Jonas Čižauskas

Jonas Čižauskas (1886 m. sausio 26 d. Seredžiuje, Jurbarko r. – 1974 m. gegužės 30 d. Elizabete, Niū Džersis, JAV) – vargonininkas, chorvedys, dainininkas (baritonas) ir kompozitorius.

Biografija

Iš pradžių muzikos mokėsi Vilniuje pas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vargonininkus Jurevičių ir Norkūną, o nuo 1903 m. – Kaune pas J. Naujalį, padėjo jam vargonininkauti Katedroje. 1907 m. atvykęs į JAV, pradėjo vargonininkauti Aušros Vartų lietuvių parapijoje Vorčesteryje, Masačusetsas. Paskui perėjęs į Šv. Kryžiaus parapiją Mt. Carmele, Pensilvanija, subūrė chorą, kurį išmokė giedoti Wito „Šv. Liucijos mišias“, Č. Sasnausko kantatą „Broliai" ir kitų kūrinių. Gyvendamas Baltimorėje, Merilendas, nuo 1917 m. kompozicijos ir harmonijos mokėsi pas prof. P. Oustą ir Rene Beckerį, o dainavimo Cust Peabody konservatorijoje pas prof. Ch. Bockhau. Toje pačioje parapijoje vargonininkavo, subūrė 80 žmonių chorą, kurį išmokė J. Naujalio, W. A. Mozarto, G. Palestrinos ir kitų kompozitorių religinių kūrinių, koncertavo vietoje ir Vašingtone. Taip pat vadovavo vaikų, giesmininkų veteranų ir J. Naujalio vyrų chorui. 1918 m. suorganizavo Amerikos lietuvių 30 muzikantų simfoninį orkestrą. 1923 m. nuvykęs vargonininkauti į Šv. Jurgio parapiją Klyvlendą, Ohajus, dar balsą lavino pas Metropolitan operos solistą F. Sandlerį, o vargonuoti mokėsi pas vargonininką Edwini A. Kraftą. Klyvlende dirbo apie septynerius metus. Su choru daug koncertavo, statė operetes ir dramos spektaklius, mokė ukrainiečių ir anglų chorus, vertėsi privačiomis muzikos pamokomis.

Nuo 1944 m. studijavo grigališkąjį giedojimą pas kompozitorių dvasiškį L. Manzetti, lankė Pijaus X liturginės muzikos mokyklą Niujorke. Dainuoti mokė M. Petrauskas ir kiti muzikos pedagogai. 1945–1960 m. m. vargonininkavo Šv. Arkangelo Mykolo vokiečių parapijoje Elizabete. Padidino bažnyčios chorą, kuriame buvo tik rinktiniai balsai, propagavo ir lietuvišką muziką, rengė religinės muzikos koncertus. Dar yra dirbęs Šv. Kazimiero Pitstone, Pensilvanija, Šv. Jurgio Detroite, Mičiganas, Kearny, Niū Džersis, lietuvių ir svetimtaučių parapijose. Lindene, Niū Džersis, subūrė lietuvių vyrų chorą, kuris nemažai koncertavo, dainavo per radiją, statė muzikinius veikalus, 1952 m. dalyvavo Lietuvių dienoje Niujorko ir Niū Džersio apskričių lietuvių chorų dainų šventėje. Dar vadovavo Alexian Brothers ligoninės chorui. Kaip solistas su žmona dainininke Marijona Paleckaite-Čižauskiene yra dainavęs beveik visose lietuvių kolonijose.

J. Čižauskas nevengė ir visuomeninių pareigų. Buvo ALRK Vargonininkų sąjungos steigėjas (1911 m.) ir narys, nuo 1958 m. – garbės narys. 1918 m. su lietuvių delegacija lankėsi pas JAV prezidentą W. Wilsoną, priklausė įvairioms lietuvių kultūrinėms draugijoms bei sąjungoms.

1926 m. Filadelfijos 150 metų sukaktuvėse dirigavo 900 dalyvių jungtiniam chorui. Surengė apie 50 koncertų lietuvių ir svetimtaučių bažnyčiose, įdainavo 6 plokšteles. Žinomas ir kaip kompozitorius. Sukūrė 3 mišias chorui, 60 lotyniškų motetų, kantatą „Vilniaus senelis“, operetę „Moterų biznis" (statyta Klyvlende, Detroite, Baltimorėje), chorams ir solistams harmonizavo apie 50 lietuvių liaudies dainų, parašė preliudų vargonams. Kūrybiniame darbe konsultavosi su kompozitoriumi J. Žilevičium. 1940 m. J. Čižauskas apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.