Koliziejus

Koliziejus Colosseo

Vaizdas nuo metro išėjimo
41°53′25″ š. pl. 12°29′32″ r. ilg. / 41.89028°š. pl. 12.49222°r. ilg. / 41.89028; 12.49222 (Koliziejus)

Vieta	Roma, Italija
Architektas	Vespasianas, Titas
Statybų pradžia	70 m.
Statybų pabaiga	80 m.
Paskirtis	Amfiteatras

Koliziejus (it. Colosseo), arba Flavijų amfiteatras (lot. Amphitheatrum Flavium, it. Anfiteatro Flavio) – didžiausias ir seniausias pasaulyje amfiteatras, esantis Romoje, Italijoje. Garsėjo gladiatorių kovomis tarpusavyje ir prieš laukinius gyvūnus. Vėliau, 404 m., šie kankinimai paskelbti nelegaliais.

Architektūra

Nuotrauka kurioje matyti išlikusi daugiasluoksnė struktūra (kairėje). Išorine atrodanti siena (viduryje ir dešinėje) iš tiesų buvo vidinė.

Skirtingai nuo graikų teatrų kurie būdavo statomi viena puse prišlieti prie kalvos, Koliziejus yra laisvai stovintis pastatas. Savo struktūra jis panašus į du priešpriešais stovinčius romėnų amfiteatrus. Šie būdavo pusrutulio formos, su scena vienoje pusėje ir žiūrovų vietomis kitoje. Scena elipsės pavidalo, 76×46 m. Statinio dydis siekia 185×156 m, išorinės sienos aukštis 48 m. Jis pastatytas iš didelių akmenų, sujungtų metaliniais sutvirtinimais. Viršuje būdavo ištempiamas žiūrovus nuo saulės ar lietaus dengiantis audeklas (velarium). Jis buvo sutvirtintas virvėmis, su didele skyle centre (nedengė scenos). Šį dangalą ištempdavo bei tvarkė Romos laivyno jūreivių komanda.

Žemės paviršiuje Koliziejus turėjo 80 ratu išdėstytų įėjimų, iš kurių eiliniams žiūrovams buvo skirti 76. Žiūrovų paskirstymas (numeruoti įėjimai, zonos, bilietai) daug kuo primena ir dabartinius stadionus. Itin kilmingi žiūrovai patekdavo į savo vietas tuneliais, kad nereikėtų eiti per minią. Kiti tuneliai buvo skirti žvėrims bei gladiatoriams.

Koliziejus pastatytas greta Romos forumo. Greta taip pat stovėjo gladiatorių mokykla (Ludus magnus), ginklų bei mašinų saugyklos, Sanitarium (kur būdavo gydomi sužeisti gladiatoriai) bei Spolarium (kur būdavo tvarkomi lavonai).

Įvairių šaltinių duomenimis, Koliziejuje tilpdavo nuo 50 iki 85 tūkst. žiūrovų. Šiuo metu vidus yra sugriautas, todėl pačiame Koliziejuje būtų vietos ne daugiau kaip keliems šimtams žiūrovų. Tačiau daug žymių atlikėjų (Ray Charles 2002,^[1] Paul McCartney 2003,^[2] Elton John 2005,^[3], Billy Joel 2006) buvo surengę koncertus greta pastato.

Istorija

Kaip kovos arena

1872 m Jean-Léon Gérôme paveikslas, kuriame laimėjęs gladiatorius klausia ar pasigailėti pralaimėjusiojo. Publika duoda ženklą jog ne.

1883 m Jean-Léon Gérôme paveikslas Paskutinioji krikščionių kankinių malda

Koliziejus pradėtas statyti 72 mūsų eros metais valdant imperatoriui Vespasianui – Flavijų dinastijos pradininkui, baigtas – 80 m., valdant imperatoriui Titui. Vien atidarymo iškilmėse nudobta apie 9000 laukinių žvėrių.

Kol stovi Koliziejus, stovi Roma, sakydavo romėnai,- Jam sugriuvus, sugrius ir Roma, o su ja ir pasaulis ^[4].

Čia vyko masiški renginiai. Pavyzdžiui, 107 metais Trajanas, švesdamas pergales Dakijoje, surengė kautynių seriją dalyvaujant 11 000 gyvūnų ir 10 000 gladiatorių. Ji tesėsi 123 dienas. Pertraukose tarp kovų metu buvo vykdomi mirties nuosprendžiai: nuteistieji buvo siunčiami prieš žvėris neginkluoti. Renginių metu buvo naudojamos medžių, pastatų ir kitokios dekoracijos. Vyko teatro vaidinimai, kurių metu žūstančius veikėjus vaidinantys aktoriai (nuteistieji) iš tiesų būdavo nužudomi.

391 m vienuolis šv. Telemachas kovos metu išėjo į areną, protestuodamas prieš kautynes bei mėgindamas jas nutraukti. Pasipiktinę žiūrovai užmušė jį akmenimis ^[5]. Po to žmonių nuomonė ėmė keistis, vienuolio elgesys padarė įspūdį imperatoriui (Honorijui).

Gladiatorių kovos paskutinį kartą minėtos 435 m. nors taip pat manoma jog paskutinė kova galėjo būti ir 404 m., kuomet jos buvo uždraustos. Gyvūnų medžioklės tesėsi dar mažiausiai iki 523 m. (tais metais Teodorikas Didysis kritikavo jų rengėjus už per didelį išlaidavimą).

Viduramžiai

Vėliau įvairios patalpos buvo naudojamos gyvenimui ir dirbtuvėms. 217 m. Koliziejus nukentėjo nuo gaisro: sudegė daug medinių konstrukcijų, taisymai tesėsi iki 320 m. Pagal Dio Cassius^[6], gaisrą sukėlė žaibas. Apie 1200 m. Frangipani šeima naudojo pastatą kaip pilį.

Didelę žalą padarė 1349 m. žemės drebėjimas, kurio metu griuvo ant mažiau stabilios žemės stovinti pusė. Dauguma nuvirtusių akmenų buvo panaudoti kitiems pastatams statyti ar remontuoti. XIV amžiuje į Koliziejų persikėlė religinė bendruomenė, kuri gyveno čia iki XIX amžiaus.^[7]

1749 m. popiežius Benediktas XIV paskelbė Koliziejų šventa vieta, nes gladiatorių kovų laikais čia greičiausiai mirtim nubausta daug ankstyvųjų krikščionių (istorinių dokumentų apie tai nėra išlikę).^[8] Vietoje, kur sėdedavo imperatorius, dabar stovi kryžius.

1820 m. popiežius Pijus VII įsakė atstatyti statinio išorinį žiedą laikančias konstrukcijas.

Naujausia istorija

2000 m. Ridley Scott filme „Gladiatorius“ viena pagrindinių scenų (vaizduojanti II a.) vyko kompiuterinėmis sistemomis atkurtame Koliziejuje.

2007 m. liepos 7 d. Romos Koliziejus buvo įtrauktas į įspūdingiausių šiuolaikinio pasaulio statinių sąrašą, vadinamu Naujieji septyni pasaulio stebuklai.^[9]

2010 m. rugsėjo mėnesį miesto valdžia nusprendė atidaryti visuomenei Koliziejaus požemius ir leisti juose lankytis turistams.^[10]

Koliziejaus atvaizdas naudojamas ant itališkosios 5 eurų centų monetos.^[11]

Galerija

Koliziejus naktį
Pietinė Koliziejaus pusė
Senovės romėnų moneta Koliziejui paminėti
Šv. Telemachas protestuoja (1869 m. graviūra)

Šaltiniai

Vikiteka: Koliziejus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ Colosseum stages peace concert, BBC News Online, 12 May 2002.
↑ McCartney rocks the Colosseum, BBC News Online, 12 May 2003.
↑ Sir Elton’s free gig thrills Rome, BBC News Online, 4 September 2005.
↑ „The Coliseum“. The Catholic Encyclopedia. New Advent. Suarchyvuota iš originalo 2013-02-01. Nuoroda tikrinta 2 August 2006.
↑ Theodoret (1843). Honorius the Emperor, and the Monk Telemachus. London, UK: Samuel Bagster and Sons. pp. 326–327. Nuoroda tikrinta 8 June 2009. {{cite book}}: |work= ignoruotas (pagalba)
↑ Cass. Dio lxxviii.25.
↑ „MEDIVM AEVVM“. The-Colosseum. The-Colosseum.Net. Nuoroda tikrinta 1 November 2016.
Names the order: Arciconfraternita del SS. Salvatore ad Sancta Sanctorum, aka del Gonfalone. Co-tenants: the Roman Senate and the Camera Apostolica. "In 1519 The Confraternita built the little chapel of Santa Maria della Pietà inside the Colosseum. "
↑ The Coliseum in Catholic Encyclopedia
↑ New 7 Wonders voting results Archyvuota kopija 2011-04-03 iš Wayback Machine projekto.
↑ Colosseum to open gladiator passageways for first time
↑ 5 centų moneta

v • a • r

Naujieji septyni pasaulio stebuklai

[1] Colosseum stages peace concert, BBC News Online, 12 May 2002.

[2] McCartney rocks the Colosseum, BBC News Online, 12 May 2003.

[3] Sir Elton’s free gig thrills Rome, BBC News Online, 4 September 2005.

[Catholic_Encyclopedia-4] „The Coliseum“. The Catholic Encyclopedia. New Advent. Suarchyvuota iš originalo 2013-02-01. Nuoroda tikrinta 2 August 2006.

[Theodoret-5] Theodoret (1843). Honorius the Emperor, and the Monk Telemachus. London, UK: Samuel Bagster and Sons. pp. 326–327. Nuoroda tikrinta 8 June 2009. {{cite book}}: |work= ignoruotas (pagalba)

[6] Cass. Dio lxxviii.25.

[colnet-7] „MEDIVM AEVVM“. The-Colosseum. The-Colosseum.Net. Nuoroda tikrinta 1 November 2016.
Names the order: Arciconfraternita del SS. Salvatore ad Sancta Sanctorum, aka del Gonfalone. Co-tenants: the Roman Senate and the Camera Apostolica. "In 1519 The Confraternita built the little chapel of Santa Maria della Pietà inside the Colosseum. "

[8] The Coliseum in Catholic Encyclopedia

[9] New 7 Wonders voting results Archyvuota kopija 2011-04-03 iš Wayback Machine projekto.

[10] Colosseum to open gladiator passageways for first time

[11] 5 centų moneta

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]