Gražiaplaukio dinastija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gražiaplaukio dinastija, Horfagreatai (norv. Hårfagreætta) – Norvegijos karalių dinastija (tiksliau kelių dinastijų, kurių tarpusavio giminystė nėra įrodyta, grupė), su pertraukomis valdžiusi Norvegiją 872–1319 m. Savo ruožtu dinastija buvo Norvegijos Inglingų dinastijos vėlesnioji atšaka.

Istorija ir linijos

Jos pradininkas buvo Haroldas Gražiaplaukis, pirmasis Norvegijos karalius ir jos suvienytojas, kilęs iš Vestfoldo karalystės. Jo tėvas buvo Vestfoldo konungas iš labai senos legendinės Inglingų dinastijos. Keturi pirmieji atstovai, valdę iki maždaug 976 m. priklausė pirminei, tiesioginei dinastijos linijai.

Apie 976 m. nužudžius Haraldą II, Norvegija atiteko Danijai: čia valdė Haraldas I Mėlyndantis (iki 986 m.), vėliau - Sveinas I Šakiabarzdis. Danijos karalius Norvegijoje atstovavo Ladės jarlai, kurie turėjo čia neribotą valdžią, tačiau karaliais nesititulavo. 995 m. Gražiaplaukio dinastijos valdžią atkūrė Olavas I Trigvasonas (valdė 995-1000), o 1015 m. dar kartą Olavas II Haraldsonas (valdė 1015-1028). Abu šie valdovai laikė save Haraldo Gražiaplaukio palikuonimis, tačiau ši giminystė mokslininkų nėra įrodyta.

Po neilgo Danijos (Knuto Didžiojo) viešpatavimo 1028-35 m. dinastija buvo atkurta ir toliau valdė be pertraukų. Iš pradžių ją atstovavo Olavo II sūnus Magnusas I, o nuo 1046 m. pastoviai įsigalėjo Hardrado linija, kurios tiesioginis ryšys su Gražiaplaukiu irgi nėra įrodytas. Nuo 1130 šios linijos valdovai dalijosi valdžią su kita linija - Gille linija, o nuo 1177 m. - su Sverre linija. Visu tuo metu vyko pilietinis karas tarp atskirų karaliais besiskelbiančių pretendentų.

1184 m. mirus Magnusui Erlingsonui baigėsi Hardrado linija, o 1217 m. mirus Ingei Bordsonui - Gille linija. Norvegiją dar kartą suvienijo Hakonas IV, nesantuokinis Hakono III (iš Sverės linijos) sūnus. Ši linija baigėsi 1319 m., kuomet į valdžią Norvegijoje atėjo Magnusas VII iš Folkungų dinastijos.

Dinastijos linijos

Nariai	Valdymo metai
Pagrindinė linija	872–976 m.
Haraldas I Gražiaplaukis	872–930 m.
Erikas Kruvinasis Kirvis	930-934 m.
Hakonas I Gerasis	934–961 m.
Haraldas II Pilkakailis	961-976 m.
Vigeno linija
Olavas I Trigvasonas	995–1000 m.
Vestfoldo linija
Olavas II Haraldsonas	1015–1028 m.
Magnusas I Gerasis	1035–1047 m.
Hardrado dinastija
Haraldas III	1046–1066 m.
Magnusas II	1066–1069 m.
Olavas III Taikusis	1066–1093 m.
Hakonas Magnusonas	1093–1094 m.
Magnusas III Basasis	1093–1103 m.
Olavas Magnusonas	1103–1115 m.
Eisteinas I	1103–1123 m.
Sigurdas I	1103–1130 m.	Gille linija	Valdymo metai
Magnusas IV Aklasis	1130–1135 m.	Haraldas IV Gilė	1130–1136 m.
		Sigurdas II	1136–1155 m.
		Eisteinas II	1142–1157 m.
		Ingė I Kuprotasis	1136–1161 m.
		Hakonas II Plačiapetis	1157–1162 m.	Sverre linija	Valdymo metai
Magnusas V Erlingsonas	1161–1184 m.	Sigurdas Markusfostrė	1162–1163	Sverė Sigurdsonas	1177–1202
Sigurdas Magnusonas	1193–1194			Hakonas III	1202–1204
Ingė Magnusonas	1196–1202			Gutormas	1204
Erlingas Akmenų Siena	1204–1207	Ingė II Bordsonas	1204–1217
				Hakonas IV	1217–1263
				Magnusas VI	1263–1280
				Erikas II Magnusonas	1280–1299
				Hakonas V Magnusonas	1299–1319

Dinastija
Prieš tai: -	Norvegijos karaliai 872-976	Po to: Haraldas Mėlyndantis
Prieš tai: Sveinas I Šakiabarzdis	Norvegijos karaliai 995–1000	Po to: Sveinas I Šakiabarzdis
Prieš tai: Sveinas I Šakiabarzdis	Norvegijos karaliai 1015–1028	Po to: Knutas Didysis
Prieš tai: Knutas Didysis	Norvegijos karaliai 1035-1319	Po to: Folkungai