Hamadriadės

Graikų mitologijoje hamadriadės – driadės nimfos, gyvenusios medžiuose, gimdavusios ir mirdavusios kartu su medžiu. Todėl dievai bausdavo mirtinguosius, kurie žalodavo medžius. Minima istorija, kai Erisichtonas įsakė nukirsti ąžuolą šventoje Demetros giraitėje. Iš sužeisto medžio pasruvo kraujas, o lapai išblyško. Ąžuole gyvenanti nimfa prieš mirtį atkeršijo šventvagiui, pasmerkdama jį kentėti nuolatinį alkį.

Panas ir hamadriadė, mozaika iš Pompėjos

Hamadriadės

Aštuonios driadės buvo Oksilo („Nekaltas miškas“) ir Hamadrijos („Kartu su medžiu“) dukterys. Jų tėvai taip pat galėjo būti medžių dvasios.

Kiekviena jų simbolizavo konkrečius medžius:

• Aigeira – tuopos nimfa;
• Ampela – vynmedžio nimfa.
• Balanidė – ąžuolo nimfa.
• Karija – riešutmedžio nimfa.
• Kranėja – vyšnios nimfa.
• Morėja (Morea) – šilkmedžio nimfa.
• Ptelėja – guobos nimfa;
• Sikė – figmedžio nimfa.

Alternatyviai minimos ir kitos hamadriadės:

• Melija (Meliai) – uosio nimfa;
• Dafnė – lauro nimfa.
• Pitija (Pitys) – pušies nimfa.