Vytautas Alantas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
(nerodoma 38 tarpinės versijos, sukurtos 19 naudotojų) | |||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Žmogaus biografija |
{{Žmogaus biografija |
||
| fonas= |
| fonas = culture |
||
| vardas = |
| vardas = {{PAGENAME}} |
||
| paveikslėlis = |
| paveikslėlis = Vytautas Alantas.jpg |
||
| paveikslėlio apibūdinimas = |
| paveikslėlio apibūdinimas = 1931 metais |
||
| paveikslėlio dydis = |
| paveikslėlio dydis = 180px |
||
| gimimo data = {{ |
| gimimo data = {{Gimė|1902|06|18}} |
||
| gimimo vieta = [[Sidabravas]], [[Naujamiesčio valsčius]] |
| gimimo vieta = [[Sidabravas]], [[Naujamiesčio valsčius]] |
||
| mirties data = {{ |
| mirties data = {{Mirė|1990|04|24|1902|06|18}} |
||
| mirties vieta = [[Detroitas]], palaidotas [[ |
| mirties vieta = [[Detroitas]], [[JAV]]|palaidotas = perlaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e |
||
| tautybė = |
| tautybė = |
||
| tėvas = Adomas Jakševičius |
|||
| sutuoktinis = |
|||
| motina = Agnieška Kurlenskaitė |
|||
| tėvai = |
|||
| sutuoktinė = Elena Petrikaitė,<br> Irena Baleišytė-Alantienė |
|||
| vaikai = |
|||
| vaikai = Šarūnas, Mirga, Algis, Ginas, |
|||
<!-- Veikla --> |
|||
| veikla = |
| veikla = prozininkas, dramaturgas, poetas, žurnalistas |
||
| sritis = |
| sritis = |
||
| įstaigos = |
| įstaigos = |
||
| pareigos = |
| pareigos = |
||
<!-- Išsilavinimas --> |
|||
| išsilavinimas = |
| išsilavinimas = |
||
| alma_mater = |
| alma_mater = [[1929]] m. [[Monpeljė universitetas]] |
||
* [[VDU|Kauno universitetas]], |
|||
* [[1929]] m. [[Montpeljė]] universitetas [[Prancūzija|Prancūzijoje]] |
|||
</div> |
|||
| doktorantūros_vadovas = |
| doktorantūros_vadovas = |
||
| studentai = |
| studentai = |
||
Eilutė 31: | Eilutė 27: | ||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
}} |
}} |
||
[[Vaizdas:Vytautas Alantas, Sidabravas.JPG|miniatiūra|180px|right|Atminimo stogastulpis Sidabrave]] |
|||
⚫ | |||
⚫ | '''Vytautas Alantas''' (iki [[1937]] m. '''Vytautas Benjaminas Jakševičius''', [[1902]] m. [[birželio 18]] d. [[Sidabravas|Sidabrave]], [[Naujamiesčio valsčius]] – [[1990]] m. [[balandžio 24]] d. [[Detroitas|Detroite]], [[JAV]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] prozininkas, dramaturgas, poetas, publicistas, žurnalistas. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Mokėsi pas daraktorius Sidabrave ir [[Šeduva|Šeduvoje]]. Nuo [[1912]] m. su pertraukomis mokėsi [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], iš pradžių rusiškoje, nuo [[1917]] m. lietuviškoje, [[1923]] m. ją baigė. [[1919]] m. [[TLE|Lietuvos kariuomenės]] savanoris, iš kurios po pusmečio buvo išleistas tęsti mokslo. Mokydamasis šeštoje klasėje, pradėjo rašyti eilėraščius, dalyvavo [[ateitininkai|ateitininkų]] veikloje. 1923–[[1924]] m. studijavo [[VDU|Lietuvos universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultete. Dėl lėšų stokos nebeįstengė tęsti studijų, 1924–[[1925]] m. mokytojavo [[Plungės gimnazija|Plungės gimnazijoje]]. |
|||
[[1919]] m. [[Lietuvos kariuomenė]]s savanoris, bet paskirtas raštininku Kaune padavė prašymą atleisti. [[1923]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]] Studijavo [[VDU|Kauno universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultete, [[1929]] m. baigė [[Montpeljė]] universitetą [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. [[1930]]–[[1934]] m. [[ELTA|Eltos]] redaktorius. [[1934]]–[[1939]] m. laikraščio „[[Lietuvos aidas]]“ vyr. redaktorius, [[1941]]–[[1944]] m. [[Vilniaus teatras|Vilniaus teatro]] direktorius. Vienas žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų. 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], nuo [[1949]] m. gyveno [[JAV]], [[1967]]–[[1971]] m. Lietuvių žurnalistų draugijos pirmininkas. |
|||
Mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros, intensyviai rašė eilėraščius. Tuomet kūrybai [[slapyvardis|slapyvardžiu]] pasirinko kairiojo [[Minija|Minijos]] intako – [[Alantas|Alanto]] – pavadinimą. Upelio vardą, šaltinio, versmės sinonimą, [[1937]] m. oficialiai įteisino vietoj ''Jakševičiaus'' kaip pavardę.<ref>[http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20111017003816/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2909&kas=straipsnis&st_id=529 Būkime gerais lietuviais // Literatūra ir menas, 2002-07-26, Nr. 2909] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305081819/http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20111017003816/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2909&kas=straipsnis&st_id=529 |date=2016-03-05 }}</ref> 1925–[[1929]] m. studijavo [[Monpeljė universitetas|Monpeljė universitete]] ([[Prancūzija]]).<ref>{{ŽE|16}}</ref> [[1930]]–[[1934]] m. prancūzų skyriaus redaktorius [[ELTA|Eltoje]]. 1934–[[1939]] m. valstybinio laikraščio „[[Lietuvos aidas]]“ vyr. redaktorius. Vienas žymiausių [[tautininkai|tautininkų]] kultūrinės politikos ideologų. 1940 m. išleido knygą „Žygiuojanti Lietuva“, giriančią Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vienvaldystę.<ref>{{TLE|1|36|[[Vytautas Kazakevičius (1930)|Vytautas Kazakevičius]]}}</ref> [[1940]] m. [[LŽS|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] pirmininkas. |
|||
1940 m., artėjant sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Buvo pakviestas pirmininkauti [[Lietuvių aktyvistų frontas | Lietuvių aktyvistų fronto]] kultūros komisijai. Padėjo [[Pranas Germantas|Pranui Germantui]] telkti lietuvių nacionalsocialistų grupę.<ref name="yla">{{cite web|url=http://www.prodeoetpatria.lt/index.php/tevyne/knygos-uz-tevyne/183-zmones-ir-zverys-dievu-miske-stasys-yla |title=Stasys Yla. Žmonės ir žvėrys Dievų miške. Ps.214 |accessdate=2014 m. birželio 16 d.}}</ref> Jie buvo už Lietuvos visišką sujungimą su nacistine Vokietija. Pranas Germantas jį siūlė į švietimo ministerijos kultūros departamento direktorius, tačiau Lietuvių nacionalistų partija atsiliepė neigiamai.<ref>Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis 1941-1944 m. Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007.</ref> Lietuvoje likusi šeima (žmona ir sūnus) [[1941]] m. birželio mėn. buvo [[tremtis|ištremta]] į [[Sibiras|Sibirą]].<ref>http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm</ref> Prano Germanto paskirtas, 1941–[[1944]] m. [[LNDT|Vilniaus dramos teatro]] direktorius. 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Nuo [[1949]] m. gyveno [[JAV]]. Mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, tačiau sunkiai kalbėjo angliškai, todėl galėjo dirbti tik juodadarbiu. Įsikūrė [[Detroitas|Detroite]], paprastu darbininku įsidarbino automobilių gamykloje „[[Ford]]“ ir dirbo joje devyniolika metų, iki pat pensijos. Daug rašydavo po darbo, naktimis. [[1967]]–[[1971]] m. [[Lietuvių žurnalistų sąjunga|Lietuvių žurnalistų draugijos]] pirmininkas. Mirė Detroite. [[1992]] m. [[birželio 12]] d. perlaidotas [[Kaunas|Kaune]], [[Petrašiūnų kapinės]]e. |
|||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
Dar Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių. Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama [[ |
Dar Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių. Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama [[baltų kultūra]], neigiamai vertinamas [[krikščionybė]]s poveikis lietuvių tautai, parodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, ūkio kilimas, Lietuvos partizanų priešinimasis sovietiniams okupantams, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, keliamos moralinės problemos. Stiliui būdingas realizmo ir romantizmo siejimas, publicistiškumas, schematiškumas. Novelėse vyrauja romantinės meilės kolizijos, ryškus melodramatiškumas.<ref>{{VLE|I|272|Kęstutis Saldžiūnas|Vytautas Alantas}}</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/2002_42_42/07.html Tautybė ir krikščionybė stiprina tautą. Rašytojas Vytautas Alantas kalba mums šiandien, 2002-11-27]</ref> |
||
== Bibliografija == |
== Bibliografija == |
||
* Artisto širdis |
* Artisto širdis: novelių rinkinys. – Kaunas: Zavišos ir Steponavičiaus sp., 1930. – 207 p. |
||
* Tarp penkių ir septynių |
* Tarp penkių ir septynių: apsakymai. – Kaunas: Spaudos fondas, 1934. – 214 p. |
||
* Vadovybės principas valstybės gyvenime. – Kaunas: Lietuvių tautininkų sąjunga, 1937. – 15 p. |
|||
* Žygiuojanti tauta |
* Žygiuojanti tauta: apsakymai. – Kaunas: Pažanga, 1940. – 260 p. |
||
* Ant siūbuojančios žemės |
* Ant siūbuojančios žemės: novelės. – Nordlingemas: Sudavija, 1946. – 150 p. |
||
⚫ | |||
* Dramos veikalai. – Dillingen: Mūsų kelias, 1947. – 126 p. |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
* Tarp dviejų gyvenimų, romanas, [[1960]] m. |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
* Tarp dviejų gyvenimų: romanas / dail. Ada Korsakaitė-Sutkuvienė. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1960. – 462 p. |
|||
⚫ | |||
* Dramos veikalai: dramų ir komedijų rinktinė. – Čikaga: Srovė, 1963. – 385 p. |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
* Atspindžiai ūkanose, novelės, [[1976]] m. |
|||
⚫ | |||
* [[Romas Kalanta]], apybraiža, 1976 m. |
|||
⚫ | |||
* Liepkalnio sodyba, romanas, [[1977]] m. |
|||
* Atspindžiai ūkanose: novelės. – Boston, Mass.: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1976. – 379 p. |
|||
⚫ | |||
* [[Romas Kalanta]]: gyvieji deglai Nemuno slėnyje. – Cleveland: Vilties draugijos leidykla, 1976. – 114 p.: iliustr. |
|||
⚫ | |||
* Liepkalnio sodyba: romanas / iliustr. A. Verbickas. – Chicago: Lietuvių agronomų sąjunga, 1977. – 440 p.: iliustr. |
|||
* Tauta istorijos vingiais, publicistika, Čikaga, [[1990]] m., Vilnius, 1992 m. |
|||
* Paversmiai: eilėraščiai / iliustr. Danguolė Šeputaitė-Jurgutienė. – Chicago, 1982. – 221 p.: iliustr. |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
* Tauta istorijos vingiais: ideologiniai mąstymai. – Chicago: M. Morkūno spaustuvė, 1990. – 244 p.: portr. |
|||
* Tauta istorijos vingiais: ideologiniai mąstymai (fotografuotas leidinys). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992. – 251 p. |
|||
* Šventaragis: istorinis romanas. – 2 t. – Vilnius: Vaga, 1989. – ISBN 5-415-00397-5 |
|||
== Šaltiniai == |
|||
⚫ | |||
== |
== Literatūra == |
||
* Pragaro pošvaistės atošvaistėse…: recenzijų ir atsiliepimų rinkinys apie V. Alanto romaną „Pragaro pošvaistės“ / Balys Jacikevičius. – New York, 1971. – 230 p.: iliustr. |
|||
* {{LLE|Alantas, Vytautas|[[Kęstutis Saldžiūnas]]}} |
|||
* Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba: monografija / Leonas Peleckis-Kaktavičius. – Šiauliai: Literatūros almanacho „Varpai“ redakcija, 2009. – 366 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-667-12-4 |
|||
⚫ | |||
{{ref}} |
|||
{{DEFAULTSORT:Alantas Vytautas |
{{DEFAULTSORT:Alantas, Vytautas}} |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Ateitininkai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos publicistai]] |
|||
[[Kategorija:Lietuvos dramaturgai]] |
|||
[[Kategorija:Lietuvos novelistai]] |
|||
[[Kategorija:Lietuvos poetai]] |
|||
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] |
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] |
||
[[Kategorija:JAV |
[[Kategorija:JAV lietuvių bendruomenės veikėjai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] |
Dabartinė 19:57, 14 lapkričio 2023 versija
Vytautas Alantas | |
---|---|
1931 metais | |
Gimė | 1902 m. birželio 18 d. Sidabravas, Naujamiesčio valsčius |
Mirė | 1990 m. balandžio 24 d. (87 metai) Detroitas, JAV |
Palaidotas (-a) | perlaidotas Petrašiūnų kapinėse |
Tėvas | Adomas Jakševičius |
Motina | Agnieška Kurlenskaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Elena Petrikaitė, Irena Baleišytė-Alantienė |
Vaikai | Šarūnas, Mirga, Algis, Ginas, |
Veikla | prozininkas, dramaturgas, poetas, žurnalistas |
Alma mater | 1929 m. Monpeljė universitetas |
Vytautas Alantas (iki 1937 m. Vytautas Benjaminas Jakševičius, 1902 m. birželio 18 d. Sidabrave, Naujamiesčio valsčius – 1990 m. balandžio 24 d. Detroite, JAV) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, poetas, publicistas, žurnalistas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi pas daraktorius Sidabrave ir Šeduvoje. Nuo 1912 m. su pertraukomis mokėsi Šiaulių gimnazijoje, iš pradžių rusiškoje, nuo 1917 m. lietuviškoje, 1923 m. ją baigė. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, iš kurios po pusmečio buvo išleistas tęsti mokslo. Mokydamasis šeštoje klasėje, pradėjo rašyti eilėraščius, dalyvavo ateitininkų veikloje. 1923–1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Dėl lėšų stokos nebeįstengė tęsti studijų, 1924–1925 m. mokytojavo Plungės gimnazijoje.
Mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros, intensyviai rašė eilėraščius. Tuomet kūrybai slapyvardžiu pasirinko kairiojo Minijos intako – Alanto – pavadinimą. Upelio vardą, šaltinio, versmės sinonimą, 1937 m. oficialiai įteisino vietoj Jakševičiaus kaip pavardę.[1] 1925–1929 m. studijavo Monpeljė universitete (Prancūzija).[2] 1930–1934 m. prancūzų skyriaus redaktorius Eltoje. 1934–1939 m. valstybinio laikraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktorius. Vienas žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų. 1940 m. išleido knygą „Žygiuojanti Lietuva“, giriančią Lietuvos prezidento Antano Smetonos vienvaldystę.[3] 1940 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.
1940 m., artėjant sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Buvo pakviestas pirmininkauti Lietuvių aktyvistų fronto kultūros komisijai. Padėjo Pranui Germantui telkti lietuvių nacionalsocialistų grupę.[4] Jie buvo už Lietuvos visišką sujungimą su nacistine Vokietija. Pranas Germantas jį siūlė į švietimo ministerijos kultūros departamento direktorius, tačiau Lietuvių nacionalistų partija atsiliepė neigiamai.[5] Lietuvoje likusi šeima (žmona ir sūnus) 1941 m. birželio mėn. buvo ištremta į Sibirą.[6] Prano Germanto paskirtas, 1941–1944 m. Vilniaus dramos teatro direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, tačiau sunkiai kalbėjo angliškai, todėl galėjo dirbti tik juodadarbiu. Įsikūrė Detroite, paprastu darbininku įsidarbino automobilių gamykloje „Ford“ ir dirbo joje devyniolika metų, iki pat pensijos. Daug rašydavo po darbo, naktimis. 1967–1971 m. Lietuvių žurnalistų draugijos pirmininkas. Mirė Detroite. 1992 m. birželio 12 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dar Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių. Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama baltų kultūra, neigiamai vertinamas krikščionybės poveikis lietuvių tautai, parodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, ūkio kilimas, Lietuvos partizanų priešinimasis sovietiniams okupantams, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, keliamos moralinės problemos. Stiliui būdingas realizmo ir romantizmo siejimas, publicistiškumas, schematiškumas. Novelėse vyrauja romantinės meilės kolizijos, ryškus melodramatiškumas.[7][8]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Artisto širdis: novelių rinkinys. – Kaunas: Zavišos ir Steponavičiaus sp., 1930. – 207 p.
- Tarp penkių ir septynių: apsakymai. – Kaunas: Spaudos fondas, 1934. – 214 p.
- Vadovybės principas valstybės gyvenime. – Kaunas: Lietuvių tautininkų sąjunga, 1937. – 15 p.
- Žygiuojanti tauta: apsakymai. – Kaunas: Pažanga, 1940. – 260 p.
- Ant siūbuojančios žemės: novelės. – Nordlingemas: Sudavija, 1946. – 150 p.
- Dramos veikalai. – Dillingen: Mūsų kelias, 1947. – 126 p.
- Pragaro pošvaistės: romanas. – Memmingen: Tremtis, 1951. – 432 p.: portr.
- Svetimos pagairės: novelės, apsakymai, feljetonai. – London: Nida, 1954. – 255 p.
- Tarp dviejų gyvenimų: romanas / dail. Ada Korsakaitė-Sutkuvienė. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1960. – 462 p.
- Dramos veikalai: dramų ir komedijų rinktinė. – Čikaga: Srovė, 1963. – 385 p.
- Nemunas teka per Atlantą: novelės. – London: Nida, 1970. – 263 p.
- Amžinasis lietuvis: romanas. – 2 t. – London: Nida press, 1972.
- Šventaragis: romanas. – 2 t., 1972–1974 m.
- Atspindžiai ūkanose: novelės. – Boston, Mass.: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1976. – 379 p.
- Romas Kalanta: gyvieji deglai Nemuno slėnyje. – Cleveland: Vilties draugijos leidykla, 1976. – 114 p.: iliustr.
- Liepkalnio sodyba: romanas / iliustr. A. Verbickas. – Chicago: Lietuvių agronomų sąjunga, 1977. – 440 p.: iliustr.
- Paversmiai: eilėraščiai / iliustr. Danguolė Šeputaitė-Jurgutienė. – Chicago, 1982. – 221 p.: iliustr.
- Gelmių balsai: novelės. – Cleveland: Viltis, 1984. – 236 p.: portr.
- Aušra Paliūnuose: premijuotas romanas. – Cleveland: Viltis, 1986. – 312 p.
- Tauta istorijos vingiais: ideologiniai mąstymai. – Chicago: M. Morkūno spaustuvė, 1990. – 244 p.: portr.
- Tauta istorijos vingiais: ideologiniai mąstymai (fotografuotas leidinys). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992. – 251 p.
- Šventaragis: istorinis romanas. – 2 t. – Vilnius: Vaga, 1989. – ISBN 5-415-00397-5
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Būkime gerais lietuviais // Literatūra ir menas, 2002-07-26, Nr. 2909 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 16 psl.
- ↑ Vytautas Kazakevičius. Vytautas Alantas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 36
- ↑ „Stasys Yla. Žmonės ir žvėrys Dievų miške. Ps.214“. Nuoroda tikrinta 2014 m. birželio 16 d..
- ↑ Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis 1941-1944 m. Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007.
- ↑ http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm
- ↑ Kęstutis Saldžiūnas. Vytautas Alantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 272 psl.
- ↑ Tautybė ir krikščionybė stiprina tautą. Rašytojas Vytautas Alantas kalba mums šiandien, 2002-11-27
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pragaro pošvaistės atošvaistėse…: recenzijų ir atsiliepimų rinkinys apie V. Alanto romaną „Pragaro pošvaistės“ / Balys Jacikevičius. – New York, 1971. – 230 p.: iliustr.
- Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba: monografija / Leonas Peleckis-Kaktavičius. – Šiauliai: Literatūros almanacho „Varpai“ redakcija, 2009. – 366 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-667-12-4