Eksperimentas

Eksperimentas (lot. experimentum 'bandymas')^[1] – tiriamo reiškinio stebėjimas siekiant atrasti nežinomų savybių, nustatyti dėsnius bei patvirtinti ar paneigti hipotezes. Eksperimentas yra mokslinio metodo dalis.

Žvaigždės ryškio priklausomybė nuo temperatūros (HR diagrama). Žvaigždžių nėra kaip nei įkaitinti, nei atšaldyti, tačiau galima stebėti daug įvairios temperatūros žvaigždių.

Eksperimento metu dažniausiai stebima, kaip kintančios sąlygos (dažniausiai tik viena) daro įtaką reiškinio eigai ar stebimam rezultatui. Visų kitų potencialiai rezultatą paveikti galinčių veiksnių siekiama nekeisti. Kadangi to visiškai užtikrinti neįmanoma, eksperimentai kartojami, tikintis, jog įvairiai besikeičiantys nekontroliuojami veiksniai padarys nedaug įtakos rezultatų vidurkiui.

Jei stebimo reiškinio niekaip negalima paveikti (astronominiai objektai, istoriniai įvykiai, neetiška ir pan.), eksperimentą kartais gali pakeisti stebėjimų grupavimas pagal natūraliai kintančio faktoriaus reikšmę, kuomet visi kiti veiksniai kinta tik atsitiktinai (natūralusis eksperimentas).^[2] Šiuo atveju būtinas pakankamas stebėjimų skaičius.

Eksperimento vykdymas apima keletą etapų:

atliekami preliminarūs problemos tyrimai, numatant galimą pašalinį poveikį, nukrypimus ir pan.;
pasirenkami tyrimo būdai, priemonės;
numatytų eksperimento procedūrų tikslus vykdymas, stebimų duomenų registravimas ir jų kontroliavimas;

Eksperimentai turi būti tokie, kad juos galima būtų pakartoti kitose laboratorijose bei kitų mokslininkų. Eksperimentų rezultatai, kuriuos pavyko gauti tik nedaugelį kartų, tik vienoje laboratorijoje ar tik vienam tyrinėtojui, mokslinėms išvadoms netinka.^[3]

Šaltiniai

↑ http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/E/eksperimentas
↑ Dunning, Thad. Natural Experiments in the Social Sciences: A Design-Based Approach. Cambridge University Press.
↑ Andreas Vesalius, Epistola, Rationem, Modumque Propinandi Radicis Chynae Decocti (1546), 141. Pacituota ir išversta C.D. O'Malley, Andreas Vesalius of Brussels, (1964), 116. Pacituota Bynum & Porter 2005, p. 597: Andreas Vesalius,597#1.