Žinia, jog Vilniaus universiteto (VU) fondas kartu su „Coinvest Capital“ ir kitais 8 investuotojais skyrė 500 tūkst. eurų emocinės sveikatos stiprinimo programą sukūrusiam startuoliui „Mindletic“, galėjo sukelti tiek pat klausimų, kiek sulaukė palaikymo. Kodėl vienos svarbiausių Lietuvos mokslo įstaigų neliečiamojo kapitalo fondas nusprendė žengti į rizikos kapitalą?
Nusikelkime į 70-uosius, kuomet Harvardo, Jeilio ir Duke universitetų neliečiamojo kapitalo fondai atliko savo pirmąsias investicijas į startuolius. Konservatyviais laikomi universitetų fondai Amerikoje buvo vieni pirmųjų institucinių investuotojų į rizikos kapitalą. Ar tai pasiteisino? Tai ne tik pasiteisino atnešant įspūdingą finansinę grąžą universitetų fondams, bet ir apskritai paskatino daugiau institucinių žaidėjų pradėti investuoti į startuolius bei padarė didelė įtaką formuojant technologijų industriją.
Atliktos universitetų fondų investicijos JAV padėjo užaugti tarptautinei kompiuterinių technologijų milžinei „Oracle“. Dėka universitetų fondų investicijų 80-aisiais, iškilo kita gerai žinoma technologijų bendrovė „Dell“, o 90-aisiais investuota į „Amazon“ ir „Google“. Universitetų fondai nuo 2000-ųjų davė postūmį iškilti dešimtims startuolių, tarp kurių ir gerai žinomi vardai – „Facebook“, „LinkedIn“, „Snaptchat“, „AirBnb“ bei „Uber“.
Verta išskirti Jeilio universiteto neliečiamojo kapitalo fondą, pasižymintį itin sėkmingais ilgalaikiais investicijų valdymo rezultatais. Vidutinė metinė Jeilio universiteto fondo viso portfelio investicijų grąža per paskutinius 30 m. siekia net 12,4 proc., o metinė grąža iš investicijų vien į rizikos kapitalą laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2015 m. – net 93 proc. Vien investicija į profesinį socialinį tinklą „Linkedin“ Jeilio universitetui atnešė virš 3 000 proc. pelną – pirminė 2,7 mln. JAV dolerių injekcija užaugo net iki 84,4 mln. JAV dolerių, kaip paaiškėjo po įmonės listingavimo dar 2011 m. Ir tai tėra vieno JAV universiteto fondo sėkmės pavyzdys.
Visų JAV universitetinių neliečiamojo kapitalo fondų vertė siekia 638 mlrd. JAV dolerių, iš kurių apie 9 proc., kas būtų 59 mlrd. JAV dolerių, investuota tik į startuolius. Lyderiauja Jeilio universiteto fondas, kurio net 23 proc., arba 7 mlrd. JAV dolerių, investuota į rizikos kapitalą. Neatsiejama startuolių ekosistemos dalis – akceleratorių programos, kurių vien JAV universitetuose yra per 250. Remiantis tyrimu, apėmusiu daugiau nei 150 universitetų akceleratorių ir beveik 900 įmonių, universitetų akceleratoriuose pradėti verslai, sukuria daugiau darbo vietų ir pasiekia didesnius pardavimus lyginant su kitais verslais.
Didžiausi pasaulio universitetų fondai iš investicijų grąžos finansuoja apie trečdalį universiteto biudžeto: užtikrina finansavimo stabilumą, mokslo kokybę, studijų aktualumą, talentingiausių studentų pritraukimą ir kitas sritis, stiprinančias universitetų pasaulinį konkurencingumą. 42 mlrd. JAV dolerių vertės Harvardo universiteto fondas kasmet universitetui skiria apie 2 mlrd. JAV dolerių. Įdomu tai, jog Harvarde studentų panašiai tiek, kiek Vilniaus universitete – apie 22 tūkst., o Vilniaus universiteto biudžetas yra keliasdešimt kartų mažesnis. Ar įmanoma užsienio šalių sėkmės pavyzdžius pritaikyti Lietuvoje ir taip kelti aukštojo mokslo kokybę?
Gyvename šalyje, kurią tarptautinė žiniasklaida jau kartais pavadina ir Europos Silicio slėniu – fintech sektorius klesti, vienaragiai buriasi į asociacijas, universitetai organizuoja akceleratorius, o fondai ir verslo angelai nedelsia investuoti į veržlias komandas. Universitetinių fondų investicijos – tai šansas tiek Lietuvos startuoliams, tiek ir pačioms mokslo įstaigoms konkuruoti tarptautinėje arenoje. Būtent dėl šių priežasčių VU neliečiamojo kapitalo fondas atliko savo pirmąją investiciją į VU Filosofijos fakulteto alumnės Ievos Vaitkevičiūtės su komanda įkurtą startuolį „Mindletic“.
Tai ir pirmasis mūsų žingsnis į rizikos kapitalą, ir indėlis į daug žadančią profesionalų komandą, ir galimybė iš potencialios būsimos grąžos papildyti Vilniaus universiteto biudžetą. „Mindletic“ – tarptautinių ir Lietuvos startuolių konkursų nugalėtojai – sukūrė , kaip patys sako, emocinės sveikatos sporto klubą, kur vartotojai anonimiškai fiksuoja savo išgyvenimus asmeniniame emocijų žemėlapyje bei dalyvauja psichologų konsultacijose. „Mindletic“ programėle jau naudojasi virš 9 tūkst. žmonių, per mėnesį įvyksta apie 400 individualių konsultacijų su psichologais. Tikime „Mindletic“ sėkme ir potencialu tapti pasaulyje pripažintu emocinės sveikatos gerinimo startuoliu.
Pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas, šiuo metu vertinamas 2,6 mln. eurų, investuoti pradėjo 2019 m. sausį. Apie galimybes steigti tokius fondus domisi ir kiti Lietuvos universitetai. Tik laiko klausimas, kuomet universitetiniai neliečiamojo kapitalo fondai ir Lietuvoje taps reikšmingais investicijų rinkos žaidėjais, o uždirbta investicijų grąža stiprins ir startuolių ekosistemą, ir mūsų mokslo įstaigas.
