Slavonija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Balkanų istorinis regionas: Slavonija
Šalis	Rytų Kroatija
Herbas
Tautos	kroatai
Miestai	Osijekas, Slavonski Brodas, Vinkovcai, Vukovaras
Regionas Kroatijos žemėlapyje

Slavonija – geografinis ir istorinis regionas rytinėje Kroatijoje ir vakarinėje Serbijoje. Tai derlingas ir miškingas žemumų kraštas, iš šiaurės ribojamas Dravos, iš pietų – Savos upių.

Geografija

Slavonija

Slavonijos teritorija dalinama į septynias apygardas. Bendras gyventojų skaičius 781 454 (2001 m. duomenys). Didžiausias miestas – Osijekas su 114 616 gyventojais. Kiti didžiausi miestai: Slavonski Brodas, Vinkovcai, Vukovaras, Dakovas, Požega, Virovitica, Nova Gradiška, Slatina, Županija, Našicė, Valpovas, Belišće. Gyventojų daugumą sudaro kroatai.

Nors sritis išsidėsčiusi žemumose, joje nemažai kalvų – Psunis (984 m), Papukas (953 m), Požeška Gora, Ravna gora, Krndija ir Dilis (461 m), kurios supa Požegos slėnį.

Istoriškai Slavonijos ribos kito. Ankstyvaisiais Vengrijos karalystės viduramžiais, Slavonija (ją tada sudarė dabartinės Slavonijos vakarinė dalis, dalis centrinės Kroatijos, įskaitant Zagrebą, ir vakarinė ir šiaurinė dabartinės Bosnijos dalis) buvo šios karalystės vasalė.

Istorija

Ši sritis priklausė Romos imperijai (Panonijos provincija). VII a. buvo mokama duoklė avarams. Vėliau nuo vengrų šią sritį apgynė karalius Tomislavas I, ir Slavonija įėjo į 925 m. jo įkurtą Kroatijos karalystę. 1027 m. Vengrijos kariuomenė su Stjepan Svetoslavić priešakyje užėmė Slavoniją, buvo įkurtas Slavonijos Banatas, priklausantis Vengrijos karalystei, valdomas Svetoslavičų dinastijos.