driežai]], [[varanai]]).

=== Vidaus vandenys ===
[[Vaizdas:TIB-yarlung-tsampo-lhatse.jpg|thumb|240px|Brahmaputros aukštupys Jarlung Cangpo [[Tibetas|Tibete]]]]
Daugelis Šiaurės Azijos vandenų priklauso Arkties vandenyno baseinui (~25 % Azijos paviršiaus). Šio baseino upės labai vandeningos, o tinklas tankus. Į Arkties vandenyną teka [[Jenisejus]] (su [[Angara]], [[Žemutinė Tunguska|Žemutine Tunguska]]), [[Obė]] (su [[Irtyšius|Irtyšiumi]], [[Išimas|Išimu]]), [[Lena]] (su [[Aldanas|Aldanu]], [[Viliujus|Viliujumi]]), [[Indigirka]], [[Kolyma]], [[Jana]], [[Oleniokas]]). Rytų ir dalis Pietryčių Azijos patenka į Ramiojo vandenyno baseiną (~18 %). Jos taip pat vandeningos, patvinsta per vasaros liūtis ([[Amūras (upė)|Amūras]], [[Chvangchė]], [[Jangdzė]], [[Mekongas]], [[Sidziangas]], [[Hongha]]). Pietų, dalis Pietryčių ir Vakarų Azijos upių teka į Indijos vandenyną (baseinas užima 26 % ploto). Daugelis jų būna vandeningos tik dalį metų (Pietų Azijoje – per musoną, Vakarų – po liūčių, tirpstant ledynams), sausrų metu smarkiai nusenka; Pietryčių Azijos upės vandeningos visus metus. Šiam baseinui priklauso [[Tigras (upė)|Tigras]], [[Eufratas]], [[Indas (upė)|Indas]], [[Ganga]] (su [[Jamuna]]), [[Brahmaputra]], [[Iravadis]], [[Salvinas]], [[Godavarė]], [[Narmada]], [[Krišna (upė)|Krišna]]. Vakarinių Azijos pakraščių upės teka į Atlanto vandenyno baseiną ([[Kizilirmakas|Kyzylyrmakas]], [[Orontas]]). Centrinės žemyno dalies upės teka į nenuotakius baseinus. Nenuotakios sritys sudaro daugiau kaip 30 % viso paviršiaus; tai daugiausia Kašgaro, Džungarijos lygumos, Turano žemuma, Gobis, Arabijos pusiasalis. Į Kaspijos jūrą, Aralo ir Balkašo ežerus įteka: [[Kura]] (su [[Araksas|Araksu]]), [[Emba]], [[Amudarja]], [[Syrdarja]], [[Ilis]], [[Tarimas]], [[Ču (upė)|Ču]], [[Hilmendas]]. Daugelis šių upių nevandeningos, atskirose atkarpose visai išdžiūsta.

[[Vaizdas:دریاچه نمک یا دریاچه مسیله نام منطقه ای در کویر مرکزی ایران است 08.jpg|thumb|left|240px|[[Namakas (ežeras)|Namako]] druskos ežeras Irane]]

Didžiausi Azijos ežerai: [[Kaspijos jūra]], [[Baikalas]], [[Aralo jūra]], [[Balchašas]], [[Dongtinghu]], [[Isyk Kulis]], [[Urmijos ežeras]], [[Vanas (ežeras)|Vanas]], [[Mirties jūra]], [[Tonlesapas]], [[Taimyro ežeras]], [[Chankos ežeras|Chanka]], [[Chubsugulas]], [[Kukunoras]], [[Ubsu Nuras]], [[Pojanghu]].<ref name=gec /> Kaspijos jūra, Aralo ežeras yra paleogeno ir neogeno jūros likučiai. Baikalas telkšo gilioje tektoninėje įduboje ir yra giliausias pasaulio ežeras ir didžiausias tūriu gėlo vandens telkinys. Daugelis Centrinės Azijos ežerų (Aralas, Kukunoras, Balchašas ir kt.) nenuotakūs, druskingi, išdžiūstantys (dalies jų plotas gerokai sumažėjo dėl vandens panaudos). Mongolijos, Kazachijos, Irano plokščiakalnių nenuotakiose srityse gausu druskingų ežerų ir druskožemių. Aliuvinėse žemumose yra didelių seklių ežerų (Chanka, Dongtinghu, Pojanghu, Tonle Sapas). Gausybė ežerų telkšo arktinėse Sibiro srityse.

Vakarų Sibire ir kitur gausu pelkių (pvz., [[Vasiuganė]]). Jų taip pat yra prie didžiųjų Rytų ir Pietryčių Azijos upių, ypač jų deltose ([[Gangos–Brahmaputros delta|Gangos–Brahmaputros]], Iravadžio, Mekongo, Amūro).

Apledėjusios sritys Azijoje užima apie 118 000 km² (arktinės salos, aukščiausios Himalajų, Karakorumo, Pamyro, Tian Šanio kalnų dalys). Didžiausi ledynai: [[Siačeno ledynas|Siačeno]], [[Baltoro ledynas|Baltoro]], [[Hisparo ledynas|Hisparo]] (Karakorumas), [[Fedčenkos ledynas|Fedčenkos]] (Pamyras). [[Sniego riba|Sniego ribos]] aukštis Himalajuose 4500–6000 m, Pamyre 4400–5200 m, Kaukaze vidutiniškai 3200 m. Arktinėse salose sniego riba nusileidžia iki jūros lygio.<ref name=vle /> Apie 11 mln. km² užima [[amžinas įšalas|amžinojo įšalo]] žemės (praktiškai visas Sibiras, [[Rusijos Tolimieji Rytai]], dalis Mongolijos).

== Gyventojai ==
[[Vaizdas:Hong Kong Night Skyline.jpg|thumb|240px|Naktinio Honkongo reginys]]
2018 m. Azijoje gyveno >4,5 mlrd. gyventojų. Tai sudaro ~60 % pasaulio žmonijos. Azijoje yra didžiausios pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybės – Kinija (21 % pasaulio gyventojų) ir Indija (16,5 %). Vidutinis gyventojų tankumas – apie 100 žm./km². Žemynas apgyvendintas labai netolygiai – ypač tankiai apgyvendinta Rytų Azija (Didžioji Kinijos lyguma, Korėjos pusiasalis, Japonijos salynas), Pietryčių Azijos pakrančių sritys, upių slėniai ir salos ([[Java (sala)|Java]], [[Lusonas]], [[Mindanao]]), beveik visa Pietų Azija (ypač Indo–Gangos lyguma). Tankiausiai gyvenamos Azijos teritorijos yra [[Makao]] (20 550 žm./km², 2019 m.),<ref>[https://www.dsec.gov.mo/TimeSeriesDatabase.aspx?KeyIndicatorID=12]</ref> [[Singapūras]] (7894 žm./km²), [[Honkongas]] (6782 žm./km²). Iš didesnių valstybių ir teritorijų tankiausiai gyvenamos yra [[Bangladešas]] (1170 žm./km²), [[Palestinos teritorijos|Palestina]] (827 žm./km²), [[Libanas]] (672 žm./km²), [[Taivanas]] (652 žm./km²). Labai retai gyvenamos arba visai negyvenamos yra Arkties vandenyno pakrantės, didžioji Sibiro dalis (ypač Vidurio Sibiro plokščiakalnis), centrinės Azijos stepės ir kalnynai, Vakarų Azijos dykumos. Rečiausiai gyvenamos šalys: [[Mongolija]] (1,9 žm./km²), [[Kazachstanas]] (7 žm./km²), [[Rusija]] (9 žm./km² – visoje šalyje; Azijai priklausančioje dalyje tankumas dar gerokai mažesnis), [[Turkmėnistanas]] (12 žm./km²).

[[Vaizdas:Asrlar Sadosi 2009.jpg|thumb|left|240px|Uzbekų tradicinių šokių šventė prie klajoklių [[jurta|jurtos]]]]

2000 m. apie 40 % Azijos gyventojų gyveno miestuose.<ref name=vle /> [[Urbanizacija]] Azijos valstybėse auga labai sparčiai. Visiškai urbanizuotos teritorijos yra Honkongas, Makao, Singapūras, [[Kuveitas]], [[Kataras]], iš didesnių šalių labiausiai urbanizuotos yra [[Japonija]] (91,6 %, 2018 m.),<ref name=cia>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/fields/2212.html CIA factbook] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200106115547/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/fields/2212.html |date=2020-01-06 }}</ref> [[Jordanija]] (91 %), [[Libanas]] (88,6 %), [[Jungtiniai Arabų Emyratai]] (86,5 %), [[Omanas]] (84,5 %); mažiausiai urbanizuotos – [[Šri Lanka]] (18,5 %), [[Nepalas]] (19,7 %), [[Kambodža]] (23,4 %), [[Afganistanas]] (25,5 %), [[Tadžikistanas]] (27,1 %).<ref name=cia /> Daugiau nei 150 Azijos miestų turi daugiau kaip 1 mln. gyventojų (daugiausia Kinijoje ir Indijoje). Dauguma Azijos didmiesčių yra ir tarp didžiausių pasaulio miestų. Didžiausi (įtraukiant [[aglomeracija]]s): [[Tokijas]] (38,5 mln., 2019 m.), [[Džakarta]] (34,3 mln.), [[Delis]] (28,1), [[Manila]] (25,0), [[Seulas]] (24,3), [[Mumbajus]] (23,6), [[Šanchajus]] (22,1), [[Gvangdžou]] (20,1), [[Pekinas]] (19,4), [[Daka]] (18,5), [[Osaka]] (17,1), [[Karačis]] (16,9), [[Bankokas]] (16,0), [[Kalkuta]] (15,2), [[Teheranas]] (14,6).<ref>[http://www.demographia.com/db-worldua.pdf Demographia, 2019]</ref> Apie 5 mln. Azijos gyventojų gyvena [[klajokliai|klajokliškai]].<ref name=vle />

[[Vaizdas:Two young children greeting each other after offering Namaz at Jama Masjid on the occasion of Id-ul-Fitr, in Delhi on October 02, 2008.jpg|thumb|240px|Musulmonų vaikai Indijoje]]

2000 m. Azijos gimstamumo koeficientas (naujagimių skaičius tūkstančiui gyventojų) buvo 24.<ref name=vle /> Didžiausias gimstamumas užfiksuotas Afganistane (38,3), Rytų Timore (33,8), Irake (30,9), Jemene (29,2), mažiausias – Japonijoje (7,8), Taivane ir Pietų Korėjoje (po 8,4), Singapūre (8,5), Katare (9,7).<ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2054rank.html CIA factbook] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130309174328/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2054rank.html |date=2013-03-09 }}</ref> 2012 m. duomenimis didžiausias gyventojų prieaugis buvo Libane (9,73 %), Jordanijoje (3,86 %), Katare (3,58 %), Palestinoje (2,91 %), Jemene (2,72 %), Jungtiniuose Arabų Emyratuose (2,71 %), Bahreine ir Pakistane (po 2,49 %), mažiausias – Sirijoje (-9,73 %), Japonijoje (-0,13 %), Maldyvuose (-0,09 %), Pietų Korėjoje (0,16 %).<ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2002rank.html CIA factbook] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160527070418/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook//rankorder/2002rank.html |date=2016-05-27 }}</ref> Azijos šalyse ilgiausia gyvenimo trukmė prognozuojama Japonijoje (84,5 m., 2018 m.), Honkonge (84,1), Singapūre (83,8), Izraelyje ir Pietų Korėjoje (po 82,8), Libane (78,9), trumpiausia – Afganistane (64,5 m.), Jemene (66,1), Mianmare (66,9), Pakistane (67,1), Laose (67,6).<ref>[http://hdr.undp.org/en/content/2019-human-development-index-ranking United Nations Development Programme] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200523103905/http://hdr.undp.org/en/content/2019-human-development-index-ranking |date=2020-05-23 }}</ref> Daugiausia imigruojama į Arabų šalis (Bahreiną, Katarą, Omaną, Kuveitą, Jungtinius Arabų Emyratus, Saudo Arabiją), Maldyvus, Honkongą, daugiausia emigruojama iš Sirijos, Libano, Rytų Timoro, Mianmaro, Gruzijos, Bangladešo, Tadžikistano, Palestinos.<ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2112rank.html CIA factbook] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181226005157/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2112rank.html |date=2018-12-26 }}</ref>

[[Vaizdas:Philippinen basilan seezigeuner ph04p69.jpg|thumb|240px|[[Badžau]] tautos kaimas ant vandens. [[Filipinai]]]]

=== Etninė sudėtis ===
Azija pasižymi labai didele tautine įvairove, daugelis šalių yra daugiatautės, o tautų ribos dažnai nesutampa su valstybių sienomis. Išlikę daug negausių tautų, gyvenančių tradicinį gyvenimo būdą gamtoje. Daugelis didžiųjų tautų dažnai sudarytos iš labai skirtingų kultūrinių grupių, kurias vienija bendra kalba ir/arba religija. Azijoje skiriama daugiau kaip 1000 etninių bendrijų.<ref name=vle />

[[Vaizdas:Yakutka v prazdnichnom nariade.jpg|thumb|left|150px|Jakutė tradiciniais rūbais]]
Rytų ir iš dalies Pietryčių bei Pietų Azijoje paplitusios kinų-tibetiečių tautos: [[kinai]], [[tibetiečiai]], [[mjanmai]] (birmiečiai), [[kajinai]], [[nevarai]]. Pietų Azijoje ir Viduriuose Rytuose gyvena [[indoeuropiečiai]]: [[indai]] ([[hindustaniai]], [[pandžabai]], [[marathai]], [[bengalai]], [[orijai]], [[nepalai]], [[gudžaratai]], [[radžasthaniečiai]], [[sindhai]] ir kt.), [[persai]], [[tadžikai]], [[kurdai]], [[puštūnai]], [[beludžai]] ir kt., Sibire – [[rusai]], Užkaukazėje – [[osetinai]], [[armėnai]]. Centrinėje ir Vakarų Azijoje indoeuropiečiai daug kur gyvena pramaišiui su [[tiurkai]]s: [[turkai]]s, [[uzbekai]]s, [[uigūrai]]s, [[kazachai]]s, [[turkmėnai]]s, [[kirgizai]]s, [[azerbaidžaniečiai]]s, [[afšarai]]s. Jų taip pat gyvenama Sibire: [[jakutai]], [[tuviai]], [[chakasai]], [[totoriai]], [[altajiečiai]]. Didžiąją Pietryčių Azijos gyventojų sudaro austroneziečiai: [[indoneziečiai]] ([[javiečiai]], [[ačehai]], [[sundai]], [[baliečiai]], [[bandžarai]], [[madūriečiai]], [[bugiai]]), [[malajai]], [[filipiniečiai]] ([[tagalai]], [[visajai]] ir kt.), [[Taivano aborigenai]]. Taip pat Pietryčių Azijoje ir Pietų Kinijoje įsimaišiusios tajų grupės tautos ([[tajai]], [[laosiečiai]], [[šanai]], [[Li (etninė grupė)|li]], [[dongai|kamai]], [[šujai]]), austroazijiečiai ([[vietnamiečiai]], [[khmerai]], [[monai (tauta)|monai]], [[mundai]], [[khasai]]), hmongų-mienų grupės tautos ([[hmongai]], [[miao]], [[Jao (Azijos tauta)|jao]]). Indijos pietuose gyvena [[dravidai]]: [[tamilai]], [[telugai]], [[kanadai]], [[malajaliai]], [[tulai]] (taip pat [[brahujai]] Pakistane). Vakarų Azijoje paplitę semitai-chamitai [[arabai]], [[žydai]], [[drūzai]]. Sibiro [[autochtonai]] priklauso tungusams ([[evenkai]], [[evenai]], [[nivchiai]]), paleosibiriečiams ([[čiukčiai]], [[koriakai]]), [[finougrai|finougrams]] ([[chantai]], [[mansiai]]) ar kitoms negausioms etnolingvistinėms grupėms ([[selkupai]], [[ketai]], [[aleutai]], [[inuitai]], [[jukagyrai]]). Pietų Sibire ir Azijos stepėse gyvena [[mongolai]] ir [[buriatai]]. Rytų Indonezijoje yra [[papuasai|papuasų]] tautų ([[Halmahera|Halmaheros]] gyventojai, [[Aloro–Pantaro tautos]] ir kt.).

[[Vaizdas:Yi words sign.jpg|thumb|150px|Azijoje didelė kalbų ir rašto sistemų įvairovė. Ženklas kinų, [[i kalba|i]] ir anglų kalbomis. Kiekviena iš šių kalbų užrašyta skirtingu raštu. ([[Sičangas]], Kinija)]]

Dalies tautų lingvistinė priklausomybė neaiški. Tarp jų ir tokios didelės tautos kaip [[japonai]], [[korėjiečiai]] ir negausūs [[burušai]], [[andamaniečiai]], [[ainai]].

=== Kalbos ===
Svarbiausios Azijos kalbinės grupės yra [[Kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]], [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Semitų-chamitų kalbos|semitų-chamitų]], [[Austronezinės kalbos|austronezinės]] ir [[Austroazinės kalbos|austroazinės]] kalbos.<ref name=britannica/>. Taip pat paplitusios [[Dravidų kalbos|dravidų]], [[Altajaus kalbos]] bei prie kitų kalbų grupių nepriskiriamos japonų ir korėjiečių kalbos.

Rytų Azijoje daugiausia vartojamos [[kinų kalba|kinų]], [[japonų kalba|japonų]], [[korėjiečių kalba|korėjiečių]] kalbos; Pietryčių Azijoje – [[indoneziečių kalba|indoneziečių]], [[vietnamiečių kalba|vietnamiečių]], [[tagalų kalba|tagalų]], [[tajų kalba|tajų]] kalbos; Pietų Azijoje – [[hindi]]/[[urdu]], [[bengalų kalba|bengalų]], [[tamilų kalba|tamilų]], [[pandžabų kalba|pandžabų]] kalbos; Vidurinėje Azijoje – [[uzbekų kalba|uzbekų]], [[kazachų kalba|kazachų]] kalbos; Vakarų Azijoje – [[arabų kalba|arabų]], [[persų kalba|persų]], [[turkų kalba|turkų]], [[hebrajų kalba|hebrajų kalbos]]; Šiaurės Azijoje – [[rusų kalba]].

Kaip kolonijinių laikų paveldas dalyje Azijos valstybių oficialiai arba šnekamuoju lygmeniu tebevartojamos iš Europos kilusios kalbos: [[anglų kalba]] (Indijoje, Pakistane, Nepale, Šri Lankoje, Filipinuose, Honkonge, Singapūre), [[prancūzų kalba]] (Indokinijoje, [[Pudučeris|Pudučeryje]]), [[portugalų kalba]] ([[Goa]], Rytų Timore, [[Makao]]), [[ispanų kalba]] (Filipinuose), [[olandų kalba]] (Indonezijoje), [[rusų kalba]] (Vidurinėje Azijoje, Užkaukazėje).

=== Religija ===
Iš Azijos kilusios visos pasaulio didžiosios religijos. Tikslūs duomenys apie religijų išpažinėjų skaičių Azijoje negalimi, nes Rytų, Pietų, Pietryčių Azijoje labai paplitęs religinis [[sinkretizmas]].

[[Vaizdas:Old Bagan, Myanmar (Burma) - panoramio - mohigan (16).jpg|thumb|left|240px|Budistinių [[stūpa|stūpų]] kompleksas [[Baganas|Bagane]] (Mianmaras)]]
Vakarų ir Vidurio Azijoje bei Malajų salyne labiausiai paplitęs [[islamas]] (kilęs iš [[Arabijos pusiasalis|Arabijos pusiasalio]]). Dauguma Azijos musulmonų yra [[sunitai]], tačiau Irane, Azerbaidžane, Bahreine ir Irake vyrauja [[šiitai]]. Levante ir Anatolijoje yra nuo kanoninio islamo nutolusių religinių grupių – [[drūzai|drūzų]], [[alavitai|alavitų]], [[Alevitai|alevitų]]. Didžiausia musulmonų dalis yra Maldyvuose (100 %), Afganistane (99,6 %), Irane (99,4 %), Jemene (99,1 %), Turkijoje (98,6–99,8 %), Palestinoje (97,5 %), Jordanijoje (97,2 %), Saudo Arabijoje (97,1 %). Indonezija, Pakistanas ir Indija yra didžiausios pasaulyje šalys pagal musulmonų skaičių. Islamas Azijoje sparčiausiai plito IX–XIV a., per [[šilko kelias|šilko kelią]], prekybinius ryšius bei užkariavimus. Azijoje yra svarbiausi islamo centrai – [[Meka]], [[Medina]], [[Jeruzalė]].

Rytų ir vietomis Pietryčių Azijoje paplitęs [[budizmas]], kilęs iš Indijos. Šri Lankoje, Tailande, Mianmare, Kambodžoje, Laose paplitęs [[Theravada|theravados]] budizmas, o Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje – [[mahajana]]. Tibete ir Himalajų priekalnėse susiklostė savitas [[Tibeto budizmas]] ([[vadžrajana]]), vėliau pasiekęs Mongoliją, [[Buriatija|Buriatiją]], [[Tuva|Tuvą]]. Labiausiai budistinės šalys yra Kambodža (96,9 %), Tailandas (93,2 %), Mianmaras (80,1 %), Butanas (74,7 %), Šri Lanka (69,3 %), Laosas (66,1 %), Mongolija (55,1 %), didžiausios budistų populiacijos gyvena Kinijoje, Tailande, Japonijoje.<ref>[https://www.pewforum.org/2012/12/18/global-religious-landscape-buddhist/]</ref> Svarbiausi budizmo centrai yra Indijoje, Nepale, Tibete ([[Bodhgaja]], [[Lumbinis]], [[Lasa]], [[Dharamsala]]).

[[Vaizdas:مسجد شیخ لطف الله II.jpg|thumb|240px|[[Šeicho Lotfalos mečetė]] ([[Isfahanas]], [[Iranas]]]]
[[Hinduizmas]] yra skėtinė sąvoka, kuria aprėpiamos tradicinės indų tikybos. Be pačios [[Indija|Indijos]] (79,8 % gyventojų hinduistai) hinduizmas dar paplitęs Nepale (81,3 %), dėl imigrantų bendruomenių – Butane (22,6 %), Katare (13,8 %), Kuveite (12 %), kitose Persijos įlankos šalyse, Singapūre. Indijoje taip pat susidarė [[džainizmas]] (0,37 % gyventojų Indijoje) ir [[sikhizmas]] (tarp [[pandžabai|pandžabų]], 1,72 % Indijos gyventojų).<ref>[https://web.archive.org/web/20150825155850/http://www.censusindia.gov.in/2011census/C-01/DDW00C-01%20MDDS.XLS Indijos gyventojų surašymas 2011 m.]</ref>

Levante paplitusi žydų religija [[judaizmas]] (74,2 % Izraelio gyventojų). Irane ikiislaminiais laikais buvo paplitęs [[zoroastrizmas]]. Vėliau kraštas buvo islamizuotas ir išliko negausios zoroastrų bendruomenės Irane, Indijoje ([[parsiai]]), Pakistane. Jam artimos yra [[kurdai|kurdų]] tradicinės religijos ([[jazidizmas]], [[jarsanizmas]]).

Kinijoje susiklostė [[daoizmas]], o 136 m. pr. m. e. oficialia religija buvo paskelbtas [[konfucianizmas]] (X–XIII a. susiformavo [[neokonfucianizmas]]). Daugelis šių religijų bei budizmo bruožai šalyje persipynė į sinkretinį tikėjimą, kuris dar vadinamas „[[kinų liaudies religija]]“. Japonijoje taip pat sinkretiškai paplitusi tradicinė religija [[šintoizmas]].
[[Vaizdas:A young Pandit holding the lamp of fire.jpg|thumb|left|240px|Hinduistinė [[arti]] ceremonija ([[Varanasis]], Indija)]]

[[Krikščionybė]] kilo iš Palestinos, bet savo pirminio paplitimo srityse išliko daugiausia negausiomis bendruomenėmis Libane (38–41 %), Sirijoje (10 %), Jordanijoje (6 %), Palestinoje (1–2,5 %), Irake (3 %). Dėl karinių konfliktų, radikalaus islamo šios krikščionių bendruomenės sparčiai mažėja. [[Armėnija]] yra seniausia valstybė, kurioje krikščionybė tapo valstybine religija (98,5 % gyventojų krikščionys). Vėliau krikščionybę po Aziją platino misionieriai. Dabar 85 % Filipinų, 27,6 % Pietų Korėjos, 18 % Singapūro, 11,8 % Honkongo, 10 % Indonezijos, 9,2 % Malaizijos, 8,2 % Vietnamo, 6,2 % Mianmaro gyventojų yra krikščionys. Skaitlinga krikščionių bendruomenė gyvena Indijoje (ypač [[Kerala|Keraloje]]). Dauguma Šiaurės Azijos gyventojų taip pat krikščionys. Senosios krikščionių bendruomenės yra Rytų apeigų ortodoksai, Rusijoje, Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje – [[stačiatikiai]], Indijoje, Filipinuose – [[katalikai]], Indonezijoje, šiaurės rytų Indijoje, kitur Pietryčių Azijoje – įvairios [[protestantai|protestantų]] atšakos (daugiausia pastarųjų dešimtmečių konvertitai).

[[Vaizdas:Mongol Shaman just before rituals..jpg|thumb|240px|Mongolijos šamanai]]

Tarp Sibiro tautų, mongolų vietomis praktikuojamas [[šamanizmas]], Tibete – [[bonas (religija)|bonas]], savo tradicines religijas išlaikiusios įvairios Pietryčių Azijos, Indijos, Himalajų, Indonezijos tautos.

Japonijoje, Korėjoje paplitę [[naujieji religiniai judėjimai]], XIX a. Irane kilo [[bahaizmas]] (didesnės bendruomenės Indijoje, Izraelyje). Šiaurės Korėjoje oficiali doktrina yra [[ateizmas]], religinė raiška ribojama ir Kinijoje.

Apskritai, vieno tyrimo duomenimis – Azijos gyventojai vieni religingiausių pasaulyje (ypač Bangladeše, Jemene, Šri Lankoje, Afganistane, Filipinuose, Katare, Bahreine), nors Rytų Azijos šalys (Japonija, Honkongas, Vietnamas, Pietų Korėja) – tarp mažiausiai religingų.<ref>[https://news.gallup.com/poll/142727/religiosity-highest-world-poorest-nations.aspx Religiosity Highest in World’s Poorest Nations]</ref>

== Šalys ir regionai ==
Azija skirstoma į [[Šiaurės Azija|Šiaurės]], [[Vidurio Azija|Vidurio]], [[Pietvakarių Azija|Pietvakarių]], [[Pietų Azija|Pietų]], [[Rytų Azija|Rytų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių]] regionus. Seniau tradicinis Azijos skirstymas buvo į [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]], [[Viduriniai Rytai|Vidurinius Rytus]], [[Tolimieji Rytai|Tolimuosius Rytus]] ir [[Indijos istorija|Indiją (plačiąja prasme)]].

Kai kurių šalių ([[Rusija]], [[Egiptas]], [[Turkija]]) tik dalis priklauso Azijai, o [[Kipras]] savo kultūra artimesnis [[Europa]]i. Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas yra paminėti, bet galėtų būti laikomos Europos šalimis.

{| class="sortable wikitable"
! style="line-height:95%; width:2em" class="unsortable" | [[Herbas]]
! style="line-height:95%; width:2em" class="unsortable" | [[Vėliava]]
! Valstybė
! [[Sąrašas:Šalys pagal gyventojų skaičių|Gyventojų]]<br>(2021)
! [[Sąrašas:Šalys pagal dydį|Plotas]]<br />(km²)
! Sostinė
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Afghanistan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Afghanistan|size=40px}}
| [[Afganistanas]]
| style="text-align:right;"| 40 099 462
| style="text-align:right;"| 652 864
| [[Kabulas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Armenia|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Armenia|size=40px}}
| [[Armėnija]]{{efn|Armėnija gali būti laikoma [[Rytų Europa|Rytų Europos]] arba [[Vakarų Azija|Vakarų Azijos]] dalimi.}}
| style="text-align:right;"| 2 790 974
| style="text-align:right;"| 29 743
| [[Jerevanas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Azerbaijan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Azerbaijan|size=40px}}
| [[Azerbaidžanas]]{{efn|Azerbaidžanas gali būti laikomas [[Rytų Europa|Rytų Europos]] arba [[Vakarų Azija|Vakarų Azijos]] dalimi.}}
| style="text-align:right;"| 10 312 992
| style="text-align:right;"| 86 600
| [[Baku]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Bahrain|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Bahrain|size=40px}}
| [[Bahreinas]]
| style="text-align:right;"| 1 463 265
| style="text-align:right;"| 760
| [[Menama]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Bangladesh|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Bangladesh|size=40px}}
| [[Bangladešas]]
| style="text-align:right;"| 169 356 251
| style="text-align:right;"| 147 570
| [[Daka]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Brunei|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Brunei|size=40px}}
| [[Brunėjus]]
| style="text-align:right;"| 445 373
| style="text-align:right;"| 5 765
| [[Bandar Seri Begavanas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Bhutan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Bhutan|size=40px}}
| [[Butanas]]
| style="text-align:right;"| 777 486
| style="text-align:right;"| 38 394
| [[Timpu]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Egypt|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Egypt|size=40px}}
| [[Egiptas]]{{efn|Egiptas – tarpžemyninė valstybė [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]] ir [[Vakarų Azija|Vakarų Azijoje]] ([[Sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalyje]]).}}
| style="text-align:right;"| 109 262 178
| style="text-align:right;"| 1 001 449
| [[Kairas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Philippines|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Philippines|size=40px}}
| [[Filipinai]]
| style="text-align:right;"| 113 880 328
| style="text-align:right;"| 343 448
| [[Manila]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Georgia|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Georgia|size=40px}}
| [[Gruzija]]{{efn|Gruzija gali būti laikoma [[Rytų Europa|Rytų Europos]] arba [[Vakarų Azija|Vakarų Azijos]] dalimi.}}
| style="text-align:right;"| 3 757 980
| style="text-align:right;"| 69 700
| [[Tbilisis]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|India|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|India|size=40px}}
| [[Indija]]
| style="text-align:right;"| 1 407 563 842
| style="text-align:right;"| 3 287 263
| [[Naujasis Delis]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Indonesia|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Indonesia|size=40px}}
| [[Indonezija]]
| style="text-align:right;"| 273 753 191
| style="text-align:right;"| 1 904 569
| [[Džakarta]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Iraq|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Iraq|size=40px}}
| [[Irakas]]
| style="text-align:right;"| 43 533 592
| style="text-align:right;"| 438 317
| [[Bagdadas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Iran|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Iran|size=40px}}
| [[Iranas]]
| style="text-align:right;"| 87 923 432
| style="text-align:right;"| 1 648 195
| [[Teheranas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Israel|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Israel|size=40px}}
| [[Izraelis]]
| style="text-align:right;"| 8 900 059
| style="text-align:right;"| 20 770
| [[Jeruzalė]] {{smaller|(ginčijama)}}
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Japan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Japan|size=40px}}
| [[Japonija]]
| style="text-align:right;"| 124 612 530
| style="text-align:right;"| 377 915
| [[Tokijas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Yemen|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Yemen|size=40px}}
| [[Jemenas]]
| style="text-align:right;"| 32 981 641
| style="text-align:right;"| 527 968
| [[Sana]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Jordan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Jordan|size=40px}}
| [[Jordanija]]
| style="text-align:right;"| 11 148 278
| style="text-align:right;"| 89 342
| [[Amanas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|United Arab Emirates|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|United Arab Emirates|size=40px}}
| [[Jungtiniai Arabų Emyratai]]
| style="text-align:right;"| 9 365 145
| style="text-align:right;"| 83 600
| [[Abu Dabis]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Cambodia|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Cambodia|size=40px}}
| [[Kambodža]]
| style="text-align:right;"| 16 589 023
| style="text-align:right;"| 181 035
| [[Pnompenis]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Qatar|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Qatar|size=40px}}
| [[Kataras]]
| style="text-align:right;"| 2 688 235
| style="text-align:right;"| 11 586
| [[Doha]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Kazakhstan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Kazakhstan|size=40px}}
| [[Kazachstanas]]{{efn|Kazachstanas – tarpžemyninė valstybė [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europoje]].}}
| style="text-align:right;"| 19 196 465
| style="text-align:right;"| 2 724 900
| [[Astana]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Cyprus|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Cyprus|size=40px}}
| [[Kipras]]{{efn|Kipras gali būti laikomas [[Pietų Europa|Pietų Europos]] arba [[Vakarų Azija|Vakarų Azijos]] dalimi.}}
| style="text-align:right;"| 1 244 188
| style="text-align:right;"| 9 251
| [[Nikosija]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Kyrgyzstan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Kyrgyzstan|size=40px}}
| [[Kirgizija]]
| style="text-align:right;"| 6 527 743
| style="text-align:right;"| 199 951
| [[Biškekas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|China|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|China|size=40px}}
| [[Kinija]]
| style="text-align:right;"| 1 425 893 465
| style="text-align:right;"| 9 596 961
| [[Pekinas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Kuwait|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Kuwait|size=40px}}
| [[Kuveitas]]
| style="text-align:right;"| 4 250 114
| style="text-align:right;"| 17 818
| [[Kuveitas (miestas)|Kuveitas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Laos|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Laos|size=40px}}
| [[Laosas]]
| style="text-align:right;"| 7 425 057
| style="text-align:right;"| 236,800
| [[Vientianas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Lebanon|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Lebanon|size=40px}}
| [[Libanas]]
| style="text-align:right;"| 5 592 631
| style="text-align:right;"| 10 400
| [[Beirutas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Malaysia|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Malaysia|size=40px}}
| [[Malaizija]]
| style="text-align:right;"| 33 573 874
| style="text-align:right;"| 329 847
| [[Kvala Lumpūras]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Maldives|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Maldives|size=40px}}
| [[Maldyvai]]
| style="text-align:right;"| 521 457
| style="text-align:right;"| 298
| [[Malė]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Myanmar|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Myanmar|size=40px}}
| [[Mianmaras]]
| style="text-align:right;"| 53 798 084
| style="text-align:right;"| 676 578
| [[Neipidas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Mongolia|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Mongolia|size=40px}}
| [[Mongolija]]
| style="text-align:right;"| 3 347 782
| style="text-align:right;"| 1 564 116
| [[Ulan Batoras]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Nepal|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Nepal|size=40px}}
| [[Nepalas]]
| style="text-align:right;"| 30 034 989
| style="text-align:right;"| 147 181
| [[Katmandu]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Oman|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Oman|size=40px}}
| [[Omanas]]
| style="text-align:right;"| 4 520 471
| style="text-align:right;"| 309 500
| [[Maskatas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Pakistan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Pakistan|size=40px}}
| [[Pakistanas]]
| style="text-align:right;"| 211 103 000
| style="text-align:right;"| 881 913
| [[Islamabadas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Palestine|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Palestine|size=40px}}
| [[Palestinos valstybė|Palestina]]
| style="text-align:right;"| 5 133 392
| style="text-align:right;"| 6 220
| [[Jeruzalė]] {{smaller|(paskelbta)}}<br>[[Ramala]] {{smaller|(faktinė)}}
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|South Korea|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|South Korea|size=40px}}
| [[Pietų Korėja]]
| style="text-align:right;"| 51 830 139
| style="text-align:right;"| 100 210
| [[Seulas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|East Timor|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|East Timor|size=40px}}
| [[Rytų Timoras]]
| style="text-align:right;"| 1 320 942
| style="text-align:right;"| 14 874
| [[Dilis]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Russia|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Russia|size=40px}}
| [[Rusija]]{{efn|Rusija – tarpžemyninė valstybė [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] ir [[Šiaurės Azija|Šiaurės Azijoje]].}}
| style="text-align:right;"| 145 102 755
| style="text-align:right;"| 17 098 242
| [[Maskva]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Saudi Arabia|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Saudi Arabia|size=40px}}
| [[Saudo Arabija]]
| style="text-align:right;"| 35 950 396
| style="text-align:right;"| 2 149 690
| [[Rijadas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Singapore|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Singapore|size=40px}}
| [[Singapūras]]
| style="text-align:right;"| 5 941 060
| style="text-align:right;"| 697
| [[Singapūras]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Syria|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Syria|size=40px}}
| [[Sirija]]
| style="text-align:right;"| 21 324 367
| style="text-align:right;"| 185 180
| [[Damaskas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|North Korea|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|North Korea|size=40px}}
| [[Šiaurės Korėja]]
| style="text-align:right;"| 25 971 909
| style="text-align:right;"| 120 538
| [[Pchenjanas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Sri Lanka|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Sri Lanka|size=40px}}
| [[Šri Lanka]]
| style="text-align:right;"| 21 773 441
| style="text-align:right;"| 65 610
| [[Šri Džajavardenapura]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Tajikistan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Tajikistan|size=40px}}
| [[Tadžikija]]
| style="text-align:right;"| 9 750 064
| style="text-align:right;"| 143 100
| [[Dušanbė]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Thailand|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Thailand|size=40px}}
| [[Tailandas]]
| style="text-align:right;"| 71 601 103
| style="text-align:right;"| 513 120
| [[Bankokas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Taiwan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Taiwan|size=40px}}
| [[Taivanas]]
| style="text-align:right;"| 23 859 912
| style="text-align:right;"| 36 193
| [[Taipėjus]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Turkey|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Turkey|size=40px}}
| [[Turkija]]{{efn|Turkija – tarpžemyninė valstybė [[Vakarų Azija|Vakarų Azijoje]] ir [[Pietryčių Europa|Pietryčių Europoje]].}}
| style="text-align:right;"| 84 775 404
| style="text-align:right;"| 783 562
| [[Ankara]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Turkmenistan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Turkmenistan|size=40px}}
| [[Turkmėnija]]
| style="text-align:right;"| 6 341 855
| style="text-align:right;"| 488 100
| [[Ašchabadas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Uzbekistan|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Uzbekistan|size=40px}}
| [[Uzbekija]]
| style="text-align:right;"| 34 081 449
| style="text-align:right;"| 447 400
| [[Taškentas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Vietnam|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Vietnam|size=40px}}
| [[Vietnamas]]
| style="text-align:right;"| 97 468 029
| style="text-align:right;"| 331 212
| [[Hanojus]]
|}

Kartu su aukščiau minėtomis valstybėmis yra keletas ''[[de facto]]'' nepriklausomų šalių, kurių [[Sąrašas:Nepripažintos valstybės|tarptautinis pripažinimas]] yra ribotas. Nė viena iš jų nėra JT narė:
{| class="sortable wikitable"
! style="line-height:95%; width:2em" class="unsortable" | [[Herbas]]
! style="line-height:95%; width:2em" class="unsortable" | [[Vėliava]]
! Regionas
! [[Sąrašas:Šalys pagal gyventojų skaičių|Gyventojų]]<br>(2021)
! [[Sąrašas:Šalys pagal dydį|Plotas]]<br />(km²)
! Sostinė
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Abkhazia|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Abkhazia|size=40px}}
| [[Abchazija]]
| style="text-align:right;"| 242 862
| style="text-align:right;"| 8 660
| [[Suchumis]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|Kalnų Karabachas|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|Kalnų Karabachas|size=40px}}
| [[Kalnų Karabacho Respublika|Kalnų Karabachas]]
| style="text-align:right;"| 146 573
| style="text-align:right;"| 11 458
| [[Stepanakertas]]
|-
| style="text-align:center;"| {{arms|South Ossetia|size=40px}}
| style="text-align:center;"| {{flagicon|South Ossetia|size=40px}}
| [[Pietų Osetija]]
| style="text-align:right;"| 51 547
| style="text-align:right;"| 3 900
| [[Cchinvalis]]
|-
| style="text-align:center"| {{arms|Šiaurės Kipro Turkų Respublika|size=40px}}
| style="text-align:center"| {{flagicon|Šiaurės Kipro Turkų Respublika|size=40px}}
| [[Šiaurės Kipras]]
| style="text-align:right;"| 326 000
| style="text-align:right;"| 3 355
| [[Šiaurės Nikosija]]
|}

== Pastabos ==
{{notelist}}

== Šaltiniai ==
{{išn|2}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|Asia}}
* [[Sąrašas:Aukščiausios Azijos kalnų viršūnės|Aukščiausios Azijos kalnų viršūnės]]
* [[Azijos istorija]]
{{verta}}
{{Žemynai}}
[[Kategorija:Azija| ]]
Straipsnyje naudojami šablonai:
Grįžti į Azija.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Azija"