1878 m.
(Nukreipta iš puslapio 1878)
  | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 27 d. – Bronius Prapuolenis, chemijos inžinierius, pedagogas, publicistas (m. 1965 m.).
- Vasario 1 d. – Pranciškus Pijus Radvila, didikas, Lenkijos karinis ir politinis veikėjas (m. 1944 m.).
- Kovo 6 d. – Juozas Jagminas, Lietuvos karinis veikėjas, karo gydytojas, pulkininkas (m. 1958 m.).
- Kovo 19 d. – Augustinas Janulaitis, teisėtyrininkas (teisės istorikas), teisėjas, publicistas, literatūros istorikas, politinis veikėjas (m. 1950 m.).
- Balandžio 9 d. – Konstantinas Kurnatauskas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, generalinis superintendentas, filosofijos daktaras (m. 1966 m.).
- Rugpjūčio 16 d. – Domininkas Siemaška, ugniagesys, politikas, ministras, publicistas.
- Spalio 1 d. – Antanas Jasūdis, Lietuvos mėgėjų klojimo teatro organizatorius, aktorius (m. 1963 m.).
- Spalio 16 d. – Jadvyga Stanelytė, mokytoja, visuomeninė veikėja, viena iš Lietuvos katalikių moterų draugijos kūrėjų (m. 1919 m.).
- Lapkričio 11 d. – Marijonas Kuleša, Lietuvos tapytojas (m. 1943 m.).
- Lapkričio 16 d. – Jonas Hodelis, vargonininkas, chorvedys, Prano Hodelio brolis (m. 1947 m.).
- Gruodžio 28 d. – Juozas Kubilius, Lietuvos visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1917 m.).
Nedatuota
- Edvardas Sokolovskis, Lietuvos spaudos ir politinis veikėjas (m. 1932 m.).
- Jonas Buržinskis, lietuvių revoliucinis veikėjas (m. 1907 m.).
- Mykolas Karosas, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuvių spaudos platintojas (m. 1955 m.).
- Povilas Šinskis, savamokslis fotografas ir siuvėjas (m. 1974 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nedatuota
- Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė, Lietuvos rašytoja (g. 1790 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 19 d. – užpatentuotas amerikiečio Tomo Edisono(Thom Edisson) išrastas gramofonas;
- Vasario 20 d. – Popiežiumi išrinktas Leonas XIII (g. 1810 m. - m. 1903 m. liepos 20 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1903 m. liepos 20 d.[1][2];
- Kovo 3 d. – pasirašyta San Stefano taikos sutartis, užbaigusi Rusijos-Turkijos karą.
- Lapkričio 21 d. – britų-indų pajėgos įsiveržė į Afganistaną, prasidėjo Antrasis anglų-afganų karas.[3]
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 9 d. – Džonas Vatsonas, amerikiečių psichologas, įkūręs biheviorizmo psichologijos mokyklą (m. 1958 m.).
- Vasario 5 d. – André Citroën, prancūzų išradėjas. Viena įžymiausių XX a. automobilių pramonės asmenybių, kurių veikla lėmė šios pramonės pokyčius. Yra laikomas vienu iš šiuolaikinio automobilių prekybos verslo pradininku (m. 1935 m.).
- Vasario 8 d. – Martinas Buberis, žydų kilmės austrų filosofas egzistencialistas, vertėjas ir pedagogas (m. 1965 m.).
- Vasario 23 d. – Kazimir Malevič, rusų tapytojas ir meno teoretikas, rusų avangardistas, vienas iš svarbiausių avangardo judėjimo atstovų, taip pat svarbiausias geometrinio abstrakcionizmo pionierius, suprematizmo pradininkas (m. 1935 m.).
- Kovo 19 d. – Georges Auguste Jean Joseph Scelle, prancūzų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas (m. 1961 m.).
- Gegužės 10 d. – Gustavas Stresemanas, Vokietijos (Veimaro respublikos) kancleris ir užsienio reikalų ministras. 1926 m. apdovanotas Nobelio taikos premija (m. 1929 m.).
- Birželio 5 d. – Pancho Villa, meksikiečių revoliucionierius[4] (m. 1923 m.).
- Birželio 14 d. – John Stuart Robertson, žymus XX a. anglų aktorius[5] (m. 1964 m.).
- Liepos 22 d. – Lusienas Febras, prancūzų istorikas ir istorijos filosofas. Labiausiai žinomas, kaip vienas prancūzų istoriografinės Analų mokyklos pradininkų (m. 1956 m.).
- Rugpjūčio 10 d. – Alfredas Dėblinas, vokiečių ligų gydytojas ir rašytojas (m. 1957 m.).
- Rugpjūčio 28 d. – George Hoyt Whipple, 1934 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (m. 1976 m.).
- Rugsėjo 20 d. – Upton Beall Sinclair, buvo garsus amerikiečių rašytojas, laikomas vienu svarbiausių to meto Amerikos darbininkų sluoksnio aplinkos tyrėjų, parašęs daugiau nei 90 knygų, kuriose išreikštos jo socialistinės pažiūros ir prielankumas anarchizmo idėjoms (m. 1968 m.).
- Lapkričio 21 d. – Gustavas Radbruchas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas, teisės filosofas, profesorius, Reicho teisingumo ministras (Veimaro Respublikoje 1923 m.) (m. 1949 m.).
- Gruodžio 4 d. – Michailas Aleksandrovičius, Rusijos didysis kunigaikštis, Nikolajaus II brolis, generolas leitenantas (1916 m.) (m. 1918 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 9 d. – Viktoras Emanuelis, Italijos karalius. Po jo į sostą įžengė Umbertas I (Umberto I)[7] (g. 1820 m.).
- Vasario 7 d. – Pijus IX, Palaimintasis popiežius, 255-as katalikų bažnyčios vadovas, tarnystę ėjęs nuo 1846 m. birželio 16 d. iki 1878 m. vasario 7 d. Šiuolaikinės Romos teisių ir privilegijų sistemos kūrėjas (g. 1792 m.).
- Lapkričio 22 d. – Liudvikas Mieroslavskis, Lenkijos politikas, generolas, rašytojas, poetas (g. 1814 m.).
Nedatuota
- Muhamadas bin Tanis, Šeichas, pirmasis Kataro emyras. 1868 m. rugsėjo 12 d. jis su pulkininku Lewis Pelly, britų atstovu Persijos įlankoje, pasirašė sutartį, kuria buvo pripažinta Kataro nepriklausomybė. Jis tapo Kataro emyru ir valdė iki savo mirties (g. 1800 m.).