[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Astryna

Koordinatės: 53°43′48″š. pl. 24°31′44″r. ilg. / 53.730°š. pl. 24.529°r. ilg. / 53.730; 24.529 (Astryna)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
21:29, 7 sausio 2023 versija, sukurta CD (aptarimas | indėlis)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
Astryna
bltr. Астрына, rus. Острына
            
Atsimainymo cerkvė
Astryna
Astryna
53°43′48″š. pl. 24°31′44″r. ilg. / 53.730°š. pl. 24.529°r. ilg. / 53.730; 24.529 (Astryna)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Ščiutino rajonas
Gyventojų (2022) 1 613
Vikiteka Astryna

Astrynà [1] (bltr. Астрына; arba Ostryna, rus. Острына) – miesto tipo gyvenvietė vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 47 km į rytus nuo Gardino, prie Astrynos upės. Apylinkės centras.

Astrynos apylinkės pastatas

Astryna buvo LDK Vilniaus vaivadijos Lydos apskrities (pavieto) seniūnijos centras. 1508 m. seniūnu buvo Lietuvos paiždininkis Teodoras Bogdanas Chreptavičius. 1641 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza Astrynai suteikė Magdeburgo teises ir herbą. 1666 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas pastatydino pirmąją medinę katalikų bažnyčią; ji atstatyta XVIII a. pabaigoje, 1933 m. pastatyta nauja. Veikė ir unitų bažnyčia. 1771 m. vietovė priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės instigatoriui A. Zenkavičiui.

17951915 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, Lydos apskričiai, XIX a. buvo Astrynos valsčiaus centras.[2] Tuo metu pastatyta stačiatikių mūrinė Atsimainymo cerkvė ir medinė koplyčia. 19211939 m. valdė Lenkija. 1939 m. Astryna užimta TSRS ir priskirta Baltarusijos TSR. 19541960 m. Vosyliškių rajono centras.

Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2009 m.
1859 m. 1866 m. 1882 m. 1897 m.sur. 1921 m. 2002 m. 2009 m.
970
170 namų
1 196
179 namai
1 984 2 410 1 574 2 400 2 200

1866 m. surašymo metu gyveno 481 stačiatikis, 669 žydai, 12 katalikų ir 34 musulmonai Krymo totoriai.

Prieš prasidedant lietuvių slavėjimui Astrynos apylinkės buvo etnolingvistinė lietuvių ir baltarusių riba.[3] Lietuviai gyveno valsčiaus šiaurės ir šiaurės rytų dalyje (ten vyrauja katalikai). Apie Astrynos lietuvius užsimenama XX a. pradžios lietuvių spaudoje.[4]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Ostryna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 733 psl. (lenk.)
  3. Astryna. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 95
  4. Petras GaučasAstryna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 101 psl.