Laukuvos šventvietės

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I Laukuvos ðventvietës Vykintas Vaitkevièius Lietuvos istorijos institutas Straipsnis skirtas senojo – ikikrikðèioniðkojo – tikëjimo ðventoms ir kulto vietoms, þinomoms Laukuvos apylinkëse1. Vakarø Lietuvoje, taigi ir Ðilalës rajono ribose, þinomø ðventvieèiø sàvadas 1998 m. jau skelbtas2. Straipsnyje šie duomenys pristatomi plaèiau, patikslinti ir papildyti. Duomenø apie ðventvietes teikia ávairûs ðaltiniai. Pasakojamoji tradicija: padavimai, pasakojimai ir tikëjimai sudaro didþiàjà tø ðaltiniø dalá. Juos papildo archeologiniai, istoriniai, kalbiniai, mitologiniai ir etnologiniai duomenys. Vertingø duomenø apie Laukuvos ðventvietes yra rankraðtiniame kun. Ambraziejaus Kaðarausko palikime. Atrodo, apie 1855 m. ðis kunigas Laukuvoje pats ne kartà lankësi, uþraðuose apie tai paliko pastabø bei vienà kità platesná apraðymà3. Uþ neretai unikalius kalbinius bei archeologinius duomenis ið Laukuvos turime bûti dëkingi kun. A. Kaðarausko aistrai geologijai ir mineralogijai, kalbai ir folklorui4. Tiriant 1 Redkolegijos pageidavimu, su nedidelëmis iðimbei apraðant Laukuvos kraðto praeities timis, prieðkaryje egzistavusio Laukuvos valsèiaus ribose. paminklus yra daug nusipelnæs kun. 2 Vaitkevièius V. Senosios Lietuvos ðventvietës, t. 1: Vincentas Juzumas5, archeologas LiudÞemaitija, Vilnius, 1998, p. 354–447. vikas Kšivickis6 ir ypaè kraðtotyrinin- 3 Kun. A. Kaðarausko uþraðai, kun. A. Jakðto-Dambrausko susegti á vienà rankraðtá ir pavadinti Likas Vladas Statkevièius, kuriam turime tuanica (Litvanica, czyli wiadomosci o Litwie, zebrane bûti dëkingi uþ surinktus archeologiprzez Sp. Ks. Ambraþego Kossarzewskiego) yra saugomi LNB F24–15. Ið esmës visi straipsnyje nagrinëjanius radinius, lokalizuotus paminklus, mai temai svarbûs duomenys ið ðio rankraðèio uþraðytus padavimus apie tas vietas. dar XX a. pradþioje buvo iðraðyti bei ið dalies paskelbti prof. K. Bûgos, todël naudojomës jo skelbtais Nustatyti senøjø ðventvieèiø ge(Bûga K. Keli tautotyros maþmoþiai iš kun. A. Konezæ, chronologinius ir religinius ypasarzevskio rinkinio, Tauta ir Þodis, 1923, t. 1, p. 101– tumus yra sudëtingas, kruopðèiø tyri123) ir likusiais nepublikuotais nuorašais (Bûga K. Ištraukos iš Kossarzewskio „Lituanicos“, VUB F1– nëjimø reikalaujantis darbas. Jo sëkmë D427), kurie, mûsø duomenimis, tiksliai atitinka didele dalimi priklauso nuo bendro kraðoriginalà. Dar vienà puikiø kun. A. Kaðarausko uþraðytø duomenø publikacijà þr. Tautosaka iš Kosto kultûros paþinimo. Tyrimai, nukreipti sarzewskio „Lituanikos“, Tautosakos darbai, Kauá politinæ Þemaitijos istorijà ir bendrànas, 1937, t. 3, p. 109–148. sias socialines, ekonomines ir kultûri- 4 Plaèiau apie ðá asmená þr.: D a m b r a u s k a s A. Kun. Ambroziejus Kašarauskis, Tauta ir Þodis, nes tendencijas7, toli graþu nepakanka1925, t. 3, p. 232–254; Š e t k u s B. Kunigas Ambraziejus Kašarauskas, Ðilalës kraðtas, Vilnius, 1994, mai atskleidþia atskirø regionø kultûros raidà ir jos ypatumus8. Tai taikytina 5 t. 1, p. 137–148. Juzumas V. Þemaièiø vyskupija [iðvertë V. Jo ir Laukuvai. Archeologai èia tyrinëjo gëla, K. Misius, E. Vidmantas], Ðilalës kraðtas, faktiðkai tik nedidelá Kaðtaunaliø ka- 6 Vilnius, t. 1, 1994, p. 71–109. Plaèiau þr.: Zabiela G. Þemaitijos piliakalniø typinyno plotelá. L. Kðivickio dëka galima rinëtojas Liudvikas Kðivickis, Þemaièiø praeitis, Vilásivaizduoti ðiam kraðtui taip bûdingø 7 nius, 1990, t. 1, p. 22–26. Vienas paskutiniø apibendrinamø darbø A l m o kûlgrindø árengimà. Taèiau nëra uþfiknaitis V. Þemaitijos politinë padëtis 1380–1410 metais, Kaunas, 1998. (Ten pat ir svarbiausia litesuota ir tirta në vienos atviro tipo gyratûra.) venvietës, kovø su kryþiuoèiais laiko- 8 Galbût tik Varniø kraðtui 1980–1990 m. buvo skirtarpio piliakalnio, senosios ðventvietës, tas iðskirtinis mokslinis dëmesys. © www.llt.lt 100 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I istorinës dvarvietës ar kaimavietës. Vis dar menkai paþástamos prieðistorinës ir istorinës teritorinës struktûros: jø chronologija, vaidmuo, arealai, infrastruktûra ir tarpusavio sàveika. Esant tokiai pirmaeiliø tyrimø padëèiai, vargu ar galima bent kiek ásivaizduoti, kaip prieð 1 000 metø èia gyveno þmonës, kaip jie orientavosi aplinkoje, kuo tikëjo ir t. t. Tikintis ateityje gilaus senøjø Laukuvos socialiniø, ekonominiø ir kultûriniø struktûrø paþinimo9, lieka tenkintis preliminariais apibendrinimais bei kai kuriomis prielaidomis. Þemaitijos etnokultûrinei srièiai bûdingø I tûkst. vidurio – II tûkst. pirmosios pusës laidojimo paminklø paplitimà Laukuvos apylinkëse palyginus su XIII–XIV a. bûdingø piliakalniø10 iðsidëstymu (1 pav.), visiðkai arba ið dalies ryðkëja keliø junginiø teritorijos. Galimas dalykas, kad jos nëra chronologiðkai vienalaikës, taèiau tiksliam atsakymui á ðá klausimà dar ilgai trûks duomenø. Juodainiø, Ræsèiø (Rensèiø) paminklai sietini su Ðiûraièiø piliakalniu (Plungës r.). Ðios apylinkës jau vienaip ar kitaip gali bûti susijusios ir su tam paèiam Aitros baseinui priklausanèiais Tverais11 (terra Twerkiten, 1289 m.; czu Twertiken das land, 1395 m.)12. Á vakarus nuo Parðo eþero esantys Apvarðuvos, Rieðketø, Vabalø ir Gulbiø paminklai sietini su Burbiðkiais – istoriniu Parðpiliu. Ðaltiniuose jis iðkyla XIV a. antrojoje pusëje kaip Medininkø vietovë13, ten pat kaimynystëje esantys Tautvilai galbût leistø spræsti apie ðios vietos reikðmæ jau XIII a. viduryje14. Aukðtagirës, Baravykø, Stoniø ir Bilioniø paminklai sietini su Bilioniø piliakalniu. Laikant A. Salio pasiûlytà Kuleiniø (terra Kulene, 1253) lokalizacijà netoli Pykaièiø15 pagrásta. Su jais bûtø sietinas ir Bilioniø piliakalnis. Ðiauduvos, Dargaliø, Payþnio paminklai turëtø priklausyti Ðiauduvos 9 Þmonës mano, kad pavadinimas Laukuva taip kraðtui, kuris ðaltiniuose iðkyla XIV a. pat kilæs ið þodþio laukti (!). Apie tai ir kartu (czu Schawden in das land, 1387 m.)16. Ðiaumokslinæ etimologijà þr.: G r i n a v e c k i s V. Laukuva, laukuviškiai, Laukuvos šnekta, Ðilalës kraðdaliai prie Lokystos su dideliu prieðistas, Vilnius, 1994, t. 1, p. 52. toriniu kapinynu galbût nurodo pietva- 10 Laikant juos ir aukðèiausios politinës, administracinës, religinës bei kitø galiø sutelkimo vietokarinæ Ðiauduvos ribà (ar net leidþia jà mis. (Plg. „Centrinës“ vietos teorinæ sampratà.) nukelti iki Alkupio ir Klabø) ir ðitaip 11 Plg. Þulkus V. Vakarinës þemaièiø þemës XIII– XIV amþiais, Birþulio baseino kompleksiniø tyrinëkraðto piliakalniu verstø vadinti Rubaijimø deðimtmetis, Varniai, 1987, p. 28, pav. 2. èius. Kokia ðiø vietø XIII a. istorija, kol 12 Salys A. Die þemaitischen Mundarten, Kaunas, 1930, kas nëra visiðkai aiðku. Tai galëjo bûti p. 57. (Atspausta iš: Tauta ir Þodis, 1930, t. 6.) 13 Laukuvos ar Kuleiniø dalis17. Galbût sa- 14 Ten pat, p. 57. Šis gyvenamosios vietos pavadinimas galbût suvarankiðka Ðiauduva iðkilo po to, kai sijæs su karaliaus Mindaugo sûnënu Tautvilu (Gud a v i è i u s E. Bandymas lokalizuoti XIII a. lietusenieji centrai buvo sunaikinti ar pan. viø kunigaikðèiø valdas, Lietuvos TSR Mokslø akaNedideliu atstumu nuo Treigiø pidemijos darbai, A ser., 1984, t. 3, p. 73). Tiesa, ir tarp Šiauduvos valsèiaus bajorø 1528 m. figûruoliakalnio iðsidëstæ Kikoniø, Ivoniðkiø, ja ßíóøêî Òîâòâèëîâè÷ú Ãåäìèíú; paties TautDulkiø Lauko ir Vaikiø Lauko, Palokysvilø kaimo 1862 m. gyvenamøjø vietø sàraðe dar èio ir Kaðtaunaliø paminklai sudarytø nëra? (þr. B u s z y n s k i I. Opisanie historyczno-statystyczne powiatu Rossieñskiego gubernji Kowieñskiej, istorinës Laukuvos (terra Lukowe, 1253) Wilno, 1874, p. 192, 218). branduolá, vëliau virtusá Medininkø kraðto 15 S a l y s A. Min. veik., p. 52. 16 Ten pat, p. 66. dalimi18. 17 Tai netiesiogiai rodo bendra ðiai teritorijai laukuTyrinëtojai bemaþ vieningai sutaviðkiø ðnekta (þr. Grinaveckis V. Min. veik., p. 54). ria, kad XIV a. laikotarpiu nedideli te- 18 S a l y s A. Min. veik., p. 53, 57. © www.llt.lt 101 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 1 pav. Straipsnyje apraðomos tikros ir menamos Laukuvos ðventvietës (pagal autoriø (1998) su papildymais): 1. Apvarðuvos Panø kalnas; 2. Apvarðuvos Alkos pelkë; 3. Aukðtagirës Taburkalnis; 4. Aukðtagirës akmuo; 5. Bilioniø Ðventkalnis, kitaip – Ðvedkalnis; 6. Bilioniø Burkalës eþeras; 7. Bilioniø akmuo su pëdomis; 8. Bilioniø Perkûno pieva; 9. Buèiø akmuo; 10. Burbiðkiø Bobø kalnas, kitaip – Mergakalnis; 11. Dargaliø Pipirinë; 12. Dargaliø akmuo; 13. Drukteiniø akmuo su pëdomis; 14. Eitvydaièiø akmuo; 15. Gulbiø Laumës pieva; 16. Ivoniðkiø akmenys-stulpai; 17. Juodainiø Skruskalnis; 18. Juodainiø akmuo su pëda; 19. Juodainiø Gaidþiokalnis; 20. Kantautaliø Gojus; 21. Kaðtaunaliø Stabo kûlis; 22. Kaðtaunaliø Panø suolas; 23. Kaðtaunaliø apyl. Gaidþio kalnas; 24. Kikoniø akmuo su pëdomis; 25. Kikoniø Velniaraistis; 26. Padievyèio akmuo Bernardinas; 27. Payþnio Pakievës kalnas ir akmuo su pëda; 28. Palokysèio akmuo su pëda; 29. Palokysèio Krivës kalnas; 30. Rieðketø Raganos kalnas; 31. Rupðiø Alkkalnis; 32. Sauliðkiø Saulës kalnas; 33. Siauteliø Laumës kalnas; 34. Selvestrø kapiniø kalva; 35. Stoniø Ðventpelkë ir Ðventupukas; 36. Ðiauduvos Dievyèio eþeras; 37. Ðiauduvos Ðventupis; 38. Ðiauduvos Velniaragë; 39. Ðiauduvos Aukø kalnas; 40. Ðiauduvos Dievyèio kalnas; 41. Tautvilø akmuo su pëda; 42. Treigiø piliakalnis ir akmuo su pëda; 43. Trumpainiø Bobos kalnas; 44. Vabalø akmuo su pëda; 45. Vabalø Gaidkalnis; 46. Vaikiø Lauko Bobkalnis © www.llt.lt 102 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 2 pav. Kai kurios Laukuvos archeologijos paminklø ir ðventvieèiø grupës (pagal autoriø, Lietuvos archeologijos atlasà (1975, 1977), V. Statkevièiø (1994), G. Zabielà (1995), VK): kovø su kryþiuoèiais laikotarpio piliakalniai: Bilioniø, Burbiðkiø, Gedminiðkiø, Medvëgalio, Rubaièiø, Ðiuraièiø, Treigiø; kûlgrindos: Alkupio, Burbiðkiø–Reistrø, Juodainiø, Medvëgalio, Ðiauduvos; I tûkst. vidurio – II tûkst. pirmosios pusës kapinynai ir radimvietës: Alkupio, Apvarðuvos, Baravykø, Burbiðkiø, Dargaliø, Dulkiø Lauko, Gedminiðkiø, Ivoniðkiø, Juodainiø, Kaðtaunaliø, Klabø, Payþnio, Prapymo, Ræsèiø, Rûteliø, Sarvieèiø, Ðaltmeriø, Ðiaudaliø; bobkalniai („B“): Alkupio apyl., Burbiðkiø, Drobûkðèiø, Lapkalnio– Ðiaudaliø, Stirbiðkës, Trumpainiø, Vaikiø Lauko; gaidþio kalnai („G“): Berþës, Juodainiø, Kaðtaunaliø apyl., Laumenø, Vabalø; Krivës kalnas („K“): Palokysèio; panø, mergø kalnai („P“): Apvarðuvos, Kaðtaunaliø; sargikalniai („Sa“): Burbiðkiø, Rubaièiø, Treigiø; stabakûliai („S“): Ivoniðkiø (2), Kaðtaunaliø, Kuliðkiø, Padievyèio, Ðventø © www.llt.lt 103 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I ritoriniai junginiai Vidurio Þemaitijos aukðtumos rajone, taigi ir Laukuva, jau priklausë Medininkø kraðtui (pirmà kartà paminëtas 1314 m.). Iki tol pastarasis plytëjo á ðiaurës vakarus nuo Varniø19, o vëliau, matyt, telkiant jëgas karui ir stiprinant Þemaitijos gynybà, sujungæs nedidelius ir tikriausiai karo daþnai nualintus kraðtus, virto dideliu teritoriniu vienetu su stipriomis pilimis Medvëgalyje, prie Þiezdþio, Parðo eþerø, taip pat Bilioniuose, Girgþdûtëje ir kitur. Nepaisant menamø pokyèiø Laukuvoje XIII–XIV a. sandûroje, jos savitumas, matyt, ir toliau reiðkësi laukuviðkiø ðnekta. Apie kultûrinius ypatumus, galimas dalykas, liudija kai kurios lokalinës ðventvieèiø grupës (pvz., akmenys-stulpai). Kita dalis realijø yra bûdinga visam Medininkø kraðtui: slaptø keliø-kûlgrindø árengimas ir naudojimas20; gynybiniø kompleksø elementai, iðlaikæ sargikalniø pavadinimus; nenustatytos paskirties gaidkalniai, ið dalies taip pat bobkalniai; apeiginës paskirties kalnai, vadinami suolais, krëslais ir kt. (plg. 2 pav.). Apie kaimyniniø junginiø tarpusavio sàveikà, gyventojø judëjimà ar kitas realijas tam tikrais atvejais gali byloti Plungës, Ðilalës ir Telðiø r. pasikartojantys gyvenamøjø vietø pavadinimai21. Tokia trumpai aptarta istorinë perspektyva galbût palengvins uþduotá – surasti senosioms Laukuvos ðventvietëms apytikslá ar net konkretø istoriná kontekstà, paaiðkinti regioninius ðventvieèiø bendrumus arba iðryðkinti vietinius ypatumus. Toliau straipsnyje pateikiami duomenys apie 29 vietoves Laukuvos apylinkëse ir èia esanèias 46 tikras arba menamas ðventvietes (þr. 1 pav.). Be abejonës, tai nepilnas senøjø ðventvieèiø vaizdas, nors jø iðlikimo (kai kuriais atvejais – jau tik apraðymo) laipsná nustatyti iðties sunku. Kai kurie tvirtai nenustatytos paskirties objektai (pvz., gaidkalniai, bobkalniai) tarp senøjø ðventvieèiø apraðomi, suprantama, su tam tikromis iðlygomis. Apvaršuvos Panø kalnas (1:1 pav.) 19 Apie tai þr. maþai kieno pastebëtà darbà: G e yra 0,8 km á ðiaurës vakarus nuo kelio nys J., Genienë Z. Dël Varniø–Medininkø istoLaukuva–Varniai (per Apvarðuvà), 0,2 km rijos, Þemaièiø praeitis, Vilnius, 1993, t. 2, p. 63– 71. á pietryèius nuo kaimo kapeliø (sg. 198), 20 Be Reistrø–Sietuvos, Alkupio, Ðiauduvos–Payþ0,17 km á pietvakarius nuo kelio Apvarnio, Medvëgalio kûlgrindø, taip pat paminëtini ðuva–Mankiðkë. Tai ið ðiaurës vakarø á keli maþiau þinomi atvejai. Taip árengtus senus kelius kun. A. Kaðarauskas taip pat mini prie Varpietryèius nusidriekusi pailga, apie 100 × niø esanèiose Debesø pelkëse ir prie Paliepkalnio 150 m dydþio (prie pagrindo) kalva nuo(B û g a K. Ištraukos , p. 125b, 135a). Atrodo, laidþiais 6–8 m aukðèio ðlaitais. Aukðtokio pat kelio bûta Juodainiuose (þr. duomenis ðiame straipsnyje). Dar viena kûlgrinda nurodoèiausias taðkas Panø kalno pietrytinëje ma prie Vaièiø piliakalnio, Akmenos baseine (Stat dalyje kartu yra ir apylinkiø dominantë kevièius V. Archeologijos paminklai, Ðilalës kraðtas, Vilnius, 1994, t. 1, p. 277). (197,2 m). Rytinëje kalno papëdëje tryð21 Pvz.: Drobûkðèiai – Ðilalës ir Varniø, Rupðiai – ko ðaltinis, apie kurá buvo pasakojami Kaltinënø ir Þarënø, Burbiðkiai – Laukuvos ir Varpadavimai. niø, Rubinavas ir Rubaièiai – Ðilalës, Padievaitis Kvëdarnos ir Padievytis – Laukuvos seniûnijose, Panø kalnà mini jau kun. A. Kataip pat Juodainiai – Juodþiai – Juodënai – Juoðarauskas22. Apie ðià vietà pasakojami deikiai, Gulbës – Gulbiniðkë – Gulbiðkiai, Vabaávairûs padavimai. Minëtini motyvai apie lai – Vabaliai – Vabolës, Mankiðkë ir Mankaièiai, tris panas, kurios vidurnaktá ant kalno 22 Dulkiø Laukas ir Dulkiðkë ir kiti. „Pannu kaùns we wsi Apwarszuwa paraf. Ùawðokdavusios, dainuodavusios bei viliokowskiej na granicy Wornieñskiej < >“ (Bûga K. Keli tautotyros maþmoþiai , p. 113). davusios þmones. Taip pat pasakojama, © www.llt.lt 104 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 3 pav. Bilioniø piliakalnis Ðventkalnis, kitaip – Ðvedkalnis ið pietø pusës. 1999 m. V. Almonaièio nuotr. kad karo metu moterys su vaikais slëpdavosi Panø kalne. Þmonës prisimena, kad ant kalno dar neseniai buvo rengiamos geguþinës23. 0,7 km á ðiaurës vakarus nuo Panø kalno yra prieðistorinis Apvarðuvos kapinynas (Av 1939), 2 km á pietryèius – Burbiðkiø archeologijos paminklø kompleksas – istorinis Parðpilis. Apvarðuvoje 1935 m. taip pat uþfiksuotas 2 ha ploto durpyno pavadinimas Alkos pelkë24, taèiau ði vieta nelokalizuota (1:2 pav.). Aukðtagirë. Taburkalniu (1:3 pav.) yra vadinama ið ðiaurës vakarø á pietryèius nusidriekusio pailgo Aukðtagirës kalno ðiaurës vakarø dalis. Ji vos keletu metrø þemesnë uþ apylinkëje dominuojanèià kità ðio kalno virðûnæ (214,6 m). Taburkalnis yra apie 20 × 60 m dydþio (virðuje), staèiais, net iki 25–30 m aukðèio ðlaitais, matuojant nuo papëdës. Pasakojama, kad bûtent ant Taburkalnio stovëjo baþnyèia, kuri vëliau nugrimzdo á þemæ. Padavimai taip pat mini Aukðtagirës ir Bilioniø milþinø porà25. Atstumas tarp Aukðtagirës kalno ir Bilioniø Ðventkalnio – 1,5 km. Aukðtagirës mitologinis akmuo (1:4 pav.) yra buvæs vadinamose Liûgnø pelkëse, vëliau melioratoriai já atvilko á kelio, einanèio ið senojo Þemaièiø plento 23 Þr.: V a i t k e v i è i u s V. Senosios Lietuvos ðventvieá Poþeræ ir Vankius pro Aukðtagirës piettës , p. 359. ryèiø pusæ. Padavimai ðá akmená sieja 24 LÞV: Apvaršuva, Laukuvos vls. Anketà uþpildë J. Besu Aukðtagirës ir Bilioniø milþinais ar- 25 niulis 1935 m. lapkrièio mën. V a i t k e v i è i u s V. Senosios Lietuvos ðventvietës , ba Taburkalnio velniais26. p. 359–360. Bilioniai (Bilionys). Garsus ðio kai- 26 Ten pat, p. 360; taip pat: A l m o n a i t i s V. Bilioniø piliakalnis, Kelioniø magija, 1999, nr. 3, p. 19. mo piliakalnis (Ar 1042) praeityje buvo 27 V a l a n è i u s M. Raštai, Vilnius, 1972, p. 364. vadinamas Ðventkalniu (1:5 pav.) (3 pav.). 28 „Szwçntkalnis góra niby szwedska nad Bilonami. Blisko tamýe mniejsza górka, ùàczàca siæ z pierwTaip XIX a. já vadino vysk. Motiejus Vaszà, nazywa siæ Paszwçntis. < > Na Szwentkal27 lanèius Antano Tretininko pasakojime , nis znajdywano bronzowe rzeczy: kiùpas, szable, skræty drótów“, „W sàsiedstwie góry Szwentkaltokia jo pavadinimo forma pateikiama nis na polach Biloniu < >“ (Bûga K. Keli tau28 kun. A. Kaðarausko rankraðèiuose . Patotyros maþmoþiai , p. 110, 111). Tiesa, vienoje vietoje: „Szwiedkalnis jest paraf. Ùawkow. blisko èioje XX a. pradþioje L. Kðivickis, aprawsi Biliuny, gdzie zawalone sà lochy, jak wieúã ðydamas piliakalnio þvalgymo rezultaniese ludu zamieszkanie niegdyú przez Szwedów“ (B û g a K. Ištraukos , l. 113a). tus, Bilioniø piliakalná vadina jau Ðvedø © www.llt.lt 105 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 4 pav. Bilioniø akmuo su pëdomis. 1963 m. A. Kubilo nuotr. KPC DC ng. 4450–52 5 pav. Vienas Bilioniø akmens ádubimø, vadinamø Velnio pëdomis. 1963 m. A. Kubilo nuotr. KPC DC ng. 4450–52 6 pav. Dargaliø Pipirinës kalvos vieta ið pietø pusës. 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. © www.llt.lt 106 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I kalnu29. Ðis vardas vyrauja iki ðiol, nors amþiaus viduryje senieji þmonës dar þinojo ir senàjá vietos pavadinimà30 (beje, Alkupio Ðventkalnis (Ðilalës r.) taip pat daþnai yra vadinamas Ðvedkalniu). Bilioniø piliakalnis nëra vienintelis Lietuvoje, kurio pavadinimas bûtø bûdingas ðventvietëms. Kulto vieta galëjo veikti tiesiog paèioje pilyje arba kur nors piliakalnio apylinkëse. Ðià mintá sutvirtina 1,5 km á rytus nuo piliakalnio esanti Ðventpelkë ir Ðventupukas (þr. Stoniai). Kita taip pat garsi Bilioniø vieta – tai Burkalës eþeras (1:6 pav.). Jis telkðo 1 km á pietus nuo piliakalnio, 0,5 km á pietryèius nuo kelio á Ðiauduvà atsiðakojimo ið senojo Þemaièiø plento (apie 0,3 km á pietus nuo jo), nedidelëje dauboje. Eþeras uþpelkëjusiais pakraðèiais, siekia vos 50–60 m skersmens. Padavimai pasakoja apie ðioje vietoje paskandintà ðvedø turtà31. Uþ 0,65 km á pietvakarius nuo Burkalës, 0,1 km á vakarus nuo kelio Bilioniai– Ðiauduva yra Bilioniø akmuo su pëdomis (1:7 pav.) (4 pav.). Tai didelis, netaisyklingos formos, apskaldytas, taèiau dar 1,4–2,3 × 3,3 m dydþio, 1,4 m aukðèio akmuo. Jame buvo þymûs keli ádubimai, þmoniø vadinami Velnio pëdomis (5 pav.). Viena akmens dalis su pëdomis yra nuskelta, taèiau vakarinëje jo dalyje dar ryðkus apie 20 cm ilgio ádubimas, primenantis skeltanagio kanopos atspaudà32. Pasakojama, kad ðá akmená velniai veþësi su savimi á vestuviø puotà, taèiau pametë ir tada jie ëmæ ðokti tiesiog ant akmens33. Bilioniuose 1985 m. taip pat uþfiksuotas pievos (neþinia, ar ðienaujamos, ar ðlapios ir priaugusios krûmø – V. V.) pavadinimas Perkûno pjauniu34, taèiau ði vieta nelokalizuota (1:8 pav.). Buèiuose apie akmená prie Ðlepavièiø (Ðlepø) sodybos (1:9 pav.) buvo pasakojama, kad senovëje prie jo melstasi35. Kaip nustatyta 2003 m., J. Ðlepavièiaus sodybos bûta 0,4 km á ðiauræ–ðiaurës rytus nuo magistralës Vilnius–Klaipëda, 29 Êðæèâèöêèé Ë. Æìóäñêèå ïèëêàëüíèñû, Èçâåñapie 0,1 km á rytus nuo kaimo kapeliø òèÿ Èìïåðàòîðñêîé àðõåîëîãè÷åñêîé êîìèññèè, Ñàíêò Ïåòåðáóðã, 1909, âûï. 29, c. 112. (sg. 174). 1970-aisiais melioratoriai so30 „Seniau vadinuos ne Šviedkalnis, bet Šventkalnis. dybà nugriovë, akmens ypatumai ir vëTën onksèiau liob aukas degins < >“ (Pateikë A. Straukienë, 65 m., Gulbëse. Uþraðyta 1958 m., lesnis likimas neþinomas. Burbiðkiø archeologijos pamink- 31 VUB F213–18/26.) „Burkâlis jeziorko maùe od Szwentkalnia na S za lø kompleksui, atrodo, priskirtinas ir Bowiorstæ wnet za wioskà Biloñskà, bezdenne, zarosùe darnà, gdzie powiadajà ýe Szwedzi uciekajàc bø kalnas, kitaip – Mergakalnis arba Pazatopili krzesùo ze szczerego zùota (nu patis auksa) i nø kalnas (1:10 pav.). Tikslesnë jo vieta inne rzeczy. Niemiec jakiú z okolic podobno Memla znalazù úlady w jakichú pamiætnikach, ýe tu skarby nenustatyta. Bobos kalnà prie Parðeþerio zatopione, przyjachaù i robiù poszukiwania, lecz na36 XX a. pradþioje mini jau L. Kðivickis . daremne, bo dna dosiægnaã nie moýna byùo. P. S. Jest tam jeden kredens ze zùota, a drugi ze srebra“ Dargaliai. Su senàja religija kai(Bûga K. Keli tautotyros maþmoþiai , p. 113). Kitus me buvo siejama didelë Pipirinës kalva variantus þr.: V a i t k e v i è i u s V. Senosios Lietuvos (1:11 pav.). Deja, dabar ji jau nukasta karšventvietës , p. 369. 32 A l m o n a i t i s V. Bilioniø piliakalnis , p. 19. Taip jero, èia árengtas buitiniø atliekø ðiukðpat þr.: Vaitkevièius V. Min. veik., p. 367–368. lynas (6 pav.). Kalva buvo kelio Ðiaudu- 33 V a i t k e v i è i u s V. Min. veik., p. 368. va–Dargaliai vakarø pusëje, 0,3 km á 34 VK. 35 S t a t k e v i è i u s V. Dëmesio verti akmenys, Ðilalë, ðiauræ nuo prieðistorinio kapinyno (Ar 1986, p. 3, LKD F32. 1054), 1,5 km á pietus nuo Dievyèio kal- 36 Êðæèâèöêèé Ë. Æìóäñêèå ïèëêàëüíèñû , c. 117. © www.llt.lt 107 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I no bei 1,3 km á vakarus nuo Payþnio Pakievës kalno. Pasakojama, kad ant Pipirinës kalvos bûta „baisiai daug akmenø“, esà senovëje èia stovëjo baþnyèia, netoli jos (uþ 1 km ðiaurës kryptimi – V. V.) tekëjo ir Ðventoji upë (turimas omenyje Šiauduvos Šventupis – V. V.)37. 0,65 km á pietus nuo Pipirinës (kitapus magistralës Vilnius–Klaipëda), prie kanalizuoto Jërubyno upelio, kairiajame jo krante, bûta mitologinio akmens (1:12 pav.) – pasakojama, kad toje vietoje þmonës melsdavosi38. Dabar vietovë numelioruota, akmens likimas neþinomas. Drukteiniai. Išliko šio kaimo ribose buvusio mitologinio akmens aprašymas su planeliais ir nuotrauka39. Nepaisant keistoko apraðymo turinio (objektas vadinamas ir Aukuru, ir Stabakuliu, ðalia esanti kalvelë – Alkviete, nepateikiant jokiø tai patvirtinanèiø duomenø), 2003 m. þvalgomosios ekspedicijos metu nustatyta, kad Drukteiniø miðkelyje buvæs akmuo tikrai turëjo mitologinæ vertæ. Akmuo (1:13 pav.) gulëjo 0,85 km á ðiaurës rytus nuo magistralës Vilnius–Klaipëda, 0,55 km á ðiaurës vakarus nuo Mylimø dvarvietës, lauko kelio á Palokystá, atsiðakojanèio ið senkelio Laukuva–Ðilalë, pietvakariø pusëje, apie 0,05 km nuo kelio, miðku apaugusios kalvos (kartu tai ir sena þvyrduobë) ðiaurës vakarø papëdëje40 (7 pav.). Pradþioje minëto apraðymo duomenimis, akmuo buvo pailgas ið ðiaurës vakarø á pietvakarius, siekë 2,9 × 3,7 m dydá, 2,6 m aukðtá (?) (8 pav.). 16 × 18 cm dydþio ádubimas ant akmens buvæs pasagos formos. Þmoniø pasakojimu, ant akmens buvo Marijos pëda, þymës, laikomos „baþnyèios lanku“, „kryþeliu“41. Apie 1960-uosius akmuo buvo suskaldytas ir iðveþtas. Jo vietoje liko maþdaug 4 × 4 m dydþio ádubimas, kurio pakraðèiais kyðo keli nedideli akmenys, tarp jø ir raudono vidutinio grûdëtumo granito skeveldra. 1,1 m á ðiauræ ir ðiaurës vakarus nuo Drukteiniø akmens vietos yra prieðistorinis Dulkiø Lauko kapinynas (Ar 1055), 0,55 m á ðiaurës vakarus – Palokysèio Krivës kalnas. Eitvydaièiø mitologinis akmuo (1:14 pav.) (9 pav.) yra 0,6 km á pietryèius nuo kelio Laukuva–Treigiai, 0,35 km nuo A. Buènio sodybos, ðlapioje pievoje. Tai rausvas netaisyklingo trikampio formos natûraliai plokðèias granitas. Smailusis jo galas nukreiptas á ðiaurës vakarus. Akmens dydis 3,4–4,15 × 5,1 m, aukðtis – iki 1,6 m. Akmens virðuje, ðiaurës rytø pusëje, yra á kairiosios þmogaus pëdos atspaudà pa37 Pateikë Jonas Þilys, 69 m., Dargaliuose. Uþraðë naðus ádubimas, vadinamas Velnio pëV. Jocys ir V. Vaitkevièius, 2003 m. da, pietrytinëje dalyje – þenklai „V41“ 38 S t a t k e v i è i u s V. Ten pat, p. 5. 39 Archeologijos paminklo pasas. Uþpildë A. Poška (ar U41, 1141 [?]). Pasakojama, kad nak195[?] m., KPC AS. timis prie ðio akmens vaidenasi. Be to, 40 V. Jociui ir V. Vaitkevièiui akmens vietà 2003 01 24 parodë Alvydas Stanevièius, 63 m., Drukteiniuose. èia esàs paslëptas pinigø lobis42. XIX a. 41 Pateikë Juzë Pociûtë-Viðtartienë, 55 m., Palokysšioje vietovëje ribojosi Treigiø ir Eitvytyje. Uþraðë V. Jocys ir V. Vaitkevièius, 2003 m.; taip pat ðá akmená su pëda Drukteiniuose migdaièiø kaimø þemës. Uþ 0,8 km á ðiaulotai mena Liuda Dzindzeletienë, 65 m., Palokystyje. rës vakarus nuo Eitvydaièiø akmens yra Uþraðë V. Jocys ir V. Vaitkevièius, 2003 m. 42 Treigiø piliakalnis. S t a t k e v i è i u s V. Dëmesio verti akmenys , p. 6–7; V a i t k e v i è i u s V. Senosios Lietuvos ðventvietës , Gulbëse minimas kalnas, vadinap. 374; A l m o n a i t i s V., A l m o n a i t i e n ë J. Kur 43 mas Laume . Tikslesnë jo vieta nenuþemaièiai kryþiuoèiø laukë: Laukuva ir jos apylinkës, Þalioji Lietuva, 1999, nr. 20, p. 9. statyta. Atrodo, XIX a. Gulbëse dar bû43 S t a t k e v i è i u s V. Pagoniðkø apeigø vietos Ðila44 ta pievos, vadinamos Laumës lenke lës raj., Ðilalë, 1990, p. 27, LKD F32. 44 V. Jocio duomenys. (1:15 pav.). © www.llt.lt 108 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 7 pav. Drukteiniø akmens su pëda buvusi vieta (miðkelyje, kalvos papëdëje ið pietryèiø pusës). 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. 8 pav. Drukteiniø akmuo su pëda paruoðtas iðveþti. Apie 1960 m. A. Poðkos nuotr. KPC DC ng. 2730 9 pav. Eitvydaièiø akmuo ið ðiaurës vakarø pusës. 1991 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. © www.llt.lt 109 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I Ivoniðkiø k. bûta dviejø akmenø-stulpø (1:16 pav.), panaðiø á tuos, kurie stovëjo Kaðtaunaliuose (Stabakûlis) ir prie Padievyèio (Bernadinas). Apie Ivoniðkiø akmenis duomenø pateikia savo uþraðuose ir kun. A. Kaðarauskas. Apie ðià, matyt, gretimai stovëjusiø akmenø porà buvo pasakojama, kad tai medþiotojai, kurie ðventà dienà, sumos metu, ðaudë45. Analogiðkas padavimø siuþetas ir dviejø akmenø-stulpø pora yra iðlikusi Liukonyse (Ðirvintø r.). Kita akmenø-stulpø pora yra Noreikiðkëse (Prienø r.) (þr. 27 pav.). Ivoniðkiø akmenø likimas nëra tiksliai þinomas. P. Tarasenkos duomenimis, jie buvo perveþti á Volmerio dvarà Vëþaièiuose, kur vëliau dingo46. Taèiau komentuodamas tai, gydytojas B. Tallat-Kelpða ðià informacijà neigë47. Juodainiai. Tradiciðkai su senàja religija èia siejamas Skruzdikalnis, kitaip – Skruskalnis, Rûskalnis48 (1:17 pav.) (10 pav.). Ðiuos duomenis tenka vertinti kritiðkai, nes pirmà kartà iðvada apie tai, jog Skruzdikalnyje „bûta alkø“ yra padaryta remiantis vien tuo, jog èia buvo randama 45 „W nie wielkiej odlegùoúci w Iwoniszkach dwa sà takie granitowe pomniki, o których mówià, ýe angliø49. Tiesa, daug vëliau, 1975 m. uþto sà dwaj strzelcy, co zniewaýali dzieñ úwiæty“, „Blisko Iwoniszek sà dwa granitowe sùupy, o fiksuotas padavimas apie tai, jog „Skruzktórych mówià ýe to sà dwaj myúliwi przemiedikalnis – ðventa vieta; ten þmonës melsnieni w kamieñ za to iý úwiætego dnia w czasie davosi ir ðventà ugná kûrendavo“50. Ne masumy strzelali“ (B û g a K. Keli tautotyros maþmoþiau svarbu yra tai, jog netoli Skruskal- 46 þiai , p. 108, 114). „Susidomëjæs [A. Kaðarausko – V. V.] pastabonio gulëjo dabar jau suskaldytas akmuo mis apie retus senovës paminklus, dar 1924 metais vasaros laiku, norëjau juos paþinti geriau ir su pëda. buvau èion atvaþiavæs, bet stabakuliø jau niekur Skruskalnis yra 0,3 km á pietus neradau, negalëjo nieko apie juos pasakyti ir Ivoniðkiø dvaro nuomininkas, jau gana senai jame nuo kelio Juodainiai–Ræsèiai, 0,15 km á gyvenantis. Nieko nesuradæs, gráþau atgal. Sustovakarus–pietvakarius nuo kaimo kapijæs netoli Rietavo pas vienà ûkininkà ir pradëjæs niø (sg. 107), 0,1 km á pietus nuo Juojam pasakoti savo kelionës tikslà, ið jo suþinojau, kad prieð keletà metø ponas Volmeris tuos akmedainiø kapinyno (Av 2007). Skruskalnis nuveþæs á Vëþaièiø dvarà ir visi þmonës ëjæ niu vadinama keliais metrais uþ aplinþiûrëti tø nepaprastø akmenø. Turëdamas omenyje stabakulius, nuvykau á Vëþaièius, bet ir èia kinius laukus aukðtesnë ið rytø á vakarus jø neradau. Taip ir þuvo mûsø kraðte ádomûs ir einanti pailga, netaisyklingos formos reti Ivoniðkiø stabakuliai“ (Tarasenka P. Kelionë po Þemaitijà, Klaipëdos Þiniø priedas, 1925 12 20 smëlio kalvelë, kurios vakariná galà ðiau(nr. 294), p. 2; taip pat: T a r a s e n k a P. Akmerës–pietø kryptimi kerta kelias á kaimo niniai bûstai vëlëms. Stabakûliai-mengyrai, Jaunoji ganyklas. Bemaþ aukðèiausioje kalvos Karta, 1933, nr. 33, p. 552). 47 „< > esu pats Laukuvoj gimæs, augæs ir pasevietoje þiojëja 3 × 7 m dydþio, apie 1 m næs, rubeþiuojuos su Ivoniðkiø dvaru, bet nieko gylio imant smëlá iðkasta duobë. Nuo panaðaus nemaèiau ir negirdëjau < >“ (T a l lat-Kelpša B. Prie „Kelionës po Þemaitijà“, Klaièia atsiveria labai vaizdinga panorama pëdos þinios, 1926 02 03, p. 3). á rytus, pietryèius ir vakarus. Á vakarus 48 Þr.: V a i t k e v i è i u s V. Senosios Lietuvos ðventvietës , p. 387. ir pietvakarius nuo Skruskalnio, per Par49 K ë d a v i è i u s K. Juodainiai ir jø apylinkë, Gimpðës pelkæ, ëjo akmeninis kelias. Teigiatasai kraštas, 1938, nr. 3/4, p. 412. ma, jog tai ûkininkas Bitaris buvo pa- 50 Pateikë V. Lapë, 63 m., Juodainiuose. Uþraðë V. Statkevièius. Pateikëjo pastaba: „Sakiusi senelë“ daræs ðá kelià, kad þmonës, eidami á (S t a t k e v i è i u s V. Kraštotyrininko uþrašai, Ðila51 Laukuvos baþnyèià, neprisemtø batø . lë, 1975, p. 136, LIIR F1-919). Apie 0,25 km á pietryèius nuo 51 Pateikë Antanas Gedvilas, 71 m., Juodainiuose. Uþraðë V. Jocys ir V. Vaitkevièius, 2003 m. (VietoSkruskalnio ir á pietus nuo kaimo kapimis kelias buvæs „akmenimis iðdëtas“, vietomis teko ðokinëti nuo vieno akmens ant kito.) niø, Norbutiðke vadinamoje vietoje gu© www.llt.lt 110 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 10 pav. Vaizdas á Juodainiø paminklus ið ðiaurës: kairëje – kapiniø guotas, centre – Skruskalnis, maþai þymi pakiluma deðinëje – Juodainiø kapinynas. 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. lëjo akmuo su pëda (1:18 pav.). Tai bûta maþdaug 2 × 3 m dydþio, natûraliai plokðèio, kiek pasviro akmens. Viename jo gale Vykintas Vaitkevièius bûta gana didelio ádubimo, primenanèio kanopos ar pasagos su pateikëju Antanu þymæ ir todël vadinto arklio („kumelio“) pëda. Buvo pasakoja- Gedvilu Juodainiø k. ma, kad tai lenkai per 1863 m. sukilimà po ðiuo akmeniu paslëpë 2003 m. pinigus ir „áspaudë arklio pëdà“, kad vëliau ðá akmená surastø. V. Jocio nuotr. Menama, kad pranaðaudamas lietø ant ðio akmens visada atlëkdavæs „negraþus paukðtis su gûþiu“ ir gerdavæs vandená ið arklio pëdos52. Akmená suskaldë zimagorai, rinkdami akmenis senojo Þemaièiø plento tiesimui53. Atskirai minëtinas prie Juodainiø esantis Gaidþiokalnis, kitaip – Gardþiokalnis (1:19 pav.), atrodo, esàs Virðilø þemëje, 0,7 km á vakarus nuo kelio Laukuva– Tverai, Lygiøjø pievø ðiauriniame pakraðtyje, kanalizuoto Lendrupio deðiniajame krante, pamiðkëje, apsodintas eglaitëmis54. Kalva apie 15 × 20 m dydþio; apie jà pasakojama, kad „þmonës girdëjæ tenai naktá gaidþius giedant“55. Uþ 1,1 km á pietus nuo Gaidþiokalnio yra Juodainiø kapinynas (Av 2007), apie 1,8 km á ðiauræ – Ðiuraièiø piliakalnis (Ar 805). Kantautaliuose, Grinaveckiø þemëje, nurodomas Gojumi vadinamas kalnelis56 (1:20 pav.). Tikslesniø duomenø apie ðià vietà nëra. Kaštaunaliuose bûta akmens-stul52 LÞV: Juodainiai, Laukuvos vls. Anketà uþpildë po, vadinamo Stabo kûliu (1:21 pav.), S. Norkaitytë 1935 m. birþelio mën. Taip pat pateikë Antanas Gedvilas, 71 m., Juodainiuose. Uþraðë panaðaus á tuos, kokie stovëjo IvoniðV. Jocys ir V. Vaitkevièius, 2003 m. Plg.: anot kikiuose ir prie Padievyèio. Áspûdþius ið tø ðaltiniø, akmuo buvo su karvës pëda (pateikë kelionës á Kaðtaunalius (XIX a. èia bûta V. Lapë, 63 m., Juodainiuose. Uþraðë V. Statkevidar tik Pakapës vienkiemio – V. V.) savo 53 èius. Statkevièius V. Kraštotyrininko uþrašai, p. 136). S t a t k e v i è i u s V. Dëmesio verti akmenys , p. 9–10. uþraðuose pateikë kun. A. Kaðarauskas. 54 Pateikë Antanas Gedvilas, 71 m., Juodainiuose. Uþraðë V. Jocys ir V. Vaitkevièius, 2003 m. Anot jo, ðioje vietovëje, aukðtai iðkilusia55 Këdavièius K. Juodainiai ir jø apylinkë , p. 412. me vaizdingame lauke, yra pastatytas 56 LÞV: Kontautaliai, Laukuvos vls. Anketà uþpildë A. Pipiraitë 193[?] m. milþiniðkas, sieksnio (2,13 m – V. V.) © www.llt.lt 111 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 11 pav. Kaðtaunaliø Panø suolas ið ðiaurës pusës. 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. aukðèio granito stulpas, vadinamas Stabo kûliu (Stâba kûù’s). Pasakojama, kad tai akmeniu pavirtæs þmogus. Anksèiau akmenyje dar buvæ jo dirþo ir skrybëlës (kapelusz) þymës. Kitokiø þenklø ar raidþiø ant akmens nesà. Nuo ðio akmens visas aplinkinis laukas vadinamas Stabakûle (Stabakulç). Kadangi lauke þmonës randà þmoniø griauèiø ir ávairiø senienø, kun. A. Kaðarauskas spëjo, kad Stabo kûlis – tai greièiausiai paminklas, pastatytas senovës mûðio (ir kartu, þuvusiøjø kariø kapiniø – V. V.) vietoje57. Vëlesnis akmens likimas neþinomas. 1938 m. spaudoje paskelbta nepatikrintø duomenø apie tai, jog Kaðtaunaliuose buvæ du (ar tik nepainiojama su Ivoniðkëmis – V. V.) akmeniniai Loto (Biblijos personaþas – V. V.) þmonës, kuriuos prietaringi vietos gyventojai uþkasæ á þemæ58. 1974 m. priešistoriná kapinynà Stabakûlës lauke tyrinëjo V. Statkevièiaus, o 1975 m. – L. Vaitkunskienës vadovaujamos archeologinës ekspedicijos. Nedideliame plote aptikta 40 griautiniø þmoniø kapø, bûdingø VII–VIII a. Þemaitijos etnokultûrinei srièiai59. Sprendþiant ið kitø atsitiktiniø radiniø (pvz., pasaginës segës atvyniotais galais), èia yra ir vëlesnio laikotarpio kapø, taèiau nei tikslios kapinyno ribos, nei viso chronologinio jo naudojimo laikotarpio nenustatyta. Uþ 0,2 km á ðiaurës rytus nuo Kaðtaunaliø kapinyno ir Stabakûlës lauko 57 „Na polach chaty Pakapis P. Pacewicza w oko(tiesa, pastarasis pavadinimas visø selicy Kosztownalach par. Ùawkowskiej na 3 wiorsty na S od Ùawkowa po drodze z tego ostatniego niai pamirðtas), yra vadinamasis Panø do wsi Druktejn, jest wynioùe, górujàce nad caùà suolas (1:22 pav.; 11 pav.). Kun. A. Kaðaokolicà pole, gdzie obficie wykopujà szkielety ludzrausko uþraðuose apraðytos bent kelios kie zgniùe i niedogniùe < >. W sàsiedstwie jest góra Kartuwiu kaùns. Na samem polu jest ogMergø (kitaip – Panø) suolais vadinaromny blok granitu w ksztaùcie sùupa postawiomos Þemaitijos kalvos, taèiau Kaðtaunany, na sàýeñ wysoki i nazywa siæ Stâba kûù’s, a pole Stabakulç. Jest podanie ýe to czlowiek przeliø Panø suolo tarp jø nëra. Taip vadimieniony w kamieñ i niby dawniej znaã na nim namas ið rytø á vakarus nusidriekusios byùo ramiona i kapelusz. Teraz juý przez czas rozwalony. Jest on najpewniej pomnikiem na placu pailgos aukðtumos ðiaurinis pakraðtys bitwy < >. Pole [w Pakapiu – V. V.] z trupa(ten pat ásikûrusios kaimo sodybos, ðià mi i kamieñ w ksztaùcie pomnika bez ýadnych znaków i liter“ (Bûga K. Keli tautotyros maþmoaukðtumà ið pietø lenkia kelias á Kaðþiai , p. 108, 109). taunalius, kelio Laukuva–Ðilalë atðaka). 58 Graþiûnas P. Laukuvos istoriniai paminklai, Lietuvos aidas, 1938 10 26, p. 6. Panø suolas apaugæs alksniais, lazdy59 Plaèiau þr.: Vaitkunskienë L. Kaðtaunaliø plokðnais, ten pat stovi kaimo vandentiekio tinis kapinynas, Lietuvos archeologija, Vilnius, 1984, t. 3, p. 79–93. bokðtas. Ðios aukðtumos ðiaurinis ðlai© www.llt.lt 112 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 12 pav. Kikoniø akmuo su pëdomis. Perverstas (?). 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. tas, vidutinio statumo ir status, siekia net 35–40 m aukðtá; pietinis – neþymiai pereina á likusià plynaukðtës dalá. Tik uþ 0,4 km á pietus nuo Panø suolo reljefas aukðtëja dar 10–15 m ir ten yra apylinkiø dominantë (188,1 m)60. Á ðiaurës rytus, ðiauræ ir ðiaurës vakarus nuo Panø suolo atsiveria ypatingai vaizdinga ir tolima panorama. Maþdaug uþ 1 km ðiaurës vakarø kryptimi yra Treigiø piliakalnis. Kaðtaunaliø apylinkëse (neþinia, á pietus ar á ðiauræ nuo kaimo – V. V.) kun. A. Kaðarauskas dar mini Gaidþio kalnà (Gajdþia kaùn’s) (1:23 pav.), kuriame vaidenasi. Kalnas turás praeityje suformuotas terasas61. Ði vieta nëra lokalizuota. Kikoniai. Tarp kraðtotyros apraðø Laukuvos gimnazijoje saugomas moksleivës B. Budginaitës uþraðytas pasakojimas apie Kikoniø akmená su dviem vaiko pëdomis ir maþa duobute tarp jø. Ten pat pateiktas ir padavimas: „Kaþkada tai seniai Kikoniø kaime gyvenæs toksai Kasparas. Jo þmona iðëjusi naktá, pamaèiusi, kaip nusileido ðviesybë. Be to, buvæ galima áþiûrëti, kad jinai ant rankø laikiusi kûdiká. Kità dienà ëjæ þiûrëti á tà „stebuklingàjà“ vietà ir akmens pavirðiuje radæ maþo vaiko pëdø áspaudus. Nuo to laiko þmonës bijojæ net artyn prieiti prie to akmens, galvodami, kad tenai yra „stebuklø apsireiðkimo“ vieta“62. 2003 m. nustatyta, kad akmuo (1:24 pav.) yra vaizdingoje vietoje (atsiveria panoramos á rytus ir á ðiauræ), 0,94 km á pietvakarius nuo kelio, jungianèio senàjá Þemaièiø plentà su Laukuvos–Kvëdarnos keliu, 0,55 km á pietryèius nuo kai- 60 Atrodo, bûtent ðià kalvà Stabakûlës lauko „kaimo kapeliø (sg. 1), senkelio tarp senojo mynystëje“ kun. A. Kaðarauskas vadina Kartuviø kalnu: „W sàsiedstwie jest góra Kartuwiu kaùns“, Þemaièiø plento ir vieðkelio Laukuva– „Kartuwiu kaùns panujàca góra, z której widok Kvëdarna rytinëje pusëje, 10 m á ðiaurës na kilka mil“ (Bûga K. Keli tautotyros maþmoþiai , p. 108, 109). rytus nuo lauko kelio á Èësnø sodybvie61 „< > góra z krawædziami i miedzami nie od tæ atsiðakojimo ið senkelio, 40 m á pieorania < >“ (B û g a K. Min. veik., p. 108). tus nuo apleistos ir alksniais apaugu- 62 Pateikë Antanas Èësna Kikoniuose. Uþraðë B. Budginaitë, 9 kl. moksleivë (ið Kikoniø – V. V.) 1966 m. sios kûdros63. Pasakojama, kad prieð 63 V. Jocio ir V. Vaitkevièiaus lokalizuota pagal Eulalijos Girèytës-Ðikðnienës, 66 m., ir Stasio Ðikðniaus, melioracijà akmuo yra buvæs pievoje ar 72 m., gimusiø Kikoniuose, pasakojimà ir nubraikarklyne. Tai, kad dabar ant akmens neþytà planelá. Sutapo pateikëjø apibûdinta akmens vieta, jo forma ir spalva. simato aiðkiø ádubimø, t. y. pëdø, verèia © www.llt.lt 113 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I manyti, jog melioratoriai akmená galëjo kiek pastumti ir veikiausiai já pavertë kita plokðtuma. Akmuo smulkiagrûdis, rausvas su melsva ir balkðva priemaiðomis granitas, pailgas ið pietvakariø á ðiaurryèius, 0,33–0,65 × 1,2 m dydþio, á ðiaurës rytø pusæ persikreipæs (12 pav.). Aukðtis (storis) siekia 0,45 m (ðiaurës vakarinëje dalyje). Pietvakarinëje dalyje – iðskalda per visà akmens storá. Plokðtumoje þymesniø ádubimø nëra, tik ðiaurës vakarø kraðte – netaisyklingi, susikertantys ádubimai. E. Ðikðnienë prisimena: „Moèiutë pasakodavo, kad gyveno Girèç, ka ta Girèienë buva maèius, ka nusilçda ðviesybi, ir su maþu vaiku an rankø ana buva. Ir, skaituos, ten piedas palika an akmenia. Kaþkokia ðviesybi nusilçda á ton vietà i palika piedas: didesnie i maþesnie. Buva karklynuks tuoks ðmuots, tas akmû vidurie. Mes, vaikâ, ten çdavuom i çdavuom. Tuokias pailgas, paskiau apkerpieji jau labâ piedikes“64 („dvi piedikes ir lazduos dûriuks par vidurá jø“)65. Marijona Mockienë (Tumosaitë), gyvenusi Apie 1 km á vakarus ir pietvakarius nuo Kikoniø Kikoniø k., mirusi 1959 m. akmens su pëdomis, dabar numelioruotuose laukuose 80 m. amþiaus. Artimiesiems nurodomas Velniaraistis66 (1:25 pav.). Tikslesniø duo- pasakojo padavimus menø apie ðià vietà nëra. apie akmená. Ið Eulalijos Padievytis. Paprastai šiame kaime, Dievyèio eþe- Ðikðnienës (Girèytës) ro rajone nurodoma ið karto keletas ðventvieèiø. Laikan- ðeimos albumo tis tikslumo, Padievyèiui tektø priskirti tik kelias ið jø, o svarbiausias (Dievyèio eþerà, kalnà bei Ðventupá) – Ðiauduvai. 64 Pateikë Eulalija Girèytë-Ðikðnienë, 66 m., gimusi Kikoniuose, dabar gyvenanti Juodainiuose. UþraBeje, padavimai pasakoja, kad ðë V. Jocys ir V. Vaitkevièius, 2003 m. (Girdëta ið moèiutës Marijonos Tumosaitës-Mockienës, gyPadievyèio lauke, á ðiauræ nuo Dievyèio venusios Kikoniuose, sulaukusios 80 m. ir mirueþero (ið to paties lauko esàs kilæs ir sios XX a. viduryje.) Laukuvos pavadinimas – V. V.) buvo 65 Pateikë Stasys Ðikðnius, 72 m., gimæs Kikoniuose, dabar gyvenantis Juodainiuose. Uþraðë V. Jocys pastatyta pirmoji nedidelë baþnyèia, kuir V. Vaitkevièius, 2003 m. rá laikà veikusi net kartu su senàja ðvent- 66 Respublikinio þemëtvarkos projektavimo instituto sudaryti Ðilalës rajono kolûkiø þemëlapiai viete ant Dievyèio kalno67. V. Statkevi(M 1:10 000). èiaus duomenimis, 1773 m. ið Padievyèio 67 „Z drugiej strony jeziorka, tuþ naprzeciw góry Diwwitis, na mniejszej górze byl stary Ùawkow, gdzie ði medinë baþnyèia buvo perkelta á Laustaù pierwszy w tej okolicy koúciol chreúcianski kuvà, jos vietoje vëliau buvo pastatyti budowany i od tego niby nazwany od pogan ziomketuri mediniai kryþiai68. ków þe na otwartym polu úwiàtynià wystawili, gdy tym czasem drudzy ich bracia dùugo jeszcze Kun. A. Kaðarausko uþraðuose prie podobno po zaprowadzeniu chreúciañstwa naweù, Padievyèio (tiksliau – tarp Padievyèio ir w lesie na miejscu Diewa-wieta swoim Bogom ogieñ Znicz palili“ (B û g a K. Ištraukos , p. 136a). Pakapio vienkiemio, ðiandieniniø Kað68 Statkevièius V. Padavimai apie Ðilalës rajono artaunaliø vietoje – V. V.) minimas akmuocheologijos paminklus, Šilalë, 1987, p. 107, LKD F32-64; Plg.: Juzumas V. Þemaièiø vyskupija , p. 84. stulpas, vadinamas Bernardinu (Berna© www.llt.lt 114 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 13 pav. Payþnio Pakievës kalnas ið ðiaurës vakarø pusës. 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. dyns)69 (1:26 pav.). Visus vëlesnius pasakojimus apie ðá akmená, kurie „atkelia“ já á Dievyèio kalno papëdæ (ir kartu – Ðiauduvà)70, tenka vertinti kritiðkai. Bernardinà 1855 m. suskaldë darbininkai, dëdami pamatus Ðiauduvos dvarininko Svirtûno kluonui (odryna). Duomenø apie tai, jog ðio akmens dalis „su tam tikromis þymëmis“ 1938 m. ten dar buvo matoma71, patikrinti neámanoma. Payþnio Pakievës, kitaip – Pakievio, kalnas (1:27 pav.) yra 1,1 km á pietus nuo kelio Ðiauduva–Pykaièiai, 0,8 km á ðiaurës vakarus nuo kelio Payþnys–Tûbinës, Yþnës tvenkiniø apsuptyje. Kalnas dominuoja apylinkëje (174,9 m) (13 pav.), pailgas ið ðiaurës vakarø á pietryèiø pusæ, virðus apie 60 × 100 m ploto, kiek iðkiliu pavirðiumi, apsodintas puðelëmis. Ðlaitai vidutinio statumo ir nuolaidûs, 10–12 m aukðèio. Kalno pietrytinëje papëdëje bûta plokðèio Velnio akmens72. Atrodo, kad á pietryèius nuo Pakievës kalno esanti aplyginta kalva vadinama Pakievuku. Pasakojama, kad Pakievæ ir Pakievukà atneðë ir numetë Velnias73. Apie 1 km á pietryèius nuo Pakievës kalno yra priešistorinis Payþnio kapinynas. 69 „Czwarty podobny w sàsiedstwie sùup granitowy Palokystis. Ávairûs ðaltiniai pateinazwany Bernadyns, byù blisko Podewicia, ale w kia duomenø apie Palokysèio akmená 1855 r. uýyty zostaù na podwaliny odryny P. Swirtuna w Szawdowie“, „Byù podobny granit miæsu pëda74 (1:28 pav.). Tenka pripaþinti, dzy Podewiciem a Pakapis zwany Bernadyns, ale kad jie gana prieðtaringi, neaiðku, ar juouýyty zostaù na fundament odryny Swirtuna w Szawdowie 1855 r.“ (Bûga K. Keli tautotyros maþse kalbama apie vienà ir tà patá akmená moþiai , p. 109, 114). (galbût ásipainioja ir gretimø Druktei- 70 Plg. S t a t k e v i è i u s V. Dëmesio verti akmenys , p. 21; V a i t k e v i è i u s V. Senosios Lietuvos ðventniø akmuo su pëda?). Yra 1960 m. A. Poðvietës , p. 417–418. 71 kos darytos Palokysèio akmens su pëGraþiûnas P. Laukuvos istoriniai paminklai , p. 6. 72 V. Statkevièiaus vedama Kultûros paveldo insdom fotonuotraukos75 (14, 15 pav.). Nëpekcijos þvalgomoji ekspedicija 1994 m. akmens ra galutinai aiðku, ar tas pats akmuo savo vietoje nerado. Jo likimas neþinomas. 73 V a i t k e v i è i u s V. Senosios Lietuvos ðventvietës , pateko á Palokysèio mokyklos alpinariup. 422–423; taip pat pateikë Jonas Þilys, 69 m., mà ir dabar yra laikomas mitologiniu Dargaliuose. Uþraðë V. Jocys ir V. Vaitkevièius, 2003 m. Palokysèio akmeniu. 74 Plaèiau þr. Vaitkevièius V. Min. veik., p. 426–427. Palokysèio Krivës (tarmiðkai – 75 Archeologijos paminklo pasas. Uþpildë A. Poðka 1960 06 28, KPC AS. Krevës) kalnas (1:29 pav.) minimas jau 76 LÞV: Palokystis, Laukuvos vls. Anketà uþpildë J. Be76 prieškariu , taèiau buvo lokalizuotas tik niulis 1935 m. rugsëjo mën.; taip pat: VK (1969). 77 Pateikë ir vietoje parodë Juzë Pociûtë-Viðtartie2003 m. Vieta taip vadinama „ið senø në, 55 m., gyv. Palokystyje. Uþraðë V. Jocys ir 77 V. Vaitkevièius, 2003 m. senoliø“ , yra 0,8 km á ðiaurës rytus nuo © www.llt.lt 115 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 14 pav. Palokysèio akmuo su pëdomis. 1960 m. A. Poðkos nuotr. KPC DC ng. 2712 15 pav. Palokysèio akmens ádubimaipëdos. 1960 m. A. Poðkos nuotr. KPC DC ng. 2712–13 magistralës Vilnius–Klaipëda, 0,58 km á rytus nuo J. Viðtartie- 16 pav. Palokysèio nës sodybos, bevardþio (?) Lokystos intako kairiajame krante. Krivës kalnas Kalnas pailgas ið ðiaurës á pietus. Ðiaurës pusëje apaugæs ber- ið pietvakariø pusës. þais ir lazdynais, pietø – nuartas (16 pav.). Virðuje kalnas ga- 2003 m. na lygus (taip pat buvo artas?), po truputá þemëja á ðiaurës V. Vaitkevièiaus pusæ, siekia 10–16 × 80 m plotà. Ðlaitai pietø pusëje nuolaidûs, nuotr. vakarø ir ðiaurës – vidutinio statumo, rytø – statûs, leidþiasi á upelá, siekia 15 m aukðtá. Vieta vaizdinga, taèiau aukðèiu nedominuoja apylinkëje. 0,57 km á pietryèius nuo Krivës kalno yra Drukteiniø akmens su pëda vieta. Rieðketø Raganos kalnas (1:30 pav.) yra 1 km á rytus nuo kelio Laukuva– Tverai (per Apvarðuvà), 0,85 km á vakarus nuo Parðeþerio, 0,3 km á ðiauræ nuo Strikienës sodybvietës, Eþerpelkës ðiaurës vakarø pakraðtyje. Kalnas kiek pailgas ið rytø á vakarus, iðkiliu, ariant aplygintu, apie 30 × 30 m dydþio virðumi. Rytø ir pietø pusëse ðlaitai nuolaidûs, apie 3–4 m aukðèio, vakarø – statûs, apie 25 m, besileidþiantys á pelkëtas þemumas, ðiaurës – vidutinio statumo, apie 15 m (17 pav.). Kalno vakarinæ papëdæ ðiaurës–pietø kryptimi kerta lauko kelias Rieðketai–Vaitkaièiai. Ðio kelio rytinëje pusëje, kalno ðlaite, þiojëja senø bulviarûsiø duobës, urvus kasa þvëreliai. Pasakojama, kad ðalia Raganos kalno gyveno moteris, kuri pakerëdavusi karves. Nuo to kilæs vietos pavadinimas78. Galima pridurti, jog ávairûs kiti duomenys Rieðketø Raganos kalnà sieja su kitomis taip pat vadinamomis Ðilalës–Telðiø kraðto ðventvietëmis. Tai verèia manyti, kad praeityje èia galëjo bûti ðvenèiama Kupoliø (vëliau – Ðv. Jono) ðventë. Beje, apie 78 Statkevièius V. Pagoniðkø apeigø vietos , p. 30. © www.llt.lt 116 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 17 pav. Rieðketø Raganos kalnas ið pietø pusës. 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. 18 pav. Rupðiø Alkkalnis ið rytø pusës. 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. 0,1 km á ðiauræ ir ðiaurës vakarus nuo Raganos kalno, lomoje (jà skersai taip pat kerta kelias Rieðketai–Vaitkaièiai), ið seno stovëjo koplytstulpis su „ðventu Jonuku“79 (veikiausiai šv. Jonu Krikštytoju – V. V.). Pro èia Vaitkaièiø gyventojai vaþiuodavæ á Poþerës baþnyèià. Rupðiø Alkkalnis (1:31 pav.) minimas prieškariu80, lokalizuotas 2003 m. Yra 0,8 km á ðiaurës rytus nuo Stoniø kelio, atsiðakojanèio ið senojo Þemaièiø plento, 0,5 km á vakarus nuo Plunksniø (Rupðiø) kaimo kapiniø (sg. 211), 0,1 km á rytus nuo A. Geðtautienës sodybos. Tai atskiras, ðiaurës–pietø kryptimi pailgas kalnas artu, nuskleistu, á ðiaurës vakarus ir vakarus kiek nuolaidëjanèiu, apie 40 × 100 m dydþio virðumi (èia sukastas ir vienas naujas kapèius). Ðlaitai vidutinio statumo ir statûs, apie 8 m aukðèio (18 pav.). Alkkalnio ðiaurës rytø papëdëje yra ðlapia pieva su gyvu ðaltiniu, ið kurio vanduo nuteka kanalu, juosianèiu Alkkalná ið ðiaurës ir vakarø. Padavimø apie ðià vietà neuþfiksuota. Uþ 0,3 km á ðiauræ nuo Alkkalnio yra Stoniø Ðventpelkë. Sauliðkës ðventvietë, suteikusi pavadinimà ðiai gyvenamajai vietai, faktiðkai jau sunaikinta. Saulës kalno vieta (1:32 pav.) yra 0,55 km á ðiaurës vakarus nuo kelio Laukuva–Varniai, 0,45 km á ðiauræ–ðiaurës rytus nuo Dargiø gamybinio 79 Raganos kalnà nurodë ir duomenis pateikë Elena komplekso, pelkëto miðko ðiaurës rytø Stancelaitë-Bytautienë, 77 m., gimusi Girvainiuopakraðtyje. Kolûkiø metais tiesiant kese, dabar gyvenanti Rieðketuose. Uþraðë V. Jocys V. Vaitkevièius, 2003 m. lius, ðá didelá, atskirà, tarp pelkëtø ly- 80 ir LÞV: Rupðiai, Kaltinënø vls. Anketà uþpildë S. Prialgauskienë 1935 m. birþelio mën. gumø iðsiðovusá kalnà imta kasti þvy© www.llt.lt 117 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 19 pav. Sauliðkës Saulës kalno likuèiai ið ðiaurës vakarø pusës. 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. rui. Darbininkø nesulaikë tai, jog kasant buvo rasta þmoniø kaulø, veikiausiai ið naujøjø laikø kaimo kapeliø (taip pat minimos ir prieðistorinës senienos81). Dabar likæs kalno pietinis pakraðtys yra pailgas ið ðiaurës vakarø á pietryèius, 6–8 × 30 m dydþio, staèiais, 5–6 m aukðèio ðlaitais (19 pav.). Èia stovi 1991 m. pastatytas medinis kryþius su uþraðu „Neþinomø sielø pagerbimas“82. Uþ 1,2 km á vakarus nuo Saulës kalno yra Reistrø (Sietuvos) kûlgrinda, 2 km á vakarus ir pietvakarius – Burbiðkiø archeologijos paminklø kompleksas. Siauteliø Laumës kalnas (1:33 pav.) yra 0,75 km á pietryèius nuo kelio Kvëdarna–Laukuva, 0,1 km á vakarus nuo kelio á Ðeruèius atsiðakojimo ið minëto kelio, 0,2 km á pietvakarius nuo deðiniojo Lokystos kranto. Tai apie 40 × 100 m dydþio vidutinio statumo kalva, 12–14 m aukðèio ðlaitais nuo Lokystos pusës83. Kalvos paðlaitëse buvæ randama vadinamøjø „laumës papø“. Vietos þmonës èia rinkdavosi ðvæsti Joniniø, degindavo lauþus. „Pasakojama, kad ten gyveno laumës ir tas vardas nuo jø kilæs“84. Selvestrø kapiniø kalva (1:34 pav.) taip pat siejama su senàja religija, taèiau tikslesniø duomenø apie tai nëra85. Stoniai. Tarp Stoniø, Baravykø ir Baubliø, 1,3 km á ðiauræ ir ðiaurës rytus nuo kelio á Stonius atsiðakojimo ið senojo Þemaièiø plento yra didelis ðiaurës–pietø kryptimi nusidriekæs pelkëtas duburys, vadinamas Šventpelke86 (kartais – Ðvempelke, Ðvenpelke) (1:35 pav.) (20 pav.). Duburys plyti maþdaug 10 ha plote, rytinis ir vakarinis jo ðlaitai vidutinio statumo ir statûs, siekia 15–18 m aukðtá. Pietiniame gale krantas nuolai© www.llt.lt V. Jocio duomenimis, kasant þvyrà rastas surûdijæs durklas ir kiti radiniai. 1980 m. papasakojo Jonas Eþerskis, gim. 1962 m. Uþraðë V. Jocys. 82 Nuostabu yra tai, jog net ir ðiuos Saulës kalno likuèius kolûkis buvo pritaikæs savo reikmëms: árengtas uþvaþiavimas byloja, jog sunkveþimiai atvaþiuodavæ ant kalvelës ir ið virðaus versdavæ bulves ant mediniø kratytuvø, nukreiptø á kitas maðinas apaèioje. Ðiuos ir kitus duomenis apie Sauliðkæ pateikë Joana Eþerskienë, 66 m., gimusi Reistruose, dabar gyvenanti Dargiuose (buv. Sauliðkëje). Uþraðë V. Jocys ir V. Vaitkevièius, 2003 m. 83 Dr. D. Barono duomenys (1992 m.). 84 LÞV: Siauteliai, Laukuvos vls. Anketà uþpildë J. Beniulis 1935 m. Pateikë K. Jucius, per 80 m., Siauteliuose. 85 Þr.: Vaitkevièius V. Senosios Lietuvos šventvietës , p. 407. 86 „Szwentpelkis, bagno kryniczne, w okach którego ùowià niby i strzelajà ryby ogromne, miædzy wsiami Rupsziu, Baublu yr Barawiku parafii Koùty niañskiej“ (B û g a K. Keli tautotyros maþmoþiai , p. 110). 81 118 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 20 pav. Stoniø Ðventpelkë ið rytø pusës. 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. desnis, ðiauriniame – su nedideliu „tarpekliu“ tarp plynaukðèiø. Ið Ðventpelkës iðteka Ðventupukas. „Pasakojama, kad senovëje [èia] buvo eþeras, vaþiavo kunigas pas ligoná su Ðvè. Sakramentu ir nuskendo“87. Ðventupukas iðteka ið Ðventpelkës ir teka ðiaurës–ðiaurës vakarø kryptimi; uþ 1 km daro lankstà á pietvakarius ir dar uþ 1 km ið deðinës áteka á Rungio upelá. 0,9 km á ðiaurës vakarus nuo jø santakos dunkso Bilioniø piliakalnis Ðventkalnis (Ar 1042). Uþ 0,3 km á pietus nuo Stoniø Ðventpelkës yra Rupðiø Alkkalnis, 0,7 km á rytus – prieðistorinis Baravykø kapinynas (Ar 1324), 1,5 km á rytus – Ðakiø pilkapiai (Ar 1631), 1,5 km á ðiaurës rytus plyti senas Laumenø kaimas. Šiauduva. Èia yra garsiausia apylinkiø ðventvietë. Nëra abejonës, kad Dievyèio (vietos tarme – Dyvyèio) ðventvietës garsà lëmë ne vien graþus eþeras ar aukðtas kalnas. Ir vienø, ir kitø galima rasti dar ir kitose ðio kraðto vietose. Lemiamos reikðmës tam, matyt, turëjo svarbus ðventvietës religinis, ið dalies galbût ir Ðiauduvos administracinis vaidmuo naujai- 87 LÞV: Rupðiai, Kaltinënø vls. Anketà uþpildë S. Prialgauskienë, 1935 m. rugsëjo mën. Pateikë Stepas siais amþiais. Radavièius, per 80 m., gyv. Rupðiuose. Plg.: „Sakç, Dievyèio eþero (1:36 pav.) plotas ka klebons su Ðvinèiausiu nuskenda“ (pateikë Elena Petroðienë, 74 m., gyv. Baravykuose. Uþraðë V. Josiekia 33 ha, gylis – 15 m. Pietryèiø cys ir V. Vaitkevièius, 2003 m.). „Saka yr kada tai pusëje jo apyeþeris pelkëtas, ið èia iðsenuovëj klebonas [nuskendæs]. Vaþiavo kalëdot, rogëm vaþiava (gal ið Kaltinënø) ir nuskenda“ (pateka Yþnë (Akmenos intakas), o pietvateikë Bronë Viliuðienë, 61 m., Stoniuose. Uþraðë kariuose – áteka Ðventupis. PavadiniV. Jocys ir V. Vaitkevièius, 2003 m.). „Man baba mas Dyvytis – senas, paliudytas jau pasakoje, ana neþinoje, bet girdiejusi buva, kad paðventint þmuogaus vaþiavo kunigs, ar ko, ir nu1563 m. dokumente („a przy siole Antskenda. Dël to pavadinta, skaita, Ðventpelkis“ (pawerszmenupie iest Jeziorko nazwane Diteikë Angelë Geðtautienë, 46 m., gimusi Baubliuowicze“)88. Kaip argumentuotai parodë ið se, dabar gyvenanti Plunksniuose. Uþraðë V. Joapylinkiø kilæs kalbininkas V. Grina- 88 cys ir V. Vaitkevièius, 2003 m.). Jokûbo Laskovskio dokumento, raðyto Gulbëse, veckis, Dývytis sudarytas iš þodþio die1776 m. nuoraðas (LVIA SA 14565, l. 451–455; uþ nuoraðà dëkojame V. Jociui). vas su priesaga -ytis. Norminti reikëtø © www.llt.lt 119 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I Diìvytis89. XIX–XX a. istorinë tradicija (taip pat liaudies etimologija ðiandien) Dyvytá kildina ið þodþiø dievo vieta90 arba plaukianèiu debesiu-eþeru „pasidyvyjusio paukštelio“91. Dievyèio ðventumas padavimuose aiðkinamas ávairiai (plg. „Dievas já paðventæs“)92. Daug ir ávairiai buvo pasakojama apie Dievyèio eþere paskandintas dievø statulas ar turtus (plg.: ávedus krikðèionybæ, á eþerà buvusi nuversta akmeninë Perkûno statula)93. Ðie padavimai trumpai paminëti XIX a. pabaigos lietuviškoje 89 Grinaveckis V. Dël kai kuriø vietovardþiø kilspaudoje94, savo ruoþtu vëliau tapo pamës, Lietuviø kalbotyros klausimai, 1960, t. 3, p. 321– 322; Grinaveckis V. Laukuva , p. 53. Plg.: Va grindu Maironio poetiniam kûriniui na gas A. Lietuviø hidronimø etimologinis þodynas, 95 „Dyvitis“ . Apskritai, L. Kðivickio þoVilnius, 1981, p. 86. Ádomios paralelës prûsuose: Vëluvos apylinkëse kaimas Padevyèiai (Podewyten, dþiais tariant, apie eþerà ir kalnà buvo 1404; vok. Podewitten, rus. Malinovka), taip pat Depasakojama daug stebuklø (ìíîæåñòâî witte (1331 m., miškas Semboje), Dewythen (1366 m. Galindijoje) (Grinaveckis V. Dël kai kuriø vieto÷óäåñú)96. Prie to dar galima pridurti ir vardþiø kilmës , p. 321–322; Pëteraitis V. Maþonepatvirtintus pasakojimus, jog skersai sios Lietuvos ir Tvankstos vietovardþiai, Vilnius, 1997, eþerà jo dugnu einàs akmenimis grástas 90 p. 277). Plg. B û g a K. Ištraukos , l. 136a; Ê ð æ è â è ö kelias (nepainioti su kûlgrinda Payþnio ê è é Ë. Æìóäñêèå ïèëêàëüíèñû , c. 90. 91 B û g a K. Min. veik., l. 98a; LTR 2273/19. link – V. V.)97. 92 LTR 2273/92. Plg.: „Pats eþeras, kaip ir jo vanIð pietvakariø pusës á Dievyèio duo, laikomi pagarboje“ (Grinaveckis V. Laukueþerà áteka Šventupis98 (1:37 pav.). Jo van- 93 va , p. 54). J u z u m a s V. Þemaièiø vyskupija, p. 53; plg.: duo ilgai buvo nepaprastai vertinamas: „< > powiadajà, þe na lodzie widzieli w jezior„Ðventupá pramanë þmonës ðventa upimi dël to, kad jis bëga prieðinga linkme kitø upiø bëgimui [á rytus – V. V.]. Prieð [Pirmàjá pasauliná – V. V.] karà þmonës ateidavæ á já parsineðti vandens ligoniams, nuo kurio jie pasveikdavæ. Tà vandená laikydavæ kaip didþiausià brangenybæ < >“99. Tai, apie kà kalbama ðiame pasakojime, pirmiausia susijæ su Ðventupio versmëmis kelio Laukuva–Ðilalë vakarinëje pusëje, á pietus nuo Ðiauduvos autobusø stotelës (21 pav.). Pasakojama, jog èia buvusi „apierø vieta“, èia vaidilutës kûrenusios ðventàjà ugná100. Ðventupio versmës tryðko gana dideliame plote (ten pat gulëjo trys akmenys), vanduo tekëjo rytø kryptimi. Dabar ði vietovë numelioruota. Ðventupio kanalo ilgis á rytus nuo kelio Laukuva–Ðilalë siekia vos kelis ðimtus metrø. Toliau Ðventupis (Ðiauduvos gyvenvietës ribose) keturiose vietose yra uþtvenktas101. © www.llt.lt ku tegoþ imienia baùwana zatopionego“ (Bûga K. Iðtraukos l. 136a); taip pat: Ê ð æ è â è ö ê è é Ë. Æìóäñêèå ïèëêàëüíèñû , c. 90; LTR 2273/18; Statkevièius V. Archeologijos paminklai , p. 281. 94 Þr. Vaitkevièius V. Senosios Lietuvos ðventvietës , p. 416. 95 „Nuo Alkø ir Piliakalnio, – susimàstæs pasakiau: – Veþk mane pro Aukðtagirá ir pas Dyvitá veikiau.“ „Ar ne aukso uþþavëto sveikas ten ieðkot manai? Daugel èia dabar ponybës kaþko lankosi daþnai. Bet ne kalne, karalaitës nugramzdintame dvare, – Auksas èia kaip ir Girgþdutëj uþþavëta eþere [ ]. Turi Dyvitis daug turtø, daug uþburtø paslapèiø: Daugel pasakø senovës!.. ir ðio meto atminèiø!..“ (M a i r o n i s . Raštai, Vilnius, 1987, t. 1, p. 207–209). Galimas dalykas, Maironis ðiose apylinkëse lankësi, nes nelabai toli buvusiame Dungeriø dvare mëgdavo lankytis (K u d a b a È. Kalvotoji Þemaitija, Vilnius, 1972, p. 126). 96 Êðæèâèöêèé Ë. Æìóäñêèå ïèëêàëüíèñû , c. 90; K r z y w i c k i L. Ýmudê staroýytna. Dawni Ýmudzini i ich warownie, Warszawa, 1906, p. 19. 97 V. Statkevièiaus duomenys; taip pat pateikë Kazys Kundrotas, 60 m., gimæs Ðiauduvoje, dabar gyvenantis Klaipëdoje. Uþraðë V. Vaitkevièius, 1995 m. 98 „Jest rzeczka pod górà Szwentupis < >“ (B û g a K. Ištraukos , l. 136a). 99 Pateikë Tadas Tallat-Kelpða, 45 m., Padievytyje. Uþraðë J. Tallat-Kelpða, 1939 m., LTR 2273/20. Cituojama pagal: Eþeras ant milþino delno. Lietuviø liaudies padavimai, Vilnius, 1995, p. 172. 100 Pateikë Kazys Kundrotas, 60 m., gimæs Ðiauduvoje, dabar gyvenantis Klaipëdoje. Uþraðë V. Vaitkevièius, 1995 m. 101 Tad nenuostabu, kad baigiamas pamiršti ir šio upelio pavadinimas. 120 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 21 pav. Ðiauduvos Ðventupio versmiø vieta ið ðiaurës pusës. 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. 22 pav. Dievyèio eþeras ir kalnas (tolumoje) ið ðiaurës vakarø pusës. 1936 m. V. Ramanausko nuotr. KPC DC ng. 2289 Dievyèio eþero vakarinëje pakrantëje, ties senojo kelio Laukuva–Ðilalë vingiu, yra Velniarage arba Velniaragiu (1:38 pav.) vadinamas nedidelis aukðtumos kyðulys (senkelis, kildamas pietvakariø kryptimi arba leisdamasis á ðiaurës rytus, kerta já skersai). Velniaragës vietovardis gerai þinomas, taèiau jo kilmës aiðkinimø neuþfiksuota. Anot Tallat-Kelpðø giminës atstovø, Velniaragës tæsinys – apie 10–12 m vidutinio statumo ðlaitu iðkylanti ir ðiaurës–pietø kryptimi nusidriekianti aukðtuma – vadinamas Aukø kalnu (1:39 pav.). Ant Aukø kalno senovëje buvusios deginamos aukos102. Aukðèiau uþ kitus ðioje apylinkëje prie Dievyèio eþero iðkyla Dievyèio (Dyvyèio) kalnas (187,3 m) (1:40 pav.; 22 pav.). Kalnas tradiciškai laikomas piliakalniu103, taèiau veikiausiai turëjo ne gynybinæ, o religinæ paskirtá104. Tà tvirtino 102 Pateikë Tadas Tallat-Kelpða, 45 m., Padievytyje. jau L. Kðivickis, iðþvalgæs ir todël gaUþraðë J. Tallat-Kelpða, 1939 m., LTR 2273/20, 21. lëjæs palyginti daugelá Vidurio Þemai- 103 Plg.: Lietuvos archeologijos atlasas. Piliakalniai, Vilnius, 1975, t. 2, p. 120. tijos piliakalniø ir alkakalniø105. Lieka 104 Plg.: „< > góra úwiæta Diwitis“ (Bûga K. Keli tautotyros maþmoþiai , p. 109), „w lesie na miejscu tik pridurti, kad ið tikrøjø savo dydþiu Diewa-wieta < >“ (Bûga K. Ištraukos , l. 136a). ir aukðèiu Dievyèio kalnas, nenusileis„Góra zwana Dewajte. Wedùug podañ miejscodamas garsiesiems Þemaitijos piliakalwych, sprawowano na niej za czasów pogañskich ofiary bogom i stàd dano jej nazwæ Dewajts kaùnas, niams (dalá jø netgi pranokdamas), to jest boska góra“ (B u s z y n s k i I. Opisanie , neiðlaikë piliakalniams bûdingø fortip. 119). fikacijø komplekso. Taèiau, þinoma, tai 105 Plg.: „Ïåðåäú íàìè ìúñòî, ïðåæäå áûâøåå ñâÿùåííûìú; ãîðà áîæåñêàÿ, ñâÿòîå îçåðî, ñâÿòàÿ ðúêà nereiðkia, kad jis jø niekada ir negalëjo < >“ (Êðæèâèöêèé Ë. Æìóäñêèå ïèëêàëüíèñû , c. 91). turëti. XX a. pirmojoje pusëje èia taip © www.llt.lt 121 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I pat buvo pamëgta geguþiniø ir pasilinksminimø vieta. Teigiama, kad ant Dievyèio bajorija rinkosi á savo seimelius, turëjo tam reikalui skirtus suolus ið velënø106. Paskutiná kartà Dievyèio kalnas virðuje, atrodo, dar buvo tvarkomas pokario metais, árengta ten nedidelë estrada. Dievyèio kalno, kuris paskutinius 150 metø tikrai skendëjo miðke, iðvaizdà tiksliai apibûdinti nëra taip paprasta. L. Kðivickiui paèioje XX a. pradþioje kalnas atrodë milþiniðkas, gana taisyklingos formos keturkampis, kuris esàs tarytum dviejø aukðtø – pusiaukelëje ið ðiaurinës (nuo eþero) pusës, kylant á virðø atrodë esanti suformuota plati terasa, á kurià ið rytø ir vakarø ásirëþæ grioviai, palikæ tik gana siaurà lygø perëjimà (ñóõîé ïåðåøåéíèê)107. Galima pridurti, jog pagal topografinius þemëlapius, Dievyèio kalnas labiau primena iðtæstà trikampá, kurio statûs ðlaitai pakyla net 25–30 m. Kelias á kalnà eina ið pietø pusës ákypai ðlaito. 1854 m. spalio 11 d. kun. A. Kaðarauskas Dievyèio kalno virðuje paste- 106 Graþiûnas P. Laukuvos istoriniai paminklai , p. 6. bëjo kaþkokià simetriðkos formos ádubà Galbût tai V. Statkevièiaus 1975 m. Dievyèio kalno pakraðèiais pastebëtas 0,6 m aukðèio pylimas? ir prakasæs jos dugnà, suprato, kad tai (þr. Statkevièius V. Kraštotyrininko uþrašai, p. 82). tikras ugniakuras (istotnie zgliszcze) – pe- 107 Êðæèâèöêèé Ë. Æìóäñêèå ïèëêàëüíèñû , c. 91. lenø, susimaiðiusiø su anglimis ir smë- 108 Bûga K. Ištraukos , l. 136a–b; taip pat: „Kasant Dievyèio kalnà buvo rastos liekanos angliø“ (Ta liu, sluoksnis jame siekë pusæ sieksnio r a s e n k a P. Kelionë po Þemaitijà , p. 2). (= 1,05 m), giliau slûgsojo vien anglys 109 „W samej górze, uchodzàcej za úwiàtà, ma siæ sól znajdowaã, odkryù jà ýoùnierz i stale przyno(wægliszcze czarnejsza)108. Kitø duomenø siù gospodyni swojej po garúci. Gdy go „zapotrzebowali“ (odwoùali), przyniósù caly worek i obiecaù apie archeologinius objektus arba radipokazaã, gdzie siæ znajduje, gdy wróci, ale nie wrónius ðioje vietoje nëra. cil nigdy“ (Krzywicki L. Ýmudê staroýytna , p. 19). „Èçú îäíîãî ìúñòà íà ãîðú „âûõîäèòú äûìú“; áëàPrie L. Kšivickio uþraðytø pasaãîäàðÿ ýòîìó îáñòîÿòåëüñòâó, îíà ñëóæèòú îêðåñòkojimø apie tai, jog Dievyèio kalne yra íûìú æèòåëÿìú åñòåñòâåííûìú áàðîìåòðîìú. „Äûìèòñÿ, èñïóñêàÿ êëóáàìè äûìú, êàêú áóäòî áû druskos, o ið vienos Dievyèio kalno vieêòî-íèáóäü ðàçâîäèëú îãîíú. Åñëè äûìèòñÿ, òî áótos rûksta dûmai ir tai laikoma lietø praäåòú äîæäü; ÷úìú ñèëüíúå êëóáèòñÿ, òúìú ñèëüíúå naðaujanèiu þenklu109, su reikiamu kriáóäåòú äîæäú“ (Êðæèâèöêèé Ë. Æìóäñêèå ïèëêàëüíèñû , c. 90). Taip pat: „Prieð lietø ten vitiškumu galima pridurti kun. A. Kašasuomet kildavo rûkas. Kada reikëdavo ðienà, varausko uþraðytus pasakojimus, jog ant sarojø veþt, kada jau kyla rûkas, ir á 2–3 dienas bus lietaus. Ir tikrai, lyg ugná kas kûrentø, taip Dievyèio kalno pagonys lietuviai viekyla [dûmai]“. Pateikë Kazys Kundrotas, 60 m., nam ið dievø deginæ aukas ir ten pat gimæs Ðiauduvoje, dabar gyvenantis Klaipëdoje. buvæs sûrus ðaltinis, kur religiniais su- 110Uþraðë V. Vaitkevièius 1995 m. „Na górze Diwitis, gdzie pogañscy Litwini jametimais buvæ laikomi–penimi þalèiai110. kiemus Bogu ofiary palili < >. Byla tam krynica (jak wieúã niesie) gdzie wæþów hodowano w Miðke á ðiauræ–ðiaurës rytus nuo Diecelu religijnem. Dotàd wspominajà o jakiejs kryvyèio kalno augo eglë, kurià, matyt, dël nicy sùonej. [ ] W lesie na miejscu Diewa-wieta swoim Bogom ogieñ Znicz palili. Diwitis góra tem savo amþiaus ir dydþio (40 m aukðèio, osobliwa, iþ pokryta z wierzchu piaskiem szaro111 3 m storio) þmonës vadino Egle karapopielatym, i zarosùa jodùami, których tu w calej okolicy nie wida㓠(Bûga K. Ištraukos , l. 136a). liene. Apie jà þinoma ávairiø pasakoji111 LÞV: Ðiauduva, Laukuvos vls. Anketà uþpildë 112 mø , taèiau prieðkariu paplitæs jos varA. Pipiraitë 193[?] m. das – Eglë þalèiø karalienë – ir atitin- 112 Plg. LTR 2273/23; Statkevièius V. Archeologijos paminklai , p. 281. kama sakmë gali bûti susijæ su Maironio 113 „Rods, ið Dyvièio eglyno matos eglë ðtai toli! Ta senutë bûk tai ðnekant!.. tik suprast jos negali balade „Dyvitis“113. (Þinoma, reikia áver< >. Skamba jaunas dainø aidas! klausos jo aptinti ir tai, jog poetas ðá kûriná, be abejo, link miðkai: Eglei motinai sapnuojas didþio Vytauto laikai“ (Maironis. Raðtai, 1987, t. 1., p. 207–208). raðë girdëtø padavimø motyvais.) © www.llt.lt 122 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I Sakoma, jog bûtent nuo Dievyèio kalno per Eþervieèio pelkæ ir Yþnës upæ Payþnio link einanti kûlgrinda (Av 1353). 2,7 km á pietryèius nuo Dievyèio kalno yra Payþnio, o 2 km á pietus – Dargaliø prieðistorinis kapinynas. L. Kðivickis apylinkëse mini dar dvi su senàja religija sietinas vietoves, kuriø vienà ávardija kaip Kriviðkes (Krywiszki)114. Tautvilai. Kaime minimas akmuo su pëda115 (1:41 pav.), taèiau tikslesniø duomenø apie já nëra. Treigiø piliakalnis (1:42 pav.) siejamas su senàja religija. Pasakojama, kad kalnas esàs þemaièiø maldø vieta. Kiekvienas, ateidamas èia melstis, privalëjo su savimi atsineðti þemiø ir iðpilti jas ant kalno. Esà gyvavæs tikëjimas, kad juo aukðtesnis ðventasis kalnas, tuo lengviau malda pasieksianti Dievà116. Be to, piliakalnio papëdëje, Virkulio upelyje ar prie jo, minimas akmuo su pëda117, taèiau tikslesniø duomenø apie tai nëra. Trumpainiø Bobos kalnas (1:43 pav.) nurodomas prie senojo kelio Poþerë– Varniai118, dar neþvalgytas. Vabalø akmuo su „vaiko pëda“ (1:44 pav.) nurodomas vieno ið upeliø vagoje ten, kur þmonës þengià per upelá. Tiesa, kitø manymu, „tikrasis“ Vabalø akmuo su pëda gulëjo kitoje vietoje, bet buvo suskaldytas tiesiant Þemaièiø plentà119. 114 Krzywicki L. Ýmudê staroýytna p. 20. SprenVabalø adresu minimas ir Gaiddþiant ið minties sekos (kalbama apie Payþnio link vedanèià kûlgrindà), minimø vietø reikëtø ieðkalnis (1:45 pav.)120, taèiau tikslesniø duokoti á pietryèius nuo Dievyèio. menø apie já nëra. 115 Statkevièius V. Dëmesio verti akmenys , p. 22. Vaikiø Lauke taip pat nurodomas 116 Ïîêðîâñêèé Ô. Â. Àðõåîëîãè÷åñêàÿ êàðòà ÊîâåíñBobkalnis (1:46 pav.)121; jo vieta neþinoma. 117êîé ãóáåðíèè, Âèëüíà, 1899, c. 144. Statkevièius V. Dëmesio verti akmenys , p. 23. Laukuvos apylinkëse 1703 m. dar 118 „Bobas kaùn’s trzeci pagórek po prawej ræce drogi z Pojezior do Worñ, liczàc od karczmy pojeziors minima Laumës dauba bei Paperkûniðkiej“ (Bûga K. Keli tautotyros maþmoþiai , p. 112); kis, kuriuos neteisëtai uþvaldæs LaukuKrzywicki L. Ýmudê staroýytna , p. 65; VK (1982). 119 Statkevièius V. Dëmesio verti akmenys , p. 21– vos klebonas Rapolas Olechnovièius122. 22. Jø vieta nenustatyta. 120 Baublienë A., Statkevièius V. Ðilalës raj., Ðilalës apyl. vietovardþiai, Ðilalë, 1994, p. 20, LKD. Apibendrinant visa tai, kas pasa121 VK (1968). kyta apie Laukuvos šventvietes, matyti, 122 „[1.] Grunta nienalezycie zabrawszy, nazwane Lendymas[,] Lawmes daubas wùada dotàd < > kad tarp jø dominuoja kalnai ir akme2. Na uroczyszczach nazwanych Spawdakaùnas[,] nys, o pelkës, pievos ir vandenys sudaro Paperkuniszkach, zapieraùsiæ Imsc iakoby szkody palyginti maþà paminklø dalá. Ðventvie< >“ MAB F207–937, l. 1. 123 Tam átakos taip pat gali turëti teritorijos iðtirèiø paplitimas ið esmës susijæs su apitumo laipsnis. brëþtø II tûkst. pirmosios pusës teritori- 124 Plg. ðioje vietoje raiðkø Karûþiðkës Alkos kalno niø junginiø plotais. Ið pirmo þvilgsnio 125atvejá. Plg. Þ u l k u s V. Tarpgentinës dykros ir miruabejotini lieka atvejai, kai ðventvietës, siøjø pasaulis baltø pasaulëþiûroje, Vakarø baltø archeologija ir istorija, Klaipëda, 1989, p. 107–114; atrodo, fiksuojamos junginiø pakraðÞulkus V. Mirusiøjø pasaulis baltø pasaulëþiûroje 123 èiuose . Vis dëlto, atlikti tyrimai Vaka(archeologijos duomenimis), Þemaièiø praeitis, Vilnius, 1993, t. 2, p. 23–35; V a i t k e v i è i u s V. Serø Lietuvos duomenø pagrindu jau paronosios Lietuvos ðventvietës , p. 11–14. Plg. pavyzdë, kad senosios ðventvietës veikë tiek dþius ið kaimyniniø kraðtø: C a l i s s e n d o r f f K. Place-name types denoting centres, Early Medieval teritoriniø junginiø viduje, centrinëse daStudies, Stockholm, 1971, t. 3, p. 4–9; U r t â n s J. 124 lyse , tiek jø pakraðèiuose ar ruoþuose, Aglonas Cirîða ezera Upursala, Kultûras krustpunktu meklçjumi, Rîga, 1998, p. 172–173. esanèiuose tarp keliø junginiø125. Tam © www.llt.lt 123 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I tikrais atvejais pastaroji padëtis net didino ðventvieèiø reikðmæ, nes jas tuo metu, galimas dalykas, naudojo jau ne vieno, bet keliø, tarpusavyje besiribojanèiø junginiø gyventojai. Taigi galima manyti, kad kaip tik tokioje padëtyje buvo Dievyèio (Dyvyèio) ðventvietë: eþeras, kalnai, upë. Èia kol kas neuþfiksuota prieðistorinës gyvenamosios ar laidojimo vietos, o ryðkiau iðsiskiriantys teritoriniai junginiai telkiasi nedideliu atstumu aplink. Svarbu paminëti ir tai, jog trijø kaimyniniø XVI a. valsèiø (Pajûrio, Ðiauduvos ir Karðuvos) ribos, A. Salio duomenimis, kirtosi apytikriai ðiaurës rytinëje Dievyèio eþero apylinkëje126. Dievyèio, tarmiškai Dyvyèio (atrodo, tai aukðèiausia maloninë forma nuo Dievas, plg. Puondyvyti!)127 pavadinimas visø pirma reiðkia eþerà. Á já sutelktas ir pagrindinis padavimø dëmesys (kaip minëta, èia esà nuskandintos senøjø dievø ar dievaièiø statulos). Dievyèiu vadinamas dabar Lietuvoje tyvuliuojantis eþeras tuo yra unikalus, taèiau jis ne vienintelis baltø ir kaimyniniuose kraðtuose128. Sunku áminti, kuo remiasi ðiø ðventvieèiø mitinë reikðmë. Galima vien atkreipti dëmesá, kad Ðiauduvos Dievytis yra palyginti aukðtai, ið jo iðteka nemaþa Yþnës upë ir tai ne vienintelë ðventvietë ten, kur iðteka didesnës Þemaitijos upës. Tarkim, mitinës reikðmës turëjo Veniø (iðteka Venta), Birþulio (iðteka Virvytë) eþerai. Prie eþerø, ið kuriø iðteka didesnës upës, daþnai þinomi ðventi kalnai, pvz., Paeþeryje, Ðilalës r. (iðteka Tenenys), Reizgiuose, Ðiauliø r. (iðtekëdavusi Dubysa), Vydeikiuose, Plungës r. (iðteka Miðë). Ðiauduvos Dievyèio ir Yþnës atvejis iðskirtinis tuo, jog Yþnë ið Dievyèio iðteka pietryèiø kryptimi, t. y. á prieðingà pusæ negu turëtø tekëti upës pagal 126 Þr. S a l y s A. Die þemaitischen , p. 52. senàjà baltø pasaulëþiûrà129. Ta paèia 127 G r i n a v e c k i s V. Laukuva , p. 53. prieþastimi, kaip jau minëta aukðèiau, bu- 128 Plg. Dieva ezers, Dieviòezers Latvijoje (S t r a u b e r g s K. Latvieðu kultavietu vârdi, In honorem vo motyvuojamos ir Ðiauduvos ÐventuEndzelini, Chicago, 1960, p. 146; Endzelin J. Die lettländischen Gewässernamen, Zeitschrift für slavipio vandens nepaprastos savybës („Ðvensche Philologie, 1934, Bd. 11, p. 120), Äçÿâiöû, Äçÿtupá pramanë þmonës ðventa upimi dël to, âi÷àå Baltarusijoje (Ç à é ê î y ñ ê i Ý. Ì., Ä ó ÷ û ö Ë. Ó. kad jis bëga prieðinga linkme kitø upiø Æûâàòâîðíûÿ êðûíiöû Áåëàðóñi, Ìiíñê, 2001, ñ. 105), Gupsiór skandinavø kraðtuose (Brink S. Mythobëgimui “). Veikiausiai Dievyèio eþeras logizing Landscape. Place and Space of Cult and turi ir kokiø nors dar nenustatytø arba Myth, Festschrift für Anders Hultgård, Berlin–New neáþvelgtø gamtiniø ypatumø, tikëtina, 129York, 2001, p. 99). Plaèiau apie ðià mitologemà þr. Vaitkevièius V. kad apie já buvo pasakojama daugiau Veliuonos apylinkiø ðventvietës, Vilnius, 2001, p. 60– 62; Vaitkevièius V. Senosios ðventvietës prie Duir ávairesniø mitiniø pasakojimø130. bysos (kontekstø beieðkant), Liaudies kultûra, 2001, Apie buvusià ðios vietos religinæ nr. 2, p. 21. paskirtá aiðkiai byloja Dievyèio pietinë- 130 Plg. apie Latvijoje esantá vienà Dievo eþerø pasakojama, kad já á þmoniø ðienaujamas pievas „atvedë“ je pakrantëje esantys Dievyèio ir Aukø senelis Dievas ant balto þirgo (Latviešu tautas teikas: kalnai. Prie jø gerai dera ir Velniaragë – Izcelðanâs teikas. Izlase, Rîga, 1991, p. 237–239; analogiðko padavimo nuotrupa uþfiksuota apie Lûkstà – tik kelis kartus Þemaitijoje uþfiksuotas Bûga K. Keli tautotyros maþmoþiai , p. 108). Apie vietovardis. Tiesa, Aukø kalno pavadiniDievytá þinoma nuotrupa, esà jame paskandinta auksinë þirgo galva (?) (V. Jocio duomenys). Vyraumas, atrodo, nepaplitæs þmonëse, taèiau jantis motyvas – apie tai, jog Dievytá prie Ðiaudujis buvo vartojamas vietos bajorø Tallatvos atvedë paukðèiukas (variantuose – varnos). Tai, be abejonës, taip pat turi mitinës reikðmës, ypaè Kelpðø ðeimoje. Kad ir kaip ten bûtø, lyginant su tuo, jog artimiausià Dievyèio kaimynà pasakojamoji tradicija apie senojo kulto Parðeþerá (uþ 5 km á ðiauræ) atvedë visai kitos kultûrinës ir mitologinës prigimties bûtybë – parðas. vietas ant Dievyèio ir Aukø kalnø abi© www.llt.lt 124 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I pus Ðventupio þioèiø didesniø abejoniø nekelia. Vienomis ar kitomis formomis ðie motyvai daþnai fiksuojami ir apie Alkos kalnus – bûdingiausias gentinio laikotarpio ðventvietes Vakarø Lietuvoje, kurðiø ir þemaièiø þemëse131. Dievyèio kalnas nëra priskiriamas prie didþiøjø Vidurio Þemaitijos kalnø: piliakalniø ir ðventvieèiø. Vis dëlto aukðèiu, skaièiuojamu nuo papëdës (virð jûros lygio – 187,3 m), jis maþai kuo jiems nusileidþia, o savo dydþiu Dievytis daugelá jø net pralenkia (plg. su Ðatrija, Medvëgaliu, Girgþdûte ar Aukðtagirës kalnu). Be to, Dievytis taip pat pasiþymi tomis mitinëmis savybëmis, kurios priskiriamos didþiosioms Vidurio Þemaitijos (Ðatrija, Medvëgalis, Girgþdûtë) ir kitose Þemaitijos vietose esanèioms panaðaus aukðèio kalvoms (Kraþiø Medþiokalnis, Mikytø Alkos kalnas, Rudaièiø Dyklius). Bûtent Dievytyje, kaip ir jose, tikima esant druskos, o kalnas prieð lietø stipriai garuojàs ir tai esàs „tikras vietos gyventojø barometras“132. Be specialiø tyrimø sunku apibûdinti tai, kà mitinëje sàmonëje reiðkë ðie, veikiausiai realø gamtiná-meteorologiná pagrindà turintys reiðkiniai. Ðiame kontekste pirmiausia á galvà ateina miglos kaip kiðkiø peèiaus, laumiø pirties dûmø vaizdinys. Taèiau kalbama ne vien apie ðiuos mitinius peèius ir pirtis – peèiø taip pat turás Dievas asmeniðkai133 arba drauge su dangaus dievø ðeima134. Mitiniame kontekste druska glaudþiai susijusi su dievu Perkûnu135. Taigi Dievyèio rajonà galima lai131 Plaèiau þr.: Vaitkevièius V. Alkas: lietuviðkas kyti didesnës socialinës ir religinës reikðpaminklø kontekstas, Lietuvos archeologija, Vilnius, 1998, t. 15, p. 339. mës ðventviete (ar jø kompleksu). Tai, 132 Plg. pasakojimus apie Medvëgalá: „Na Medwaagajog Dievytis patenka tarp keliø kaimynilis Szwedzi byli yr unt pat wyduria kaùna ira skile niø junginiø, tà netiesiogiai patvirtina. isz kurios dienoj pujkioj szyùtoj sauletoj dumaj rukst < >“, „Na Medwajgalis < > przed niepogoda Duomenys, jog Dievyèio pietryèiø apyjuds dums kajp mygla kiùst, panowie dla wejswa linkëje yra Kriviðkëmis (Krywiszki) vadina spacer robili na boku góry zchody, znajdowali nama vieta (uroczysko)136 (taip pat ir „vie- 133warstewkami wægli“ (Bûga K. Ištraukos , p. 125b). Plg. „Kaip pas Dievà uþ krosnies (ant kampo, tinæ Romovæ“ primenantis vietovardis)137, uþ peèiaus, uþpeèkyje)“ reiðkia ramiai, labai gerai gyventi (Vosylytë K. B. Lietuviø kalbos palyverèia manyti, kad prie Ðiauduvos ir ginimø þodynas, Vilnius, 1985, p. 61). Dievyèio bûta sueigø – krivës ar krivû- 134 Plaèiau ðia produktyvia baltø mitologijos tema þr. B i e z a i s H. Die Götterfamilie der alten Letten, lës138 – vietos. Kalbant apie senà admiUppsala, 1972, p. 537–548. nistraciná centrà, tai visiðkai tikëtina. Taip 135 Plaèiau þr.: Vaitkevièienë D. Ugnies metaforos. Lietuviø ir latviø mitologijos studija, Vilnius, 2001, pat jau minëta, kad nepatvirtintais duop. 77–81. menimis, Þeèpospolitos bajorai á seime- 136 K r z y w i c k i L. Ýmudê staroýytna , p. 20 (remlius rinkosi ant Dievyèio kalno. Vëliaudamasis Laukuvos kun. A. Juzefovièiumi). Iðeitø, kad dabar vartojama Pakievë á Payþnio pusæ sia sueigø ið aplinkiniø vietoviø forma nuo Ðiauduvos, yra kilusi ið Pakrivës ar Pakretapo geguþinës ir ðventës. Dar pridurvës, ten pat bûta ir Krivës ar, anot L. Kðivickio, tina, jog tokia ðventvieèiø tradicijø raida 137Kriviðkiø? (plg. Palokysèio Krivës kalnà). Juo tegali bûti Pykaièiai. Jø ta pati ðaknis kaip (susirinkimai jose po krikðèioniðkø reliprûsø dievo Pikuolio, kuris, anot XVI a. S. Grunau Kronikos, buvæs vienas ið trijø Romovëje garginiø ðvenèiø oficialiosios dalies, ten renbintø dievø. giami pasilinksminimai ar dideli preky- 138 Þr. Lietuviø kalbos þodynas, Vilnius, 1965, t. 6, meèiai139) yra bûdinga nemaþam Baltijos 139p. 658–662. Plg. taip pat Jonines ant Ðatrijos ir ypaè – Sekjûros regionui140. mines ant Girgþdûtës. Dar vienas Krivës vietovardis, tik 140 Plg. L e c i e j e w i c z L. Zur politischen Funktion der heidnischen Kultstätten bei den Westslawen, ðá kartà þmonëse iðlikæs iki ðiø dienø, Studien zur Archäologie des Ostseeraumes Neumünster, 1998, p. 318. yra uþfiksuotas Palokystyje. Ðis Krivës © www.llt.lt 125 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I (tarmiškai – Krevës, Krëvës141) kalnas taip pat, atrodo, atsiduria istorinës Laukuvos pakraðtyje ar net neapgyventame ruoþe tarp Laukuvos ir Ðiauduvos. Taèiau Palokysèio nepavadinsi uþkampiu, veikiau priešingai – tinkama vieta sueigoms-krivëms (èia teka Lokysta, pro ðalá eina senasis Kvëdarnos kelias)142. Plaèiau nenagrinëdami kriviø problematikos, paþymësime, jog XIII–XV a. pradþioje paliudyta Þemaitijos politinë sistema (taip pat ir gyventojø socialinë sankloda) kaip tik buvo palankiausia terpë gyvuoti tokioms prosenovinëms valdymo ir teisës formoms kaip laisvø vyrø sueigos. „Pareiðkiame, kad prieð 10, 20, 30, 40, 50, 100 metø < > Þemaièiø þemëje nebuvo jokio valdovo ir vieðpats, bet buvo viena bendruomenë, gyvenanti pagal tam tikrus ástatymus, valdysenà ir tautø teisæ < >“ – 1413 m. Kaltinënø, Karðuvos, Kraþiø, Viduklës, Ariogalos ir Raseiniø bajorai protestuodami pareiðkë imperatoriaus atstovui B. Makrai143. (Beje, krivûlë Kikoniuose prie Laukuvos paliudyta dar XX a. pirmojoje pusëje144.) Su tarpusavio susiþinojimu galbût sietini ir Gaidþio kalnai. Kadangi jø paskirtis netyrinëta ir ji taip pat gali bûti apeiginë, ðios vietos átrauktos á menamø Laukuvos ðventvieèiø sàraðà. Beje, istorinis Medininkø kraðtas yra vienas ið dviejø pagrindiniø taip pavadintø Þemaitijos vietø paplitimo arealø (2 pav.)145. Laumenø Gaidþiø Pilë minima jau XVI a., dabar nelokalizuota146. Tenka pripaþinti, kad susiþinojimui per didelá atstumà ðie kalnai ne visada bûtø tinkami, taèiau gaidþio ir gaidelio reikðmës „ugnis, gaisras; þinia, naujiena, skundas, paskalos“147 tokios galimybës nepaneigia. Beje, Berþës Gaidþio kalnà kun. A. Kaðarauskas mini vienoje istoriniø (?) kalnø grandinëje: „Okoùo Lentyni–Niekaczia prasided Palipkalnie, grzbiet kolejny gór 1. Girþduta, 2. Kumkalnis, 3. Ùaumnasztis, 4. Paliepkalnis, 5. Gaidþia kaùns, 6. Medwajgalis, 7. Aukgsztgiri. Nad rzekà stojà i na przeciw Czadryszek i Polipkalnia. Na S tej na przeziw z lewej strony widno Gaidýio kaùns we sródku Kones Medwajgalis < >“148. Kai kurie kiti Ðilalës kraðto vietovardþiai, sudaryti su þodþiu gaidys (pvz., sunykusio Uþgaliø kaimo Gaidþio dauba, Gaidënø kaimas su Alkos kalnu, Gaidupis, tekantis pro Prapymo ðventvietæ), mitiniai gaidþio bruoþai (plg. „Kai ið vakaro (prieð 12 val.) gieda gaidys, tai apylinkëj klajoja, nerasdamas kelio þmogus, arba kur nors netoli mirðta“149), tokios gaidëjo ir gaidininko reikðmës kaip „giedotojas; giesmininkas“150 141 Plg. Kriâws kaùns prie Janapolës, Telðiø r. (Bû g a K. Ištraukos , l. 125a). taip pat neleidþia visiðkai atmesti apei142 Atstumas nuo ðio Krivës kalno iki Treigiø piginës ðiø vietø paskirties. Beje, artimas liakalnio yra 3 km, iki Rubaièiø piliakalnio – 4 km, mitinis ryðys tarp gaidþio (gaidgystës) ir iki Dievyèio ðventvietës – 4,5 km, Alkupio ðventsaulës (plg. „Gaidþiø giedojimas [pary- 143vietës – 3,5 km. Pagal: A l m o n a i t i s V. Þemaitijos , p. 80, 84. èiais – V. V.] paþadina angelus, ir jie ima Ten pat ir plaèiau ðia tema. ritenti saulæ < >“)151 leidþia spëti, ar ne 144 V. Jocio nuoroda. LCVA, f. 824, ap. 1, b. 146. (Krivûlë ávyko 1925 06 14.) Laukuvos–Varniø Gaidþio kalnai uþpil- 145 Dar vienas, nekartografuotas, Gaidþiokalnis yra minimas Gintaluose prie Varniø (LTR 5652/189). do tà savità Saulëkalniø paplitimo spra146 Þr. S t a t k e v i è i u s V. Kraštotyrininko uþrašai, gà, kuri yra atsiradusi tarp Ðilalës ir JaÐilalë, 1976, p. 15, LIIR F1-920. 147 napolës?152 Lietuviø kalbos þodynas, Vilnius, 1956, t. 3, p. 16– Su Saulës vaidmeniu senojoje re- 14819. B û g a K. Ištraukos , l. 125b. ligijoje sietini minëtieji jos vardu vadi- 149 LTR 3744/8. nami ðventieji kalnai. Vienas jø (á ðiau- 150 Lietuviø kalbos þodynas, t. 3, p. 16–17. 151 LTR 2632/23. ræ nuo Parðeþerio) davë Sauliðkës vardà 152 Ðiø vietø sàraðà þr. V a i t k e v i è i u s V. Senosios Lietuvos ðventvietës , p. 29. ir gyvenamajai vietovei (ið pradþiø vei© www.llt.lt 126 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 23 pav. Vaizdas nuo Kaðtaunaliø Panø suolo á vakarus. 2003 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. kiausiai vienkiemiui ar uþusieniui). Paþymëtina, kad Sambijoje taip pavadintos vietovës minimos jau XIV–XV a. (Saulisken, Sawlesken)153. Su senosiomis moteriðkomis dievybëmis susijæ ir ðventieji kalnai, turintys Laumës (Siauteliuose), Raganos (Rieðketuose) pavadinimus. Padavimai apie Ðilø kaime (netoli Varniø) esanèià Panø (kitaip – Mergø) suolø kalvà rodo, jog ðios „mergos“ ir „panos“ taip pat gali reikðti minëtàsias moteriðkas dievybes: „Panø kalnas, suolai irgi sakom, lyg tai kokios ten panos, laumës raganos sëdëdavo, dainos kaþkokios [girdët] < >. Sako, laumës kaþkokios sëdës, panos, dainuos dainas“154. Pasakojimo apie Kaðtaunaliø Panø suolo kalnà turinys, tiesà sakant, labai panaðus: „Liûb mâm sakys, ka tas yr Panø suols. Labai matydavuos graþiai.“ – O kas ten rinkdavuos? – klausiu. – „O, sak, ten sueis jaunimas, dainuos, visa kø. Mâmas atminime gal buva visas tas jaunimas. Taip sakydava. Kiti vadindavo [„Panø suolas“], sak, dainuodava ten, visa. Prie manæs nieks neberinkdavos, nieka“155 (23 pav.). Tai, jog ir deivës, ir jaunimas ðiose ðventvietëse dainuodavo, nenusako ten vykusiø apeigø prasmës. Dainose ir smulkiojoje tautosakoje aptinkamas ávardijimas mergø suolas, taip pat posakiø „á suolà sësti“, „suole sëdëti“ reikðmës „tekëti; bûti iðtekëjusiai“156 rodytø, kad Panø ar Mergø suolø (taip pat ir Panø ar Mergø 153 Gerullis G. Die altpreussischen Ortsnamen, Berlin u. Leipzig, 1922, p. 153. kalnø) ðventvietëse galëjo bûti rengiamos 154 LTR 6611/407. Plg. Tautosaka iš Kossarzewsiniciacinio (áðventinimo, apeiginio) pokio „Lituanikos“, p. 130. Toks pat raiškus kun. bûdþio merginø ðventës. (Atskirai minëA. Kašarausko pasakojimas apie kitus, nelokalizuotus Varniø apylinkiø Mergø suolus: „Yra mertina, kad Apvarðuvos Panø kalnas ir Kaðgun sulaj, podobno sà to miejsca czne [?] u taunaliø Panø suolas yra du dominuodawnych litwinów, gdzie wieczorami lubily siadac Nimfy, Undiny czyli wodne boginie i gdzie jantys taðkai beveik 11 km atstumu vienas balwotiwalski narod zwykl [?] skladac im swoje nuo kito, á ðiaurës ir pietø puses nuo ofiary“ (Litvanica, czyli wiadomosci o Litwie, l. 153a). 155 Pateikë Albina Gumuliauskaitë-Montvilienë, 77 m., Laukuvos.) Kaðtaunaliuose. Uþraðë V. Vaitkevièius 2003 m. Laukuvos apylinkëse taip pat þi- 156 Lietuviø kalbos þodynas, Vilnius, 1986, t. 14, p. 186– noma ir bobkalniø (plg. 24 pav.). Jø pa187. © www.llt.lt 127 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 24 pav. Ðiaudaliø k. Lapkalnio Bobkalnis. 1955 m. P. Savicko nuotr. KPC DC ng. 2729 skirtis nenustatyta, taèiau ji gali bûti ir apeiginë, susijusi su moterø rengiamomis apeigomis arba vëlgi – moteriðkø dievybiø garbinimu. Kai kurie duomenys tikrai byloja apie bobø kalnø sakralumà (ðventumà). Tarkim, Alkupio apylinkëje ant Bobmuðio kalnelio buvo akmuo su vaiko pëda157, apie Stirbiðkës Boblauþës kalvà pasakojama, kad ten stovëjo baþnyèia, o apie Griguliø Bobkalná (visi – Ðilalës r.) – kad ant to kalno bobos meldësi158. Pagal kità, dar L. Kðivickio iðsakytà nuomonæ, bobkalniai yra vietos, kur pavojø metu slëpdavosi moterys su vaikais159. Taèiau tenka pripaþinti, kad ne visi jie tiktø slëptuvëms – tai pasakytina apie bobkalnius aukðtumose (plg. Grigulius), piliakalniø kaimynystëje (plg. Burbiðkius, Varniø apylinkiø Moteraitá, kitaip – Bobø kalnà)160. Be ðventøjø kalnø, Laukuvoje daug ðventøjø akmenø. Apie juos palyginti gausu informacijos, deja, tik nedaugelis jø iðliko iki ðiø dienø. Dominuoja akmenys su ádubimais, vadinamais pëdomis. Apie juos pasakojama ávairiø padavimø arba tenkinamasi pasakymu, kad akmuo yra pëduotas. Mitinës ðiø ádubimø-pëdø funkcijos ir yra tarnauti dievø bei mirusiøjø kelionëms, teikti galimybæ jiems judëti aukðtyn ir þemyn, pereiti ið vieno pasaulio á kità161. Tai ir paaiðkina, kodël Kikoniuose po Marijos su vaikeliu apsireiðkimo þmonëms ant akmens liko pëdos, arba kodël 157 LTR 3470/30. Bilioniø velniai, vykæ á vestuves ir pa- 158 Þr. V a i t k e v i è i u s V. Senosios Lietuvos ðventvietës , p. 379, 435. metæ akmená, ant jo taip pat paliko savo 159 Ë. Æìóäñêèå ïèëêàëüíèñû , c. 117. pëdø (plg. vestuves kaip perëjimà ið vie- 160 Êðæèâèöêèé Pastaruoju metu pareikðta nuomonë, jog slëpnos bûsenos á kità). tuviø funkcijas Þemaitijoje galëjo atlikti pilalëmis ar pilaitëmis vadinamos kalvos (Zabiela G. Vis dëlto Laukuva garsi ne pëduoPiliakalniai-slëptuvës, Lietuvos archeologija, t. 21, taisiais akmenimis. Kun. A. KaðarausVilnius, 2001, p. 406–408). Taip vadinamø vietø Laukuvos kraðte nëra uþfiksuota, tad bent teoriðkai kas apie 1850 m. net keliose Laukuvos pilaliø funkcijos galëtø tekti bobkalniams. apylinkiø vietose aptiko vienodà, stul- 161 Plaèiau þr. V a i t k e v i è i u s V. Akmenys su pëdopo formà turinèius akmenis. Po vienà 162mis Lietuvoje, Lituanistica, 1997, nr. 2, p. 30–54. „Blok granitu w ksztaùcie sùupa czy monumentokie akmenys stovëjo tarp Padievyèio tu byù kiedyú na paszach Szwentowskich, ale juý odebrano do budowy“ (B û g a K. Keli tautotyros ir Kaðtaunaliø bei Kaðtaunaliuose, pomaþmoþiai , p. 110). roje – Ivoniðkëse. Dar dviejø tokiø ak- 163 J u k n i u s K. Akmuo – svetimkûnis , Komjaunimo tiesa, 1988 01 15 (nr. 10), p. 2; taip pat VK menø bûta gretimoje Kvëdarnos apylin(1965), kur kalbama, kad aplink suakmenëjusá 162 këje, prie Ðventø (dabar – Þadeikiø) medþiotojà buvo dar ir keturi akmenys-ðunys, ir ðeði akmenys-kiðkiai. ir Kuliškiuose163. Sunku dabar net ási© www.llt.lt 128 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I vaizduoti, kaip atrodë suaugusio þmogaus ûgio akmenys-stulpai, stovintys laukuose (plg. 25–27 pav.). Kaðtaunaliø akmens dydá kun. A. Kaðarauskas nurodo ir visai tiksliai – 1 sieksnis (lygu 2,13 m). Padavimuose ðie akmenys buvo laikomi suakmenëjusiais þmonëmis, ðventadienio nepaisiusiais medþiotojais. Tai, jog Kaðtaunaliø Stabo kûlis stovëjo prieðistorinio kapinyno teritorijoje, visø pirma parodo, kad Laukuvos stabakûliai, matyt, turëjo tà paèià mitinæ ir religinæ reikðmæ, kaip kituose regionuose þinomi ðios rûðies paminklai – paprastai manoma, kad ðie akmenys susijæ su pomirtinio vëlës bûvio ásivaizdavimu, tikëjimu apie tai, jog vëlës kurá laikà dar bûna þemëje, ávairiuose pirminiuose materijos kûnuose: vande- 25 pav. Akmeninë nyje, ugnyje, akmenyje, taip pat ir medþiuose bei kitur. Be to, „boba“ prie Bijotø Kaðtaunaliø akmuo buvo vadinamas ir prosenoviniu pavadini- Baublio. 1998 m. mu – Stabo kûliu. Anot K. Bûgos, ðis Þemaitijos stulpo formos V. Vaitkevièiaus akmenø pavadinimas yra reiðkæs garbinamà akmená: „Stabo kû- nuotr. lis, t. y. akmuo, ið kurio (senovëje) buvo padarytas stabas“164. Laukuvos stabakûliai jokiu bûdu nëra vieninteliai þinomi tokios rûðies paminklai Lietuvoje165, kaimyniniuose kraštuose166, Rytø ir Vidurio Europoje167. Taèiau jø chronologija nëra visiðkai tiksli ir, matyt, skirtinguose kraðtuose skiriasi. Ne kartà jau minëtas Kaðtaunaliø atvejis leistø kapinyno ákûrimo (naudojimo) ir akmens pastatymo laikotarpius tarpusavyje gretinti. Deja, kapinynas maþai tirtas. Pasitenkinta nedideliu plotu, kuriame iðtirta chronologiðkai bemaþ vienalaikiø – VII–VIII a. kapø grupë168. O kitø Ðilalës rajono vietoviø archeologiniai tyrinëjimai liudija paprastai ilgà ir nepertraukiamà kapinynø naudojimo laikotarpá nuo I tûkst. pirmosios pusës ar vidurio iki XIII–XIV a. (tam neprieðtarauja ir V. Statkevièiaus ið Laukuvos apylinkiø kapinynø surinktø senienø kolekcija). Taigi lieka kelios alternatyvos: visus stabakûlius datuoti tuo paèiu gentiniu laikotarpiu Þemaitijoje arba, pa- 164 B û g a K. Rinktiniai raštai, Vilnius, 1958, t. 1, gal analogà, siûlyti siauresnius chrop. 147. 165 Plaèiau þr. Vaitkevièius V. Þmonës, pavirtæ aknologinius jø rëmus. menimis [1], Liaudies kultûra, 1995, nr. 6, p. 24–29; Vakarinëje ir pietinëje Baltijos jûV a i t k e v i è i u s V. Ten pat, 1996, nr. 5, p. 20–31. ros regiono dalyse akmenys-stulpai yra 166 Plg. Ë ÿ ¢ ê î ¢ Ý. A. Ìà¢êëiâûÿ ñâåäêi ìiíó¢÷ûíû, Ìiíñê, 1992, c. 135–137. aptinkami kartu su I tûkst. pr. Kr. pa167 Plg. Kirchner H. Die Menhire in Mitteleuropa baigos – I tûkst. po Kr. pradþios laidound der Menhirgedanke, Akademie der Wissenschaften jimo bei kulto paminklais (visø pirma und der Literatur in Mainz. Abhandlungen der Geistesið akmenø iðdëliotais ratais). Jø staty- 168und Sozialwissenschaftlichen Klasse, 1955, nr. 9. Nekalbant apie tai, jog platesnës apimties tyrimo tradicija Vyslos þemupio regione danëjimø metu bûtø galima aptikti ir Stabo kûlio vietà, jo skeveldrø ar pan. tuojama pirmaisiais amþiais po Kr. ir © www.llt.lt 129 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I 26 pav. Ðliktinës (Skuodo r.) laukuose esanti koplytëlë ir stulpo formos akmuo. 1992 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. 27 pav. Noreikiðkiø (Prienø r.) Laumiø akmenys, laikomi suakmenëjusiais vyru ir þmona. 1993 m. V. Vaitkevièiaus nuotr. siejama su gotø etnokultûrine grupe169. Nëra visiðkai aiðku, kaip ir kada tiksliai ði tradicija pasiekë dabartinæ Lietuvà ir Baltarusijà, taèiau akmenø-stulpø èia yra aptinkama kartu su ið akmenø sukrautais pilkapiais ir juose árengtais griautiniais bei degintiniais kapais, bûdingais I tûkst. pirmajai pusei ar viduriui. Þemaitijoje prieðingai, – tuo metu nustota pilti pilkapius ar krauti akmeninius vainikus aplink griautinius kapus. Atsiranda naujø plokðtiniø kapinynø. Apskritai IV–VI a. Þemai169 Plaèiau þr. Kmieciñ ski J. Zagadnienie tzw. kultijos kapuose daug ano meto Lietuvai tury gocko-gepidzkiej na Pomorzu Wschodnim w iki tol nebûdingø bei importuotø dirbiokresie wczesznorzymskim, Acta archaeologica Lodziendzia, Ùódê, 1962, t. 11, p. 92–103; Chy ý ewsniø, á vyrø kariø kapus imta dëti þirgø ka-Su ù owska M. Kamienne stele nagrobne w rejoaukas ir pan. (plg. Maudþiorø, Pagrynie Baùtyku w okresach póênolateñskim i rzymskim, Pomorania Antiqua, Gdañsk, 1971, t. 3, p. 117–162; bio, Poþerës, Þviliø, taip pat ir KaðtauWo ù à giewicz R. Die Goten im Bereich der Wielnaliø kapinynø tyrimø rezultatus). Tad bark-Kultur, Archaeologia Baltica, Ùódê, 1986, t. 7, p. 63–98. I tûkst. vidurys yra tikëtinas stabakûliø © www.llt.lt 130 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. LAUKUVA I pasirodymo Vidurio Þemaitijoje laikotarpis. Tam ið esmës neprieðtarauja ir duomenys ið kitø Vidurio Þemaitijos vietoviø – Varniø, Kraþiø, Kelmës apylinkiø. Aptartieji duomenys sudaro galimybæ Laukuvos ðventvietëms surasti apytikslá ar net konkretø istoriná kontekstà, kalbëti apie regioninius ðventvieèiø bendrumus ir iðryðkinti tokios rûðies vietinius ypatumus. Baigdami galime teigti, kad viename nedideliame plote susitelkusios ávairiø rûðiø ðventvietës, apimanèios I tûkst. vidurio – II tûkst. pirmosios pusës laikotarpá, yra iki ðiol maþai tirta, taèiau reikðminga þemaièiø kultûros paveldo dalis. Straipsnis „Versmës“ leidykloje gautas 2003 03 10, spaudai parengtas 2003 05 28. Straipsnis spausdintas „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijoje „Laukuva“, I dalis, Vilnius, Versmë, 2005, p. 140–170 (vyriausiasis redaktorius sudarytojas Virginijus Jocys). Straipsnis interneto svetainëje www.llt.lt skelbiamas nuo 2007 04 04. © www.llt.lt 131