Ankstyvasis dinastinis laikotarpis

Ankstyvasis dinastinis laikotarpis (Ankstyvųjų dinastijų laikotarpis, Archainis laikotarpis) – Senovės Egipto civilizacijos laikotarpis apie 3100−2680 m. pr. m. e.

Narmero paletė, vaizduojanti faraoną Narmerą centre

Istorija

Ankstyvosiomis dinastijomis vadinamos 1 ir 2 Egipto faraonų dinastijos. Kartais dar ankstesne gali būti išskirta 0 dinastija ir kartais prie ankstyvųjų dinastijų priskirta 3 dinastija, bet paprastai 3-oji dinastija priskiriama Egipto senosios karalystės laikotarpiui.

Ankstyvųjų dinastijų laikotarpyje susiklostė daugelis Sen. Egipto civilizacijos kultūrinių ir socialinių aspektų. Anksčiau buvo manoma, kad perėjimas iš priešdinastinio laikotarpio į dinastinį įvyko staigiai, tačiau vėliausi radiniai rodo, kad pasikeitimas vyko palaipsniui. 1 ir 2 dinastijų valdovų vardų inskripcijų randama tiek Sakaroje, tiek Abydose. Naudojantis rastais įrašais ant stelų, indų, medžio ir dramblio kaulo dirbinių, antspaudais bei naudojantis radioaktyviosios anglies tyrimo metodu nustatyta 1-osios dinastijos valdovų chronologija, kuri yra tokia:

Pirmoji dinastija: Narmeras → Aha → Džeras → Džetas → Denas → Anedžibas → Semerkhetas → Kaa. Karalienė Merneitė buvo regentė prieš ar po Deno valdymo. Visi šie karaliai, tikima, palaidoti Abydose.

Antrosios dinastijos chronologinio datavimo klausimas yra mažiau aiškus. Karaliai rikiuojami tokia tvarka: Hotepsechemvis → Ranebas → Ninetdžeras → Venegas → Senedas. Tikima, kad jie palaidoti Sakaroje. Paskutiniai du dinastijos karaliai buvo Peribsenas ir Chasechemvis, palaidoti Abydose.

Egipto suvienytojais įrašuose minimi Narmeras ir Menas. Tikėtina, kad Menas buvo suabsoliutintas faraono vardas iš vėlesnių šaltinių. Iš laikotarpio radinių aišku, kad Menas ir Narmeras buvo skirtingi asmenys ir linkstama tikėti, kad vienytoju buvo Narmeras, tačiau tikruoju I dinastijos pradininku buvo Aha, kuris ir vadinamas Menu. Pasak įrašų, Menas inicijavo drėkinimo kanalų statybas ir įkūrė Memfio miestą. Šią versiją paremia, kad Sakaroje prie Memfio pasirodė didelių kapų, visgi juose iš pradžių buvo laidojami aukšti pareigūnai, o karaliai laidoti Abydose.

Pirmosios dinastijos metu Egipto įtaka pasireiškė Palestinoje, buvo rengtos misijos į Sinajų ir į pietus, Nilo paupiu iki antrojo slenksčio. Elefantinas prie pirmojo slenksčio buvo įtrauktas į Egipto sudėtį, bet ne piečiau esanti Žemutinė Nubija. I dinastijos laikotarpio viduryje buvo išrastas papiruso rašymo pagrindas, tačiau raštas buvo naudojamas tik administraciniams įrašams ir papirusų iš šio laikotarpio neišliko, nes jie tikriausiai buvo saugojami užliejamose Nilo slėnio teritorijose. I dinastijos metu Egiptas klestėjo ir turtėjo, ypač ilgo faraono Deno valdymo metu.

II dinastijos pirmasis faraonas Hotepsechemvis perkėlė savo laidojimo vietą į Sakarą. Jo vardas turi ryšių su dievų Horo ir Seto vardais, kas gali nurodyti, kad kovoje dėl sosto jis buvo dviejų frakcijų vienytoju. Dinastijos laikotarpio antroje pusėje vyko kova tarp faraonų. Paskutinis faraonas Chasechemvis savo tituluose naudojo abiejų dievų, Horo ir Seto, vardus, kas gali nurodyti, kad įveikęs likusius priešininkus, visų pirma Peribseną, jis tapo vieninteliu valdovu. Po jo prasidėjo III dinastijos valdymas, priskiriamas Senajai Egipto karalystei.

Šaltiniai

• Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 89
• Encyclopaedia Britannica