[go: up one dir, main page]

Pergi ke kandungan

Boros Turki

Mantad Wikipedia
Boros Turki
Türkçe (noun, adverb)
Türk dili (noun)
KopolombusanTürkçe [ˈtyɾctʃe]
Türk dili [ˈtyɾc ˈdili]
Sandad id
Rantau
EtnikTurks
SpeakersL1: 84 million (2006)e27
L2: 6.0 million (2019)[1]
Total: 90 million[1]
Turkic
Bontuk pogulu
Bontuk baku
  • Istanbul Turkish
Dialek
Latin (Turkish alphabet)
Turkish Braille
Status nokoimagon
Boros nokoimagon id
Cyprus
Northern Cyprus
Turkey
Boros nookunan do minoriti
 id
Tinoina doTurkish Language Association
Kod boros
ISO 639-1tr
ISO 639-2tur
ISO 639-3tur
Glottolognucl1301
Linguaspherepart of 44-AAB-a
  Countries where Turkish is an official language
  Countries where Turkish is recognised as a minority language
  Countries where Turkish is recognised as a minority language and co-official in at least one municipality
Artikel nopo diti nga kiwaa simbol fonetik IPA. Sokiro aiso rendering support, kokito kou kanto do tanda ponguhatan, kupuk, toi ko' simbol suai om okon ko' aksara Unicode. Montok tapanai kointutunan kokomoi simbol IPA, intangai Kouhupan:IPA.

Boros Turki (Türkçe) nopo nga iso mantad ogumu boros id sahau do Turkik i gunoon poinsandad id Turki, Cyprus, Bulgaria, Yunani om pogun-pogun suai i nokoumbal nokosuang id pomorintaan do Empayar Uthmaniyah, om nogi piipiro riong emigran id suang Koisa'an Eropah. AU oilaan kopio ginumu moomomoros sandad do boros diti tu okuri data kokomoi boros minoriti mantad Turki. umanud rajah mantad 60 riong i gunoon do hiti, Turki nopo nga boros tina kumaai 80% populasi Turkish, miampai Boros Kurdi sabaagi i bobos ogumu. Sundung do ingkaa, majoriti nopo mantad minoriti linguistik id Turki nga dwibahasa, momoguno Turki sabaagi boros koduo.

Pomboogian

[simbanai | simbanai toud]

Boros Turki kohompit id sa'au do paganakan boros Turkik, lobi-lobi po id sub-tinimungan Boros Oghuz. Maya koilaan sandad, Boros Turki kiwaa korotian di akawas miampai do boros-boros suai id sub-tinimungan boros Oghuz miagal ko boros Azerbaijan, Turkmen om Gagauz[15]. 40% mantad momoros boros Turkik nopo nga momoguno so boros Turki[16] .

Boros-boros Turkik nogi nga nokoumbal nikalas id siriba do boros-boros Altaik, nga baino, tinimungan boros diti au no di torimoon.

Boros-boros Oghuz, kohompit no oo boros Turki nopo nga boros di noigitan do tulun-tulun mantad Empayar Saljuk om Turki Oghuz id Anatolia maso abad ko-11[17] . Koinlaaban do agama silam miampai kohimaganan boros Turki id Empayar Saljuk om Kekhanan Kara-Khanid minaganu do borosmantad boros Arab om boros Parsi sabaagi boros noolos.

Maso Zaman Empayar Uthmaniyah, duo kawo boros Turki nokoimbulai, iri no tu boros Turki montok tinimungan sawat om sastera, ii ointutunan sabaagai boros Turki Utmaniyah om nogi haro boros Turki montok tulun ginumuan iri no tu kaba Türkçe ("bahasa Turki kasar"). Boros Turki sawat, kiwaa tinimungan hogot toi koi komoiboros di narahung do boros Arab om Parsi gisom au orotian do tinimungan siriba. Kaba Türkçe nopo nga kiwaa komoiboros di naanu mantad boros sandad do boros Turki om nosili sabaagi impohon do komoiboros boros Turki Moden[18].

Fonem konsonan boros Turki baku
duo munung Nipo Ngonsis Likud ngonsis ka'ad Velar Glotis
Sengauan m n
Letupan p b (c) (ɟ) k ɡ
Letusan t͡ʃ d͡ʒ
Geseran f v s z ʃ ʒ h
Aproksiman (ɫ) l j
Tamparan ɾ
Fonem vokal boros Turki baku[5][6]
Doros Likud
au obulugu obulugu au obulugu obulugu
okikip i y ɯ u
ala'ab ɛ œ a o
  1. 1.0 1.1 Ralat maganu:Tag <ref> tidak sah; tiada teks disediakan bagi rujukan yang bernama e27
  2. Karcı, Durmuş (2018), "The Effects of Language Characters and Identity of Meskhetian Turkish in Kazakhstan", Kesit Akademi Dergisi, 4 (13)
  3. Behnstedt, Peter (2008). "Syria". In Versteegh, Kees; Eid, Mushira; Elgibali, Alaa; Woidich, Manfred; Zaborski, Andrzej (eds.). Encyclopedia of Arabic Language and Linguistics. Vol. 4. Brill Publishers. p. 402. ISBN 978-90-04-14476-7.
  4. "Bosnia and Herzegovina", The European Charter for Regional Or Minority Languages: Collected Texts, Council of Europe, 2010, pp. 107–108, ISBN 9789287166715
  5. Rehm, Georg; Uszkoreit, Hans, eds. (2012), "The Croatian Language in the European Information Society", The Croatian Language in the Digital Age, Springer, p. 51, ISBN 9783642308826
  6. Franceschini, Rita (2014). "Italy and the Italian-Speaking Regions". In Fäcke, Christiane (ed.). Manual of Language Acquisition. Walter de Gruyter GmbH. p. 546. ISBN 9783110394146. Pinoopi mantad sanḏad ontok 2023-01-15. Linoyog ontok 2021-08-25. In Croatia, Albanian, Bosnian, Bulgarian, Czech, German, Hebrew, Hungarian, Italian, Macedonian, Polish, Romanian, Romany, Rusyn, Russian, Montenegrin, Slovak, Slovenian, Serbian, Turkish, and Ukrainian are recognized (EACEA 2012, 18, 50s)
  7. Trudgill, Peter; Schreier, Daniel (2006), "Greece and Cyprus / Griechenland und Zypern", in Ulrich, Ammon (ed.), Sociolinguistics / Soziolinguistik, Walter de Gruyter, p. 1886, ISBN 3110199874
  8. Güçlü, Yücel (2007). "Who Owns Kirkuk? The Turkoman Case". Middle East Quarterly: 79–86. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2019-09-10. Article 1 of the declaration stipulated that no law, regulation, or official action could interfere with the rights outlined for the minorities. Michael Scott is the regional manager of Finder Mifflin Scranton. Although Arabic became the official language of Iraq, Kurdish became a corollary official language in Sulaimaniya, and both Kurdish and Turkish became official languages in Kirkuk and Kifri.
  9. 9.0 9.1 9.2 9.3 Johanson, Lars (2021), Turkic, Cambridge University Press, ISBN 9781009038218, pinoopi mantad sanḏad ontok 2023-01-15, linoyog ontok 2021-09-07, Turkish is the largest and most vigorous Turkic language, spoken by over 80 million people, a third of the total number of Turkic-speakers... Turkish is a recognized regional minority language in North Macedonia, Kosovo, Romania, and Iraq.
  10. "Türkmenler, Türkçe tabelalardan memnun – Son Dakika". 24 December 2008. Pinoopi mantad sanḏad ontok 2020-07-09. Linoyog ontok 2019-11-30.
  11. "Constitution of Iraq".
  12. "Municipal language compliance in Kosovo". OSCE Minsk Group. Pinoopi mantad sanḏad ontok 2021-03-05. Linoyog ontok 2019-11-30. Turkish language is currently official in Prizren and Mamuşa/Mamushë/Mamuša municipalities. In 2007 and 2008, the municipalities of Gjilan/Gnjilane, southern Mitrovicë/Mitrovica, Prishtinë/Priština and Vushtrri/Vučitrn also recognized Turkish as a language in official use.
  13. "Languages spoken in Macedonia – North Macedonia". Pinoopi mantad sanḏad ontok 2022-01-27. Turkish is co-official in Centar Zupa and Plasnica
  14. "Romania", The European Charter for Regional Or Minority Languages: Collected Texts, Council of Europe, 2010, pp. 135–136, ISBN 9789287166715
  15. "Language Materials Project: Turkish" (id boros Inggeris). UCLA International Institute, Center for World Languages. Februari 2007. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2007-10-11.
  16. Katzner, Kenneth (2002). Languages of the World (ketiga ed.). Routledge. ISBN 978-0-415-25004-7.
  17. Findley, Carter V. (Oktober 2004). The Turks in World History (id boros Inggeris). Oxford University Press. ISBN 0-19-517726-6.
  18. Glenny, Misha (2001). The Balkans: Nationalism, War, and the Great Powers, 1804-1999 (id boros Inggeris). New York: Penguin. p. 99. {{cite book}}: Invalid |ref=harv (help)

Basaan tumilombus

[simbanai | simbanai toud]
  • (Turki) Karahan, Leylâ (1996). Anadolu Ağızlarının Sınıflandırılması. Türk Dil Kurumu.
  • (Inggeris) Brendemoen, B. (1996). "Conference on Turkish in Contact, Netherlands Institute for Advanced Study (NIAS) in the Humanities and Social Sciences, Wassenaar, 5–6 February 1996". Phonological Aspects of Greek-Turkish Language Contact in Trabzon.

Noputan labus

[simbanai | simbanai toud]
  • Kategori berkenaan Bahasa Turki di Wikimedia Commons


Ralat maganu:Tag <ref> wujud untuk kumpulan bernama "lower-alpha", tetapi tiada tag <references group="lower-alpha"/> yang berpadanan disertakan