Jugoslavija
Jugoslavija (serb. Југославија, kroat. Jugoslavija (juɡǒslaːʋija), slovėn. Jugoslavija (juɡɔˈslàːʋija), maked. Југославија (juɡɔˈsɫavija) transkr. Jugoslavija) (pažodinis vertimas – pietų slavų valstybė) – didžiąją XX a. dalį egzistavusi valstybė Pietryčių Europoje ir Centrinėje Europoje. Valstybė susikūrė po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m., o jos pirminis pavadinimas buvo Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė, kadangi buvo sujungtos laikinoji Slovėnų, kroatų ir serbų valstybė (suformuota iš buvusių Austrijos-Vengrijos imperijos teritorijų) ir Serbijos karalystė. Prie to žymiai prisidėjo Jugoslavų komiteto pirmininkas Dalmatijos kroatų politikas Antė Trumbičius, savo lobistine veikla pasiekęs Sąjungininkų pritarimą nepriklausomos pietų slavų valstybės įkūrimui. Pirmąkart šis pasiūlymas pateiktas Korfu deklaracija 1917 m. liepos 20 dieną.[1] Taip pirmą kartą istorijoje buvo įkurta pietų slavus vienijanti suvereni valstybė. Iki tol žemės priklausė Osmanų imperijai ir Austrijai-Vengrijai. Petras I tapo pirmuoju Jugoslavijos valdytoju. Šalis tarptautinės bendruomenės buvo pripažinta 1922 m. liepos 13 d. Ambasadorių konferencijos Paryžiuje metu.[2] 1929 m. spalio 3 d. oficialus šalies pavadinimas buvo pakeistas į Jugoslavijos karalystės.
1941 m. balandžio 6 d. Jugoslavijos karalystę užpuolė ir okupavo Ašies valstybės. 1943 m. jugoslavų partizanai paskelbė Demokratinę Jugoslavijos Federaciją. 1944 m. ją kaip legitimią vyriausybę pripažino tuomet tremtyje gyvenęs karalius Petras II. Vėliau, 1945 m. liepos mėnesį monarchija buvo panaikinta. 1946 m. Jugoslavijoje įsigalėjus komunistams ši buvo pervadinta Jugoslavijos Liaudies Respublika. Iš karą pralaimėjusios Italijos valstybė įgijo Istriją, Rijeką ir Zadarą. Šalies vadovu tapo Jugoslavijos partizanų vadas Josip Broz Tito ir juo išbuvo iki mirties 1980 metais. 1963 m. šalis buvo darkart pervadinta į Jugoslavijos Socialistinę Federacinė Respubliką (JSFR).
Jugoslavijos Socialistinę Federacinę Respubliką sudarė šešios respublikos: Bosnijos ir Hercegovinos SR, Juodkalnijos SR, Kroatijos SR, Makedonijos SR, Serbijos SR ir Slovėnijos SR. Į Serbijos sudėtį įėjo dvi autonominės socialistinės provincijos, Vojvodina ir Kosovas, kurios po 1974 m. tapo beveik lygios su kitomis federacijos narėmis.[3][4] Po ekonominės ir politinės krizės šalyje XX a. devintajame dešimtmetyje ir tautinių judėjimų Jugoslavija suskilo į penkias respublikas pagal jų tuometes sienas ir prasidėjo Jugoslavijos karai. Laikotarpiu tarp 1993 ir 2017 m. Tarptautinis karinis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai teisė karinius ir politinius buvusios Jugoslavijos vadovus už karo nusikaltimus, genocidą ir kitokio pobūdžio nusikaltimus, įvykdytus karų metu.
Po šalies dezintegracijos Juodkalnija ir Serbija sudarė federacinę valstybę, Jugoslavijos Federacinę Respubliką, 2003–2006 m. žinomą Serbijos ir Juodkalnijos vardu. Ši šalis pretendavo būti vienintele Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos teisių perėmėja, tačiau tai ginčijo buvusios kitos respublikos. Galop Badinterio arbitražo komiteto įtikinta, pripažino, kad nėra vienintelė buvusios Jugoslavijos palikuonė[5] ir 2003 metais oficialiai pakeitė šalies pavadinimą į Serbija ir Juodkalnija. 2006 m. birželį Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybę šalis iširo. Dar po dvejų metų Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir iki šiol turi ribotą tarptautinį pripažinimą.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Spencer Tucker. Encyclopedia of World War I: A Political, Social, and Military History. Santa Barbara, California, USA: ABC-CLIO, 2005. Pp. 1189.
- ↑ „orderofdanilo.org“. Suarchyvuotas originalas 2009 m. gegužės 16 d.
- ↑ Huntington, Samuel P. (1996). The clash of civilizations and the remaking of world order. Simon & Schuster. p. 260. ISBN 978-0-684-84441-1.
- ↑ „History, bloody history“. BBC News. 1999 m. kovo 24 d. Suarchyvuota iš originalo 2009 m. sausio 25 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. gruodžio 29 d..
- ↑ „FR Yugoslavia Investment Profile 2001“ (PDF). EBRD Country Promotion Programme. p. 3. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011 m. rugsėjo 28 d.