Amatai
Amatai – tradicinės profesijos, kurių atstovai vadinami amatininkais, o dirbiniai paprastai gaminami rankiniais įrankiais arba neautomatinėmis mašinomis. Amatų paslaptys buvo perduodamos iš kartos į kartą (tėvo sūnui ar meistro mokiniui). Industrinėse valstybėse rankų darbo gamyba yra beveik išnykusi, dėl to amato sąvoka dažniausiai siejama su ikikapitalistiniais produkcijos metodais.
Istorijoje amatininkai burdavosi į amatininkų gildijas, siekdami įtvirtinti savo teises ir interesus mieste. Gamybos technologija būdavo saugoma didžiausioje paslaptyje ir paslapties išlaikymui būdavo imamasi radikaliausių priemonių; pavyzdžiui, Venecijos stiklo liejykla 1291 m. buvo perkelta į Murano salą, baiminantis, jog dažni miestą siaubiantys gaisrai sunaikins klestinčios stiklo gamybos receptus.
Šiais laikais dauguma amatų yra tik laisvalaikio leidimo būdas.[reikalingas šaltinis]
Tradiciniai amatininkų pavadinimai pagal jų amatą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- kalvis – kalvystė
- dailidė
- stalius
- siuvėjas
- batsiuvys
- kubilius
- puodžius
- audėjas
- dažytojas
- akmenskaldis
- mūrininkas
- odininkas
- juvelyras – juvelyrika
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- TRADICINIŲ AMATŲ KLASIFIKACIJOS APRAŠAS
- Žemaitijos amatai ir amatininkai Archyvuota kopija 2009-06-14 iš Wayback Machine projekto.
- Senieji amatai ir verslai Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
- Mūrininkai senovės Lietuvoje