Sūzai

Sūzai Ŝuŝan
Sūzai
Koordinatės	32°11′26″ š. pl. 48°15′28″ r. ilg.
Vieta	Chuzestano provincija, Iranas
Istorija
Pastatytas	IV tūkst. pr. m. e.
Sugriautas	1218 m.
Tauta	elamitai, persai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1851
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1455

Sūzai (elam. Ŝuŝan, Ŝuŝun, sen. pers. Çūšā, gr. Σοῦσα = Susa) − senovinis miestas dab. Irane, Chuzestano provincijoje, Karcheho upės slėnyje. Dabar jo vietoje yra miestas Šušas.

Istorija

Elamo miestas

Sūzų ir Anšano karaliaus Untaš-Napirišos stela

Sūzai – vienas seniausių Elamo miestų. Remiantis archeologiniais duomenimis, neolitinė gyvenvietė čia įsikūrė jau VII tūkst. pr. m. e., o tapyta keramika aptinkama nuo V tūkst. pr. m. e., o miesto įkūrimas siejamas su Uruko laikotarpiu (apie 4000 m. pr. m. e.). Tuo metu miestas buvo apjuostas masyviomis gynybinėmis sienomis, o kaimų gyventojai persikėlė į jį. Manoma, kad į šį miestą atsikėlė ir gausi dalis netoliese klestėjusios Čoga Mišo neolitinės gyvenvietės gyventojų.

Per visą IV tūkst. pr. m. e. Sūzuose jaučiama Šumero, o ypač Uruko kultūrinė įtaka. Dėl to Sūzai neretai traktuojami kaip Uruko kolonija. Ši įtaka reiškėsi Uruko valdymo aparato, antspaudų stiliaus, monumentaliosios architektūros, raštijos pavyzdžiuose. Miestas minimas labai ankstyvuose šumerų rašytiniuose šaltiniuose. Vietos gyventojų elamitų kalba jis buvo vadinamas Ŝuŝan, Ŝuŝun, ir pavadinimas kildinamas iš elamitų dievo Inšušinako.

III tūkst. pr. m. e. Sūzai buvo to paties pavadinimo karalystės centras. Ši karalystė valdė derlingas Elamo žemumas, Karuno upės baseiną dab. Chuzestano provincijoje. Karalystė ėjo iš rankų į rankas tarp Elamo, Akado ir Šumero. XXIV a. pr. m. e. miestą nukariavo Sargonas Didysis, kuris jį padarė Akado imperijos provincijos sostine. Apie 2240 m. pr. m. e. vietininkas Kutik-Inšušinakas atsiskyrė nuo Akado, nukariavo Anšaną ir sukūrė nepriklausomą Elamo karalystę. Vėliau Sūzus valdė Trečioji Ūro dinastija.

Sūzų sugriovimas

II tūkst. pr. m. e. Sūzai buvo Elamo sostine. Miestas buvo toks svarbus, kad visas Elamas neretai buvo tapatinamas su Sūzais, o ilgainiui Elamui prigijo pavadinimas Suziana. Miestą ne kartą puolė Mesopoptamijos valstybės, tarp kurių buvo Naujoji Babilono karalystė. Pastaroji naudojo Sūzus kaip tremties vietą ir čia ištrėmė Izraelitus. Todėl Sūzai minimi ir Biblijoje pavadinimu Šušan (hebr. ‏שׁוּשָׁן‏‎ = Shushān).

Persų miestas

Achemenidų menas Sūzuose

647 m. pr. m. e. Asirijos karalius visiškai sugriovė miestą, prijungdamas Elamą kaip vieną iš imperijos provincijų. Naujai atstatytas miestas 617 m. pr. m. e. perėjo Medijos imperijai, o ~540 m. pr. m. e. – Achemenidų imperijai. Pastarojoje prasidėjo Sūzų atgimimas. Šis senovinis Elamo kultūros centras tapo viena iš 4 imperijos sostinių. Čia vyko masinės statybos ir jis naudotas kaip Achemenidų žiemos rezidencija.

331 m. pr. m. e. Sūzai atiteko Makedonijos imperijai, vėliau – Seleukidų imperijai, o dar vėliau – Partų imperijai. Šioje ji buvo viena iš dviejų sostinių kartu su Ktesifonu. Kadangi tarp 116 ir 297 m. Romos imperija net 5 kartus užgrobė Ktesifoną, Sūzai ne kartą tapdavo vienintele sostine, kur suplūsdavo visas Persijos elitas. Romėnams Sūzus trumpam paimti pavyko tik vieną kartą, 116 m. Galiausiai Sūzus valdė Sasanidų imperija.

638 m. miestą užėmė ir sugriovė Rašidunų kalifatas ir jis tapo Arabų Kalifato dalimi. Čia įdiegtas islamas, nors egzistavo ir reikšminga krikščionių bendruomenė. Tiesa, Sūzai niekada nebeatgavo buvusios šlovės. 1218 m. jį galutinai sugriovė Mongolai. Didžioji dalis gyventojų išsikėlė į gretimą Dezfulą. Ilgainiui šalia senųjų Sūzų susikūrė Šušo gyvenvietė.

Archeologija

Archeologų pilis Sūzuose

1836 m. sugriautą Sūzų miesto griuvėsius apžiūrėjo Henry Rawlinson, o vėliau Austin Henry Layard. 1851 m. čia kasinėjimus pradėjo William Loftus, kuris identifikavo archeologinę vietovę kaip senąjį Sūzų miestą.

1885 m. miesto kasinėjimus pradėjo prancūzai, tarp kurių žymiausi archeologai buvo Jacques de Morgan, kasinėjęs čia tarp 1897 m. ir 1911 m., ir Roland de Mecquenem (iki 1940 m.). J. de Morgan 1901 m.−1902 m. Sūzuose rado Hamurabio teisyną – vieną pirmųjų pasaulyje rašytinių teisės sąvadų. Archeologai, siekdami apsaugoti radinius ir ekspedicijos narius, senųjų Sūzų vietoje pastatė galingą pilį, kuri neoficialiai vadinama „Archeologų pilimi“. Pastarajai statyti buvo naudojamos senovinės plytos iš Darijaus rūmų ir tolėliau buvusio elamitų Čoga Zanbilio zigurato. Šis atvejis simbolizuoja taip vadinamos „ikimokslinės archeologijos“ metodus, kuomet archeologai, atlikdami tyrimus, sunaikindavo nemažai senovinio paveldo.

1946–1967 m. archeologas Roman Ghirshman pradėjo profesionalius kasinėjimus ir atkasė svarbiausią miesto dalį, paeiliui ištirdamas visus archeologinius sluoksnius.