Alytaus rajono savivaldybė
Alytaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietuose, abipus Nemuno. Administracinis centras – Alytus (į savivaldybės teritoriją neįeina).
| Alytaus rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Alytus | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Merė | Rasa Vitkauskienė | ||||||
| Gyventojų | 25 581[1] | ||||||
| Plotas | 1 396 km² | ||||||
| Tankumas | 18 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | arsa.lt | ||||||
 Vikiteka |
Alytaus rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Paveldas
redaguotiAlytaus rajone yra 72 archeologiniai, 395 istorijos, 144 dailės, 29 architektūros ir 3 urbanistikos paminklai, taip pat rajone yra 19 piliakalnių su senovinėmis gyvenvietėmis.[2]
Geografija
redaguotiRajono miškingumas – 23,5 proc. (daugiausiai pušynai), didžiausi miškai Punios šilas ir Noškūnų miškas. Durpynai sudaro 9 proc. teritorijos. Rajone yra Žuvinto biosferos rezervatas. Pro rajoną teka iš pietų į šiaurę teka Nemunas, jo intakai Bambena, Peršėkė, Varėnė.
-
Nemunas ties Punia -
-
Simno apylinkės
Gamtos paminklai
redaguoti- Didysis Dzūkijos akmuo
- Dūdiškių akmuo
- Raudonasis akmuo
- Alovės atodanga
- Nemunaičio klintinių tufų atodanga
- Du Punios šilo ąžuolai
- Geisčiūnų ąžuolas
- Punios storasis ąžuolas
- Aukštoji eglė
- Senoji guoba
- Senoji kriaušė
- Pakaruoklių pušis Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Punios šilo pušis Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Žvirgždėnų pušis
- Druskelės (Balandinės) mineralinis šaltinis
- Nemunaičio (Lankų) mineralinė versmė
| 54° 33' 50‘’ | |||||||||||
| 23° 30' 30‘’ |
|
24° 28' 40‘’ | |||||||||
| 54° 10' 00‘’ |
Ežerai
redaguotiRajone telkšo 70 ežerų. Didžiausi:
- Angininkų ežeras (45,7 ha),
- Apsingė (12,5 ha),
- Atesys (109,8 ha),
- Aukrakštis (38,5),
- Dailidė (1,1 ha),
- Dailidės ežeras (10,8 ha)
- Dėliukas (plotas nežinomas),
- Didžiulis (907 ha),
- Gailintas (66,2 ha),
- Gailintėnų ežeras (12,6 ha),
- Galvinis (12,4 ha),
- Gilioji (plotas nežinomas),
- Giluitis (235 ha),
- Gilušis (7,2 ha),
- Gudelių (120 ha),
- Ežerynas (1 ha),
- Ylelis (ploto nustatyti neįmanoma, kadangi ežeras sunaikintas),
- Ilgis (76,5 ha),
- Juodis (13,2 ha),
- Kavalys (140,4 ha),
- Krakinis (Alytaus r.) (1,3 ha),
- Lizdų ežeras (28,4 ha),
- Luksnėnų ežeras (61,4 ha),
- Norkūnų ežeras (10,6 ha),
- Neveiglas (52,3 ha),
- Niedulis (50,4 ha),
- Nosas (19 ha),
- Obelija (572,5 ha),
- Padaugalaitis (6 ha),
- Pluvija (49,3 ha),
- Rūžis (23,6 ha),
- Sausvingis (54 ha),
- Simno ežeras (245 ha),
- Suvingis (101,9 ha),
- Svetus (38,7 ha),
- Tolkūnų ežeras (3,2 ha),
- Ūdrijos ežeras (43,3 ha),
- Vabalių ežeras (59,1 ha),
- Žuvintas (981,8 ha)
Istorija
redaguoti |
Alytaus rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Alytaus apskrities 23 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1955 m. prijungta panaikinto Druskininkų rajono 1 apylinkė, 1959 m. panaikinto Simno rajono 8 apylinkės ir Simnas, taip pat panaikinto Daugų rajono 3 apylinkės ir Daugai. 1960 ir 1962 m. šiek tiek keistos ribos. 1962 m. prijungtos 4 apylinkės iš panaikinto Jiezno rajono ir 4 apylinkės iš Prienų rajono. 1968 m. kai kurios gyvenvietės prijungtos prie Prienų rajono ir Trakų rajono, 1969 ir 1973 m. prie Varėnos rajono. 1977 m. Alytus gavo respublikinio pavaldumo miesto teises ir į rajono teritoriją nebeįeina, nors yra rajono centras.
1995 m. įsteigta Alytaus rajono savivaldybė, pavaldi Alytaus apskričiai. 2001 m. rugpjūčio 7 d. Prezidento įsakymu patvirtintas Alytaus rajono herbas. 2009 m. kovo 24 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-114 įsteigtos 42 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) |
570 | 23 apylinkės | 1 miestas (Alytus) | |
| 1954 m. (Išsamiau) |
16 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
963 | 63 901 | 25 apylinkės | 2 miestai (Alytus, Simnas) |
| 1962 m. | 1238 | 26 apylinkės | 3 miestai (Alytus, Daugai, Simnas) | |
| 1963 m. (Išsamiau) |
18 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1398 | 68 100 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) |
1400 | 75 558 | 18 apylinkių | 3 miestai |
| 1972 m. (Išsamiau) |
1445 | 18 apylinkių | 3 miestai, 3 miesteliai (Butrimonys, Krokialaukis, Nemunaitis), 393 kaimai, 47 kaimų dalys, 7 viensėdžiai | |
| 1976 m. (Išsamiau) |
1143 | 89 200 | 17 apylinkių | 3 miestai, 3 miesteliai, 386 kaimai, 53 kaimų dalys, 9 viensėdžiai |
| 1979 m. (Išsamiau) |
39 393 | 13 apylinkių | 2 miestai (Daugai, Simnas), 455 kaimo vietovės | |
| 1984 m. (Išsamiau) |
1411 | 12 apylinkių | 2 miestai, 3 miesteliai, 420 kaimų, 7 viensėdžiai | |
| 1989 m. (Išsamiau) |
1410 | 33 259 | 11 apylinkių | 2 miestai, 422 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) |
1404 | 32 572 | 11 kaimo seniūnijų | 2 miestai, 3 miesteliai, 420 kaimų, 6 viensėdžiai |
Gyventojai
redaguoti | |||||||
| 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[3] | 2014 m. | 2018 m. | 2021 m.sur.[4] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 32 572 | 31 427 | 28 375 | 27 356 | 26 013 | 25 581 | ||
| |||||||
Tautinė sudėtis
redaguoti|
2011 m. gyveno 28 167 žmonės:[5]
|
2001 m. gyveno 32 572 žmonės:[6]
|
Pagal tikybą
redaguoti- Romos katalikai – 90,3 %
- musulmonai – 0,6 %
- stačiatikiai – 0,3 %
- evangelikai liuteronai – 0,1 %
- kiti – 0,2 %
- netikintys/nenurodė – 8,4 %
Gyvenvietės
redaguoti
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 2 miestai – Daugai ir Simnas;
- 3 miesteliai – Butrimonys, Krokialaukis, Nemunaitis;
- 426 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Simnas – 1247
- Daugai – 1016
- Miklusėnai – 985
- Butrimonys – 739
- Alytus – 604
- Medukšta – 535
- Luksnėnai – 531
- Punia – 528
- Venciūnai – 505
- Likiškėliai – 432
Ekonomika
redaguotiRajone pagaminama 0,3 % Lietuvos pramonės produkcijos, 3,2 % gyvulininkystės produkcijos, 2,1 % Lietuvoje užauginamų javų, 2,7 % bulvių.
Administracija
redaguotiSavivaldybės atstovaujamoji valdžia – Alytaus rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Alytaus rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
redaguoti
Savivaldybėje yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūnų būstinės):
- Alytaus seniūnija (Miklusėnai),
- Alovės seniūnija (Alovė),
- Butrimonių seniūnija (Butrimonys),
- Daugų seniūnija (Daugai),
- Krokialaukio seniūnija (Krokialaukis),
- Miroslavo seniūnija (Miroslavas),
- Nemunaičio seniūnija (Nemunaitis),
- Pivašiūnų seniūnija (Pivašiūnai),
- Punios seniūnija (Punia),
- Raitininkų seniūnija (Makniūnai),
- Simno seniūnija (Simnas).
Partnerystės ryšiai
redaguotiMiestai, su kuriais Alytaus rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Švietimas
redaguotiAlytaus rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ „Alytaus rajono savivaldybės administracija - Įstaigos istorija“. arsa.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-17. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
Nuorodos
redaguoti
- Savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2016-04-05 iš Wayback Machine projekto.