skaityti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *(s)keit-, *(s)kait-, from Proto-Indo-European *(s)kʷoyt-, Proto-Indo-European *(s)kʷeyt- (“to notice”). Cognate with Latvian skaitīt, Russian читать (čitatʹ, “read”), Sanskrit चेतति (cétati, “to perceive, take notice of”).

Pronunciation

IPA^(key): /skɐɪ̯ˈtʲiːtʲɪ/

Verb

skaitýti (third-person present tense skaĩto, third-person past tense skaĩtė)

1. to read

Conjugation

Conjugation of skaityti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	skaitaũ	skaitaĩ	skaĩto		skaĩtome, skaĩtom	skaĩtote, skaĩtot	skaĩto
	past (būtasis kartinis laikas)	skaičiaũ	skaiteĩ	skaĩtė		skaĩtėme, skaĩtėm	skaĩtėte, skaĩtėt	skaĩtė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	skaitýdavau	skaitýdavai	skaitýdavo		skaitýdavome, skaitýdavom	skaitýdavote, skaitýdavot	skaitýdavo
	future (būsimasis laikas)	skaitýsiu	skaitýsi	skaitýs		skaitýsime, skaitýsim	skaitýsite, skaitýsit	skaitýs
subjunctive (tariamoji nuosaka)		skaitýčiau	skaitýtum, skaitýtumei	skaitýtų		skaitýtumėme, skaitýtumėm, skaitýtume	skaitýtumėte, skaitýtumėt	skaitýtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	skaitýk, skaitýki	teskaĩto, teskaĩtai		skaitýkime, skaitýkim	skaitýkite, skaitýkit	teskaĩto, teskaĩtai

Participles of skaityti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		skaĩtąs, skaĩtantis	skaĩtomas
past		skaĩtęs	skaitýtas
past frequentative		skaitýdavęs	—
future		skaitýsiąs, skaitýsiantis	skaitýsimas
participle of necessity		—	skaitýtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		skaitýdamas
half-participle (padalyviai)	present	skaĩtant
	past	skaĩčius
	past frequentative	skaitýdavus
	future	skaitýsiant
manner of action (būdinys)		skaitýte, skaitýtinai

Derived terms

• suskaitýti (“to count”)